George Balgobin. Komercinio intelekto amžius

Pats pergyvenau tokį etapą kai prikdavau knygas turbūt tik tam kad pirkčiau, tačiau jos vis tiek atliko gerą darbą, sudomino. Turbūt pasitaikė neprastos, nors pirkdamas apie kokybę per daug nemąstydavau. Juk smagu kai lentynoj daug knygų... neskaitytos kai kurios aišku, gėda. Gaila tik kad viskas prie ko prisiliečia mada tampa kažkaip paviršutiniška, būtent tada skaitom nemąstydami ką tai reiškia, net nelabai svarbu ką skaitom 1000 Irvingo knygų ar vieną Platono veikaliuką. Natūralų norą suprasti aplinkui vykstančius procesus, juos nuspėti, prisitaikyti ir taip lengviau gyventi pakeičia tikėjimas aplinkinių nuomonės formavimo naudingumu. Asmenybės atributais tampa ne gudrumas, lankstumas, politinis, filosofinis, techninis ar koks kitoks įžvalgumas, o didelis džipas, profesoriaus laipsnis, graži žmona, modernus namas, priklausymas rotari klubui, bažnyčios ir kitų renginių lankymas, žodžiu opinijos formavimas, savęs rodymas... Tik manau šitas žaidimas senas kaip žmonija. Visi mes baisiai pergyvenam ką kiti apie mus pagalvos...

Geras straipsnis. Tikrai trūksta to nuoširdaus intelekto, natūralaus domėjimosi, kaip aplink tik šabloniški požiūriai...

Nesamone tas straipsnis, kaip ten bebutu, gal ir kiek pavirsutiniskai i ta mena ziuri statistinis "vartotojas", taciau kaip sako lietuviu liaudies patarle: "isalksti bevalgydamas". Ateis laikas ir prades gilintis kam reikes. Betkokiu atveju siais laikais zymiai daugiau zmoniu turi priejima prie knygu ir kitokio meno, o tai jau savaime yra gerai. Mano nuomone kaip tik anksciau kultura buvo aristokratu privilegija (taciau tas nereiskia, kad jie labai jau gilindavosi i tuos kurinius). Zodziu viskas tik i gera... baikit bambet. 8)