Česlovas Šimkevičius. Apie Lietuvos mokslo išjungimą

Straipsnis geras ir informatyvus, tik dauguma vis dar bus palaikančiųjų švietimo ministrą, kuris apie finansus panašu išmano geriau, negu apie mokslą, tad vėl bus sakoma kaip gerai, kad viskas naikinama, juk daugelis "iš blogojo sovietmečio" vis dar veikė. bet deje, realybė tokia, jog pakol kas mes nesukūrėme nieko, daugiau sugriovėme. Mokslą galima sakyti irgi.

dar vienas dalykas kuriuo galima didziuotis leituviam - puikus finansu ismanymas.

Taigi, taigi... Liūdnas paveikslėlis nusipiešė. Buvo galima įtart kad kažkas panašaus vyksta. Jau senai atrodė, kad tik sėdim medaliais ir išmatom apsidrabstę biurokratinėj smėlio dėžėj ir kukuojam. Jei nuo pastatų statymo, o ne nuo idėjos ir plano LT pradeda savo biznį tai taip ir gaunasi... Nežinau, bet turbūt institutai irgi galėjo būt vieningesni ar išradingesni. Aišku čia nesąmonė, jog jei gaiši laiką, tau po to už neprirašytus straipsnius nuskalpuos atlyginimą. Be to koks buvo tikslas tų straipsnių rašymo mūsų valdžios požiūriu? Statistikos kėlimas savaime? Apie ką ten rašyt jei nieko naujo nėra padaroma. Kaip galima atskirti tyrimų darymą, technologijų kūrimą, patentavimą nuo straipsnių rašymo? Gal aš čia kažko nesuprantu ...

et... juodžiausios dienos Lietuvos mokslo istorijoje.

nuo kada lietuvoje mokslas buvo ?

Straipsnis iš serijos "man prie Kirkilo buvo gerai, o konservai viską sugriovė". Kur toji dešimttūstantinė institutininkų minia buvo, kai buvo diskusijos apie citavimo indeksų (ne)naudą, institutų autonomiją? Galima pagalvot, kad šie mokslininkai - kažkokie vargšeliai, neįperkantys televizoriaus ir neskaitantys laikraščių, negalintys kreiptis į rimtą žiniasklaidą, "Veidą" ir pan.. Verkia mat, kad skirta lėšų "slėniams". O ar ne iš pačių mokslininkų ir girdėdavom - vaje vaje, kaip pas mus jų trūksta. Tautinis funkcionieriaus požiūris: garsiausiai rėkti, kai traukinys pajudėjo. Matyt autorius tikėjosi po šių reformų šviesaus rytojaus... tik va, parašai sudėti, o autorius netilpo prie lovio... Tai pagal geriausius papročius dabar reikia viską stabdyti ir pradėti iš naujo. Siūlau: lai autorius su visa agitbrigada sumeta tą "menką" struktūrinių fondų sumelę, tuomet nuolankiai paprašysime, kad jie pateiktų savo viziją, ją išreklamuotų žiniasklaidoje ir įsitikintų, kad eigoje neatsiras kitų šaukiančių. Apskritai, kas Lietuvoje be pačių mokslininkų žino, kas tie institutai. KPI, VISI, "akademijos" persiorganizavo į universitetus; buvę regioniniai fakultetai - taip pat. Kas tie likę - kažkokie niekam negirdėti UAB'ai. Spaudoje girdime apie pasiekimus arba po universitetų "stogu", arba iš de facto UAB'ų. Kiek straipsnių delfyje apie nepriklausomų institutų pasiekimus? LLRI nėra mokslinių tyrimų institutas. Vienas kitas pagyrimas Fizikai, PFI, MII? Kas girdėjęs apie Gėtės, Lietuvos, VGTU Atviro kodo institutus? Situacija dabar nevaldoma: neaišku, kas kam atsakingas, kokios tyrimų kokybės garantijos (citavimai nieko neparodo) - ir dar jie piktinasi dėl doktorantūros... Institutai NETURI būti UAB'ai. KTU, VGTU su savo personalu ir infrastruktūra galėtų būti normaliais institutais (ne MIT, CalTech, EPFL - bet bent solidaus dydžio), o mažesnieji privalo prie ko nors šlietis. Ne tik asmeniniais ryšiais ir povandeniniais finansais. Institutų problema neatsiejama nuo universitetų. Jie dubliuojasi, neatlieka savo funkcijų ir bereikalingai švaisto lėšas. Seniai buvo šnekama apie jungimą. Jeigu universitetai daugmaž visiems žinomi, ir jiems galima pritaikyti konkurenciją studentų krepšeliais, tai institutų taip neperorganizuosi. Pašaliečio akimis, geriau jie tetampa universitetų arba slėnių "fakultetais". O ne institutams (kaip LLRI) ir ne universitetams (LUNI) išvis reiktų uždrausti taip vadintis.

Rwc, tau dar nepabodo ta pačia gaidele ginti Kubilių? Ir dar labiau "šviesuolį" ir "teisuolį" ŠMM ministrą? Kur kokios nors jų idėjos? Taupomi pinigai ir viskas. O bent jie tą mokslą kaip nors įvertino? Matyt taip pat kaip ir verslą, o dabar stebisi kodėl jį reikia reanimuoti po įvykdytu reformų. Kodėl nėra straipsnių delfi portale? Todėl jog mes esame buki. Taip, 99% žmonių, nebūdami tos sritis specialistai ar bent studentai, nepagaus kame mintis ir net neskaitys. Tai kas publikuojama "neakademinėje spaudoje", tai visiškai atskiri straipsniai, rašomi supaprastint jos struktūrą, jį sutrumpinant, paaiškinant kokia nauda, kokia pažanga dėl to atradimo ir t.t. Ir deje, valstybė už tai nemoka pinigų(už tokius straipsnius), moka tik už tarptautinio vertinimo žurnaluose MOKSLINIUS straipsnius. Manai per penkias minutes ar pusdienį pasirašo straipsniai? Manai jog straipsnį parašyti nesudėtinga, šia kaip pasaka kur pagalvojai ir sukūrei? Norint kažką parašyti, turi ir padaryti... Taigi, susiveda į pinigus, o žinant kad nemažai tyrimu atliekama ir iš pačių mokslininkų kišenės, supranti kodėl dirbama tai, už ką gauni bonusų. Užsienyje kitokia tvarka, kaip tik nemažai bonusų gauni už taikomuosius(šviečiamuosius) straipsnius, skirtus plačiajai auditorijai. beje, geras pastebėjimas "Pašaliečio akimis, geriau jie tetampa universitetų arba slėnių "fakultetais"", tavo beje. Jei tu neišmanai tokio dalyko, tai jis gali ir neegzistuoti. Su tokiu požiūriu mes vis dar akmens amžiuje sėdėtume.

Nuorwc nuo kada moksliniai institutu apsiekimai vertinami straipsniais delfyje? O šiaip aš ne specialistas, bet rinkos ekonomika veikia geriausiai kai yra mažiausiai valdymo, nu ok galima ginčytis kažkiek, bet tikrai ne tada, kai vietoje UŽsakymų ateina Įsakymai. Visi unersitetuose trinasi ir tik vaizduoja veiklą, o tie kas realiai dirba turi vistiek pataikauti daugumai. Institutai buvo kažkokia įvairovė, dabar ir jos neliks ty neliks konkurencijos. Valio monopolija juk į gerą... o wait...

pinigus? Aš, kaip besisukantis šioje sferoje, gal ir vertinu jų darbą, bet net jei man jų skaidrumas kelia klausimų, tai visų piliečių akimis, ar neverta būtent jų restruktūrizuoti, padaryti pavaldžių ŠMM/universitetams, būtent jų lėšas karpyti? Dėl konkurencijos. Jei šalia 4-5 milžinų dar yra 100 nykštukų, ar tai vienintelis konkurencijos būdas? Užtektų tų 4-5 milžinų ir keleto specializuotų nykštukų, kurie būtų atskaitingi ministerijoms, plius privatus verslas. Ir konkurencija su užsieniu. Niekas nekalba apie visišką centralizaciją - valstybę valstybėje, arba 2 gigantų kartelį.

rwc, tu žiūrėk į specialybes, o ne universitetus, kokia nauda iš tos konkurencijos tarp didelių universitetų, jei kiekviena ruošia visiškai kitokius specialistus? Absoliuti monopolija. Kada dvi trys tokios pačios specialybės, tada ir konkuruojama žinių lygių, prestiziškumu pabaigus ir pan. O dabar bus taip, nepatinka nesimokyk, atsiras tų, kuriems po***m kokybė, svarbu gauti diplomą su tokiu užrašu.

Ir kiek gi tų "unikalių" populiarių specialybių KTU, VU, VDU, VGTU? Kaip tik problema, kai kažkokia specialybė monopolizuojama specializuotame institute. Normali praktika, kai yra po kelis stiprius ir plataus profilio universitetus, pvz, po 1 techninį, 1 humanitarinį, 1 biomedicinos milijonui gyventojų. Plius analogiškai stiprios kolegijos, kuriose tos pačios specialybės dėstomos praktiškai. Plius profkės. O likę siauros specializacijos mažieji arba tiesiogiai atsakingi "umbrella" institutui, arba kokiam nors vienam valstybiniam/regioniniam fondui - praktiškai be savo finansų, su nuline autonomija. Bet ir jie skatinami bendradarbiauti su universitetais: savarankiškos doktorantūros nebuvimas yra viena iš priemonių. Kai baigęs univero fizikos magistrą, gali rinktis puslaidininkių doktorantūrą, kurią realiai atlieki dukteriniame institute - va tuomet ir atsiranda konkurencija prestižu.

tu remiesi atsilikusiomis visuomenėmis, mums reikia lygiuotis į pvz Japoniją, kur net skatinama turėti po 2 aukštuosius. Taip, mes buvome dirbtinai sukurta pramoninė valstybė, realiai pramonė pas mus neitin galima, tad mes turime lygiuoti į žinių visuomenę, o jai reikia mokslo, konkurencijos moksle. Aš sakau, kas bus kai liks keli universitetai, dabar per dauguma atsiranda ir daugiau tą pačią specialybę ruošiančiųjų, tad jie ir konkuruoja rinkoje. Kai kurios specialybės pilnai tikiu jog nekonkurencingos, pvz archeologija.

Remiuosi Šveicarija. Kas labiau "atsilikę" - jie ar japonai, galima ilgai diskutuoti. Aš mažai girdėjęs apie japonų universitetus, tu, matyt - apie šveicarų. Priimsiu kaip netyčinį bandymą pafleiminti. Ten irgi daug kas turi po du aukštuosius, bet: (1) dauguma tokių pasirinkę studijuoti ilgai, ir prieš univerą arba tarp studijų įgiję kelis metus darbo patirties; (2) kita dalis - antrą magistrą pasirinkę 35-40 metų, pvz., informatikai su vadovaujamo darbo patirtimi, siekiantys IT vadybos. Taip pat ten populiariausios specialybės dubliuojasi, bet kiekviena aukštoji turi savo specifiką ir lyderiaujančias kryptis. Pvz., ETHZ orientuojasi labiau į formalius dalykus, EPFL - į aukščiausio lygio techninius (pvz., CERN, tokamakas, paskirstytų sistemų pritaikymas). Šalia to yra regioniniai universitetai, pavaldūs kantonui arba federacijai, kurie orientuojasi labiau į vietinius poreikius, bei "profkės/kolegijos", kuriose ruošiami tų pačių specialybių inžinieriai. Visi turi, pvz., fiziką ar informatiką, bet pagal savo poreikius ir polinkius studentai gali pasirinkti, kokio mokslo jie nori. Taigi, konkurencija yra, bet ji labiau nišinė, federalinės aukštosios nėra tiesioginiai konkurentai ETH ir "kolegijoms". Bet siekis išlaikyti specifiką verčia juos pasitempti ir siūlyti kažką unikaliai naudingo.

Nu cia Lietuviska samokslo teorija tik, kad jau nebe teorija, o praktika patapusi. Labai geras straipnis, labai gerai pagrystas ir paruostas, kitaip tariant tikrai ne is pirsto lauztas. Kad tie zodziai ir visa informacija kam nors i ausi.. kam nors kas pakeist kaska galetu. Bet Lietuva kaip visada gyvena ir minta vien pazadais.. tai savu tai svetimu tai susvetimejusiu savu...

Na jei kalbėt apie tai kas straipsnyje vadinama "Išjungimas Nr.2" tai jis jau vyksta. Anksčiau nutikdavo gana retas dalykas, kad parsiradę iš užsienio kalbėtu apie mokslus ar panašiai. Daugiausia kalbos sukosi apie darbą užsienyje ir ten uždirbtų pinigų leidimą čia. Taigi ir mano darbas buvo daugiau orientuotas į tai. Ką turiu šiandie. Vietinių darbų nebaisiai, bet vos ne kaip tik studentas/ė, taip kalba, kad reik nešiojamo mokslui, mokysiuos užsienyje. Arba jau iš užsienio per pažystamus teiraujasi ką geriau pirkt. Tenka plepėt paštu, skaipu ir t.t. Jei net su mano mažomis konsultavimo darbų apimtimis tikrai didelis procentas lekiančių į užsienį mokytis, tai kas dedasi pas kolegas kurie tik tuo ir užsiima?

kaip gerai, kad istojom i EU. Sedi i lektuva uz ta pacia kaina, kiek kainuotu pervaziuot per Lietuva, ir jau renki braskes, sukioji lemputes, prausi senelius... Tam mokslo nereikia. Moka daugiau. Perspektyvos? na, tiek braskiu, tiek seneliu buvo ir bus, tai skaitau, kad yra perspektyvu gyventi nebadaujant. O kokias perspektyvas turiu baiges universiteta Lietuvoje? Gal neatsiras daug tokiu, kurie stipriai gincytusi, jog visos perspektyvos susiveda i zmogaus asmenybes savybes. Gudrus ir Lietuvoj gyvens. O eiliniam tai prastoka... Del energetikos: teko dalyvauti ekskursijose po Vilniaus elektrines. Darbuotojas, kuris vedziojo, pasiule ateit dirbt. Kazkas is grupioku paklause "kiek moketumet". Tai berods 1500 ant popieriaus. Tada paklausta kaik reiketu kaunieciui ktu studentui dirbti Vilniuj, jei nuoma 800 (grynaisiais) atima. Ekskursijos vedlys pasiule gyventi pas gimines, tada nereikes moketi nuomos tiems kas nesupratot, tai nelabai turejo ka pasiulyt, situacijos paradoksas - iesko zmoniu darbui uz maista, bet jau turincius bakalauro diploma.