Mykolas Drunga. Jūrų plėšikavimas – kaip jį sustabdyti? (19)
Tokia yra daugelio paskutinių dienų pasaulio žiniasklaidos komentarų tema. Štai Robertas Steinas savo plačiai cituojamame tinklaraštyje „Connecting.the.Dots“ Velykų sekmadienį matė tik blogą situaciją, o vienas garsus politologas pasiūlė išeitį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Primename, jog didelį atgarsį sukėlė Somalio piratų užpultas Danijos kompanijai priklausantis laivas „Maersk Alabama“, kuriame pagal sutartį su Pentagonu plaukė 20 JAV jūreivių. Jiems pavyko atsimušti nuo piratų, tačiau į nelaisvę paimtas laivo kapitonas.
„Maersk Alabama“ buvo užpultas praeitą savaitę, kai keturi piratai Indijos vandenyne konteinerius gabenantį laivą užpuolė ankstų trečiadienio rytą. Apmokytai elgtis piratų užpuolimo atveju amerikiečių įgulai pavyko apsiginti nuo užpuolikų, tačiau šie į nelaisvę paėmė „Maersk Alabama“ kapitoną Richardą Phillipsą. Skelbiama, kad kapitonas pats pasidavė į nelaisvę taip gelbėdamas įgulą.
Danijos kompanijos „Maersk Line“, kuriai priklauso laivas, atstovų teigimu, vieną piratą sučiupo pati įgula. Pakilę į laivą, piratai paskandino savo katerį. Tačiau įgulai pasipriešinus, jie buvo priversti sprukti viena iš gelbėjimosi valčių.
JAV karinių jūrų pajėgų vadovybė, vos sužinojusi apie amerikietiškos įgulos užpuolimą, davė įsakymą regione patruliavusiems laivams, tarp kurių buvo raketinis laivas „Bainbridge“ kartu kreiseriu „Gettysburg“ plaukti į įvykio vietą. „Bainbridge“ ginkluotas raketomis „Hellfire“, jame dislokuoti du sraigtasparniai MH-60.
Visgi saugodami kapitono gyvybę, kariškiai nedrįso imtis jokių atvirų veiksmų ir su piratais užmezgė derybas. Vykstant deryboms dėl išpirkos už užgrobto laivo "Maersk Alabama" kapitoną, specialiosios pajėgos surengė puolimą ir išlaisvino jį.
Per R.Phillipso vadavimo operaciją buvo nukauti trys piratai, o vienas sulaikytas. JAV pilietybę turintis kapitonas buvo išvaduotas po penkių gelbėjimo valtyje praleistų dienų, sekmadienį maždaug 19.19 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Kai prasidėjo operacija R.Phillipsas iššoko iš valties suteikdamas galimybę veikti JAV specialaus būrio kariams.
Tačiau patyrę nesėkmių Somalio piratai nesirengia sudėti ginklų. Vienas jų vadas vakar pagrasino atkeršyti amerikiečiams už ginklo draugų žūtį. "Amerikiečių melagiai nužudė mūsų draugus po to, kai jie sutiko paleisti įkaitą be išpirkos. Dabar mes stengsimės medžioti JAV piliečius", – sakė Abdi Garadas.
Istorikų teigimu, laivą su JAV vėliavą piratai paskutinį kartą buvo užgrobę prieš daugiau nei 200 metų.
"Taigi, laivo „Maersk Alabama“ kapitonas saugus, tačiau pasaulio galingiausiajam laivynui reikėjo penkių dienų, kol jį ištraukė iš gelbėjimosi valties, kurią valdė keturi grobikais pavirtę žvejai.
Nors amerikiečiai ir turi būti dėkingi dėl Richardo Phillipso išlaisvinimo, jo vargai iliustruoja tai, ką žinovai vadina asimetrišku karu, bet kas iš tiesų atrodo kaip impotencija jokio įstatymo nevaržomų išpuolių akivaizdoje. Juos vykdo žmonės, kurie neturi ko prarasti asimetriškos galios ir turto pasaulyje.
Iš visų pusių 21-ojo amžiaus rafinuotumą atsveria patrakę nusikaltėliai – Talibano žudikai, gyvenantys olose, ginkluoti Pakistano banditai, terorizuojantys Indijos prašmatniausią miestą, narkotikų prekeiviai, iš Amerikos ir Meksikos pasienio darantys šaudyklą.
Vis labiau atrodo, kad nėra kaip susitvarkyti su procesais, veikiau primenančiais ano šimtmečio trečiojo dešimtmečio amerikietiškus gaujų karus, o ne šiandieninį priešakinės technologijos pasaulį.
Afganistanas, Irakas ir kiti skauduliai traktuojami kaip kariniai ir diplomatiniai iššūkiai, nors pasaulis vis labiau panašėja į didžiulę nusikaltimų areną.
Kur yra Eliotas Nesas šiandien, kada jo mums reikia?“ – savo tinklaraštyje atsiduso žurnalistas Robertas Steinas, turėdamas omenyje garsųjį Amerikos policijos pareigūną, įveikusį Al Capone ir kitus mafijos nusikaltėlius.
Dienraštyje „Washington Post“ išspausdintame komentare „Nudėkime piratus“ politologas Fredas C. Ikle pirmadienį siūlė išeitį:
Nors galime džiaugtis Richardo Phillipso išlaisvinimu, „ir toliau skandalinga, kad Somalio piratams per dažnai pavyksta lyg niekur nieko įveikti pasaulio jūrų galybes. Ir blogiau už šį nepaliaujamą bailumo demonstravimą yra teroristų finansavimas, sąlygojamas didžiulių išpirkų, kurias piratams leidžiama išgauti.
Naivu manyti, jog piratams kasmet išmokami milijonai jiems tik leidžia nusipirkti gražias vilas ir ištaigingus automobilius. Somalis yra valstybė be valdžios, kurios anarchija piktnaudžiauja teroristinės organizacijos. Ir nors piratų keliama grėsmė komercinei laivybai vis geriau žinoma, mažai kas daroma jai pasipriešinti.
O reikia neišleisti iš akių ir to fakto, kad teroristai kur kas žvėriškesni už piratus ir lengvai sugeba piratus, kurie palyginimui tėra smulkūs vagišiai, priversti dalytis išpirkomis.
Mes jau žinome, kad Somalis yra ideali tvirtovė ir būstinė globaliajai terorizmo veiklai. Jungtinės Valstijos skaudžiai išmoko, kad Somalyje mūsų kariuomenei sudėtinga įtvirtinti tvarką ir įstatymą, du mūsų įsikišimai ten virto negarbingais pralaimėjimais – 1993-iaisiais ir neseniai dar kartą padedant Etiopijos kariams.
Tai kodėl mes ir toliau atlyginame Somalio piratams? Kaip šita „kvailystės laivininkystė“ įmanoma?“ – klausė politologas ir siūlė pirmiausia kaltinti „bailius teisininkus“, kurie, esą, „blogai aiškina Jūrų įstatymo sutartį ir Ženevos konvencijas ir aplaidžiai netaiko galingų tarptautinių įstatymų, kurie nukreipti prieš plėšikavimą jūroje. Savigynos teisė, – o tai tarptautinės teisės principas, – leidžia šauti į piratus, bandančius lipti į laivą.
Vis dėlto ištisos įgulos paliktos be ginklų laivuose, plaukiančiuose per Raudonąją jūrą ir Adeno įlanką. Laivų savininkai teisinasi, kad jie negali patikėti ginklų įguloms, tačiau tokiam apsimetinėjimui nėra pagrindo. Jungtinėse Valstijose dauguma suaugusiųjų, išskyrus nuteistus nusikaltėlius, turi teisę turėti ginklą, o ir daugelio kitų valstybių įstatymai tai leidžia.
Net jei savininkai nenori, kad visi jų laivuose dirbantys nešiotų ginklus, ar jie nepasitiki savo įgulų vyresniaisiais? Nejaugi savininkai negalėtų apginkluoti bent kapitono ir laivui priskirti du patyrusius ir patikimus policininkus?
Kai šitos apgailėtinai be ginklų paliktos įgulos žiūri, kaip į jų laivus lipa jūrų plėšikai, jos beveik neturi kuo pasipriešinti. Ir nors Jungtinės Valstijos bei daugelis kitų jūrinių valstybių turi karo laivų Raudonojoje jūroje, Adeno įlankoje ir Indijos vandenyne – tokia laivų dislokacija kainuoja milijonus dolerių – šitie laivai negali sutrukdyti piratams lipti į komercinius laivus, turinčius neginkluotas įgulas.
Tarptautinė savigynos teisė taip pat pateisintų inspekcijos ir karantino režimo įvedimą Somalio pakrantėje tam, kad būtų užimti ir sunaikinti visi jūrų plėšikų naudojami laivai. Šitos inspekcijos sumažintų tikimybę, kad kokia nors vyriausybė pakliūtų į tokią įkaitų dramą, kokia pastarosiomis dienomis išsirutuliojo.
Be to, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba turėtų uždrausti bet kokių išpirkų mokėjimą. Jeigu jūrų plėšikų užpulto laivo įgula būtų paimta įkaitais, Saugumo Taryba galėtų autorizuoti karinę Somalio blokadą tol, kol įkaitai nebus paleisti.
Bailumas neįveiks nei terorizmo, nei Somalio piratų. Greičiau priešingai – toliau tenkinti jūrų plėšikų reikalavimus reiškia tik dar labiau skatinti piratavimą”, – baigė savo straipsnį Fredas C. Ikle, Strateginių ir Tarptautinių Studijų centro Vašingtone mokslininkas ir knygų „Sunaikinimas iš vidaus“ ir „Kiekvienas karas turi baigtis“ autorius.
Antradienį Leipcigo „Volkszeitungas“ rašė, kad tikrasis kapitono Richardo Phillipso išlaisvinimo laimėtojas buvo Barackas Obama, nes „jis išgyveno savo pirmąją užsienio politikos krizę be sužeidimų“.
Tačiau Frankfurto dienraštis „Allgemeine“ nebuvo toks optimistiškas. Anot jo, „Amerikai būtų pavojinga vienu atveju patirtą sėkmę laikyti kelią rodančia norma. Džiūgavimas dėl vieno kapitono išlaisvinimo iš piratų nelaisvės nukreipia dėmesį nuo to, kad dar nerasta sprendimo dėl daugiau nei dviejų šimtų jūreivių, kuriuos laiko pagrobę Somalio piratai.
Beveik tuo pat metu įvykęs prancūzų išlaisvinimo bandymas rodo, kad tokios akcijos gali baigtis blogai ne tik piratams, bet ir jų pagrobtiesiems (tuomet žuvo vienas iš įkaitų). Taigi išlaisvinimas per jėgą negalės virsti taisykle“.
Pasak Švėrino miesto dienraščio „Volkszeitung“, „Velykų savaitgalio įvykiai dar kartą parodė visą tarptautinės bendrijos bejėgiškumą. Tik kai savos valstybės piliečiai pakliūva į plėšikų rankas ir atsiranda pavojus jų gyvybei, visos pajėgos iš tikrųjų sumobilizuojamos.
Tada amerikiečiai pasiunčia papildomus karo laivus, tada ir Vokietija imasi neeilinių priemonių, įskaitant pasienio apsaugos grupės „GSG9“ mobilizavimą. Tai beveik paniškos reakcijos.
Tarptautiškai koordinuotoms pastangoms kol kas dar toli nuo visapusiškos apsaugos laivų judėjimui užtikrinimo. Jeigu tarptautinė bendrija greit nepakeis strategijos, šitas pavojingas katės ir pelės žaidimas dar gali ilgai tęstis“.
Jungtinių Tautų duomenimis, 2008 metais netoli Somalio krantų buvo registruoti 120 užpuolimo atvejai. Ekspertų manymu, piratų „pelnas“ iš išpirkų ar pagrobtų laivų daiktų siekia 150 mln. JAV dolerių. Kitais duomenimis, vienos neturtingiausių planetoje šalių piratai per praėjusius metus „uždirbo“ apie 80 mln. JAV dolerių. Šiuo metu piratų rankose yra mažiausiai 17 pagrobtų laivų, apie 250 jų įgulų narių.
