Stereotipai: sukurta kompiuterinė veido "pagražinimo" programa
(8)
Ar dešinėje nuotraukoje parodyta moteris yra patrauklesnė nei kairioji? Ar jos plačiau išdėstytos akys, ilgesnis atstumas tarp plaukų linijos ir nosies, apvalesnė veido forma daro ją gražesne? Bet kuriuo atveju, pirmoji nuotrauka yra originalas, o antroji yra apdorota "pagražinimo varikliu" - nauja kompiuterine programa, kuri remdamasi matematinėmis formulėmis transformuoja pradinę formą į teoriškai patrauklesnę versiją, tuo pačiu išlaikant tai, ką programuotojai įvardija kaip "neginčijamą panašumą į originalą".
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Izraelio programuotojų sukurta programa remiasi atlikta Vokietijoje ir Izraelyje gyvenančių vyrų ir moterų, kurių amžius nuo 25 iki 40 metų, apklausa. Jiems apklausos metu reikdavo peržiūrėti vyrų ir moterų nuotraukas, ir pasirinkti tas, kuriose pavaizduotą asmenį jie laikė patrauklesniu. Tiesa, apklausta buvo vos 68 žmonės, tačiau mokslininkams tai kliūčių nesudarė. Jie surinktus apklausos duomenis apdorojo specialiu algoritmu, kuris pagal tam tikrus klasifikatorius surūšiavo nuotraukose parodytų žmonių veidų parametrus. Išmatuoti buvo patys įvairiausi geometriniai aspektai - atstumai tarp lūpų ir smakro, kaktos ir akių, tarp akių ir panašiai.
Iš esmės tyrinėtojai "apmokė" kompiuterį kiekvienam naujam veidui nustatyti labiausiai "patrauklų" ir artimiausią originalui atstumų rinkinį. Priešingai nei kiti šioje srityje atlikti matematiniai tyrimai, programa idealą parenka ne atskiram bruožui, o visai visumai.
Sukūrus programą, ji buvo panaudota 92 moterų ir 33 vyrų nuotraukoms transformuoti į "patrauklesnes" versijas. Pakeitimai buvo daromi tik veido geometrijai - kitaip nei mados žurnaluose populiarioje skaitmeninio retušavimo technikoje, raukšlės nebuvo lyginamos, o plaukų spalva nebuvo keičiama.
Tyrimo rezultatai buvo pristatyti rugpjūtį vykusioje kompiuterinei grafikai skirtoje kasmetinėje konferencijoje "Siggraph". Tai yra vienas naujausių tyrimų, susijusių su sparčiai augančia nauja kūno grožį ir mokslą apjungiančia sritimi.
Daugelis atliktų tyrimų kiek netikėtai parodė, jog egzistuoja tam tikras dėsningumas, nulemiantis veido patrauklumą. Centriniai aspektai - simetrija bei jaunatviškumas, odos tyrumas arba lygumas, išraiškingos akių, plaukų ir kitų dalių spalvos. Šioje srityje skirtingų kultūrų, etninių šakų, rasių, amžiaus ir lyties žmonių nuomonės nedaug skiriasi.
Tačiau kaip ir daugelis kitų bandymų apibrėžti grožį, pasinaudojant objektyviais principais ar netgi matematinėmis formulėmis, ši programa iškelia tai, ką psichologai, filosofai ir feministai įvardija kaip sudėtingą ar netgi nerimą keliantį klausimą apie tai, kaip suvokiamas grožis ir grožio idealas.
Iki kokio lygio galima kiekybiškai aprašyti grožį? Ar mokslinis apibrėžimas gali atspindėti akimirkos idealą, paremtą populiariąja kultūra ir masinio informavimo priemonių poveikiu?
"Kaip jie gali tai įrodyti?", klausia grožio standartų kaitą studijavęs istorikas Lois W. Banner, turėdamas omenyje mokslines pastangas apibrėžti patrauklumą. "Jie niekada niekada to neapibrėš genetiniame lygmenyje. Jie niekada nepabėgs nuo kultūros įtakos".
"Pagražinimo" programos kūrėjas Tommer Leyvand ir trys jo bendradarbiai iš Tel Avivo Universiteto (Izraelis) teigia, jog tikslas buvo ne kelti ginčus, jog pakeisti veidai yra gražesni nei originalai. Programuotojas sako, jog tai yra bandymas sukurti metodą pakeisti veidą pagal tam tikrus iš anksto sutartus patrauklumo standartus, tuo pat metu išlaikant rezultato panašumą originalui, tačiau nesinaudojant skaitmeninio retušavimo arba kosmetinės chirurgijos principais.
"Šis įrankis pačiu elementariausiu būdu parodo, kaip paprasta manipuliuoti fotografijomis ir padaryti žmones labiau patrauklius", sako Leyvand'as. "Tačiau pokytis yra toks subtilus, jog daugelis jį gali palaikyti nereikšmingu. Mes kalbame galbūt apie vieną kitą colį ir nežymiai pakitusį suvokimą".
Daugumai apdorotų nuotraukų programa padarė tik nežymius subtilius pakeitimus, didžiąją dalimi išlaikydama nepakitusią asmenybę ir charakterį. Pirmojoje nuotraukoje parodytos moters atveju, pokyčiai buvo palyginti dideli. Pats Leyvand'as teigia, jog pokyčių laipsnis šiuo atveju galbūt priklauso nuo didesnio kiekio etninių bruožų, lyginant su kitais fotografuotais vyrais ir moterimis, kadangi tyrinėtojai dar nesukūrė programos algoritmo, kuris įvertinų rasinius ir etninius grožio aspektus.
Niujorke dirbanti 25 metų amžiaus finansininkė Martina Eckstut buvo savanorė, sutikusi, jog jos nuotrauka bus "pagražinta" naująja Leyvand'o ir jo kolegų sukurta kompiuterine programa. Ji buvo priblokšta to, kaip ji atrodė transformuotoje versijoje. "Aš manau, jog naujoji nuotrauka atrodo puikiai, tačiau ji beveik visai neprimena manes. Mano visa kaulų struktūra, veido forma ir akių dydis yra kitokie, ir netgi mano lūpų spalva atrodo pakitusi", rašė ji vėliau savo elektroniniame laiške. Toliau ji pridūrė: "Aš norėčiau likti su savo tikruoju veidu".
Nors keletas pastaraisiais dešimtmečiais atliktų psichologinių tyrimų taip pat leidžia daryti prielaidą apie grožio ir patrauklumo suvokimo universalumą, šio darbo kritikai sako, jog galima ginčytis, ar asmens grožis išties yra pagerinamas tokių pokyčių. Gali būti prarastas charakteris. Gali atsirasti nuobodumo ir keistumo prieskonis. "Nevienodas grožis yra tikrasis grožis", sako Pietų Kalifornijos Universitete dirbantis istorikas Banner'is. Jis taip pat priduria, jog tokius bandymus išmatuoti grožį skatina konformistinis mąstymas ir siekis visiems atrodyti vienodai.
Leyvand'as daro prielaidą, jog egzistuoja ir praktinio tokios programos pritaikymo galimybių, įskaitant reklamas, filmus ir animaciją. Jis taip pat teigia, jog kai kurie plastinės chirurgijos specialistai išreiškė susidomėjimą tokiu produktu. Toks įvykių kursas neturėtų kelti nuostabos tiems, kuriems teko studijuoti grožio istoriją. "Mes visada turėjome didžiulę industriją, skirtą žmonėms atrodyti geriau", sako Harvardo Medicinos Mokyklos psichologė Nancy Etcoff. "Visi nori atrodyti geriau. Ir mes stumiame šį faktą toliau ir toliau iki visų tų redaguotų nuotraukų. Jau užaugo ištisa karta mergaičių, įsitikinusių, jog yra visiškai normalu neatrodyti taip kokia išties esi".