Johano Gutenbergo išradimas – knygų spausdinimo staklės 1455 metais pakeitė pasaulį. Informacija ėmė sklisti spausdintų knygų forma. Naujas technologinis šuolis įvyko palyginti neseniai ir dabar jau galima įsigyti elektronines knygas. Kinta ne tik pačios knygos, bet ir jų skaitymo bei saugojimo būdai, keičiamės ir mes.

Todėl tiesiog svarbu suprasti ir numatyti kaip turėtų evoliucionuoti visuomenės žinių saugyklos ir bendravimo vietos, vadinamos bibliotekomis. Kokios jos bus ateityje ir ką mums reikš?

Senovės Egipte religinio ir valstybinio turinio papiruso ritinėliai iš pradžių būdavo saugomi šventyklose. Manoma, kad saugyklų būta ir prie faraonų rūmų bei prie mokyklų. Asirijos sostinėje Ninevijoje jau VII a. pr.Kr. buvo sukaupta apie 30 tūkstančių molinių lentelių su dantiraščio Užrašais. Ji vadinosi Ašurbanipalo biblioteka. Pirmoji, kurios fondų dalis išliko iki šių laikų.

Senovės Graikijoje rašyta ant pergamento, kurį daug paprasčiau saugoti. Todėl septintame amžiuje prieš Kristų pradėtos steigti viešosios bei asmeninės bibliotekos. Senovės Romoje IV a. pr. m. e. veikė 28 viešosios bibliotekos. Rankraščius jos išduodavo ir į namus.

Garsiausia Antikos biblioteka buvo Aleksandrijoje. Tai vienas iš septynių pasaulio stebuklų, pastatytas III a. pr. m. e. Šioje bibliotekoje buvo surinkta per 700 tūkst. knygų ir tekstų, pirmą kartą istorijoje sudarytas saugomų rankraščių katalogas, atskirai sugrupuoti prozos ir poezijos kūriniai. Biblioteka sudegė 47 metais prieš mūsų erą.

XXI amžiaus skaitmeninės technologijos ir internetas keičia bibliotekų darbą ir architektų uždavinius, jas projektuojant. Daugelyje jų nebepildomi korteliniai katalogai (todėl projektuojant reikia numatyti vietą kompiuteriams, kurie naudojami paieškai), leidinius galima užsakyti ir internetu. Be to, daugeliui skaitytojų nepakanka paprastų bibliotekų: reikia jose įrengti interneto kavinę, kurioje būtų galima naudotis specialiomis leidinių paieškos programomis, įprastą kavinę, knygyną, parodų salę ir pan.

Naujai statomos bibliotekos atlieka kur kas daugiau funkcijų ir todėl daugelyje pasaulio šalių vadinamos nebe bibliotekomis, o mediatekomis ar kultūros centrais. Juose yra garso, vaizdo įrašų fondai, kino, teatro, konferencijų salės, auditorijos.

Bibliotekose mažėja sėdimų vietų skaičius, nes žmonės vis dažniau nešasi knygas namo. Manoma, kad šiuo metu verta statyti daugiau mažesnių bibliotekų su populiariausia ir reikalingiausia vidutiniam skaitytojui informacija. Jos turi būti lengviau pasiekiamos, o informacija greičiau randama. Praktiškos, tačiau dar nelabai paplitusios yra skaitmeninės bibliotekos, kuriose informacija saugoma skaitmeninėse laikmenose, tačiau ją galima lengvai atsispausdinti.

Knygos, kurias rankomis perrašinėdavo vienuoliai, iš pradžių buvo tokios retos ir brangios, kad viduramžiais jas prirakindavo grandinėmis ant specialių pultų bibliotekose ar bažnyčiose.

Turtingos mokslinės ir grožinės literatūros tuo metu buvo arabų bibliotekos, o daugelis vienuolynų bibliotekų Europoje sudegė ar kitaip sunyko. Naujose bibliotekose pergamentą pakeitė pigesnis popierius. Renesanso epochoje ledas vėl pajudėjo.

Pradėtos gan sparčiai steigti bibliotekos Bolonijos, Sorbonos, Prahos ir kituose universitetuose, taip pat gimė miestų ir atskirų feodalų bibliotekos. Italijoje viešosios bibliotekos pradėtos steigti nuo penkioliktojo amžiaus.

Kai kas mano, kad kalbos technologijos palengva išstums žmonių poreikį rašyti arba spausdinti kompiuteriu. Apie 2050 metus rašymas išnyks ir įsivyraus kalbėjimo arba verbalinė kultūra.

Kita svarbi tendencija - didėjantis globalios informacijos poreikis. Mat žmonės juda vis sparčiau, auga legali ir nelegali migracija. Jau dabar paskaičiuota, kad daugiau kaip penkiasdešimtyje šalių imigrantai sudaro 15 proc. gyventojų.

Vadinasi, norint suprasti kitas kultūras ir išvengti nesusipratimų ar konfliktų, teks kurti globalią kultūrą. Matyt, tą padės atlikti naujos kartos bibliotekos ar žinių apdorojimo ir naudojimo centrai. Žvelgiant į visuomenės politines, kultūrines ir socialines vystymosi tendencijas, spėjama kad bibliotekos taps kultūros centrais.

Spartėja ne tik žmonių judėjimas bet gyvenimo tempas apskritai. Yra apskaičiuota, jog šiuolaikiniai žmonės miega vidutiniškai dviem valandomis trumpiau, negu prieš aštuoniasdešimt metų.

34 proc. žmonių pietus valgo judėdami, 66 proc. jaunuolių vienu metu žiūri televizorių ir naršo po internetą. Naujausi apklausų duomenys liudija, kad 43 proc. žmonių sunku priimti sprendimus dėl informacijos arba duomenų pertekliaus. Bet kam tie skaičiai – pakanka užeiti į knygyną ir daugeliui nusvyra rankos nuo naujų knygų kiekio. Matyt, be naujų paieškos arba atrankos sistemų neišsiversime.

Naujos paieškos sistemos – vienas šiuolaikinių bibliotekų komponentų, yra svarbiausios, kadangi informacija dabar praktiškai nemokama ir jos labai daug. Todėl ir kalbama apie antros kartos internetą, kuris iš esmės reiškia naują informacijos apdorojimo ir pateikimo sistemą, apie kaupus (blogus), pateikiančius jau atrinktus ir surūšiuotus duomenis.

Šiuo metu kuriamos ir naudojamos tekstų, vaizdų paieškos sistemos. Manoma, kad kitos kartos paieškos technologijos pasipildys tokiais atributais kaip masė, tankis, tonas, kvapas, tekstūra, skonis, greitis ir t.t.

Manoma, kad Lietuvą pirmosios knygos pasiekė XIII amžiuje. Pirmasis žinomas knygų sąrašas sudarytas 1510 m. Lietuvos kanclerio A. Goštauto, jame įregistruoti 92 tomai. Turtingiausia XVI a. biblioteka priklausė Žygimantui Augustui (4000 tomų). Dalis jos atiteko Vilniaus jėzuitų kolegijai, kurioje biblioteka veikė nuo 1570 m. 1832 m. biblioteka kartu su universitetu uždaryta, o po 35-erių metų jos vietoje įsteigta Vilniaus viešoji biblioteka. 1919 metais ji pertvarkyta į Centralinį knygyną, vėliau perkelta į Kauną. 1963 m. pastatyta Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Tokia trumpa Lietuvos bibliotekų evoliucijos istorija.

Mąstant apie ateities bibliotekas, galima įsivaizduoti jas kaip mūsų atminties saugojimo vietas. Ateities bibiliotekose bus saugomi ne tik įvairių laikmečių vaizdai, tekstai, bet ir kvapai ar garsai. Mokslininkai, technologai ir architektai dabar drąsiai eksperimentuoja su erdvėmis, ieško naujų formų ir tos atminties bei patirties saugojimo būdų.

Kadangi visiškai neaišku, kokios bus bibliotekos po poros ar trejeto dešimtmečių, galbūt tą galėtų prognozuoti susibūrusios smegenų šturmo grupės, sudarytos iš bibliotekų darbuotojų, skaitytojų ir kitų menininkų ir kitų suinteresuotų asmenų.

Komentarai (11)