B.Burgis: Lietuvoje mokytojų yra per daug

Kapitalizmas Lietuvoje ant tiek išsigimė, kad žmones vadina žaliavom.

Nesutikščiau, kad mokytojams mokama pakankamai, bent tiems kurie dirba bent gerai. Kaimuose, tai apskritai yra košmaras. Kai visiems nusispjauti ant mokslo ir daro nesamones, tai kaip tokius išmokyti? Bet reikia pripažinti tai, kad mokykloje tenka iškalti daug nereikalingos informacijos ar padaryti daug nereikšmingo darbo... P.s: Vistiek tenka pripažinti, kad Lietuvia turi daug gabių žmonų...

Na ir kas čia įžeidaus, žeminančio? Jeigu bakalaurai, magistrai, specialistai - studijų rezultatas, produktas, tai kas tada yra pirmakursiai, jei ne žaliava? Pusfabrikatis, ruošinys, forma, talpa intelektui? Embrionas, mailius, lerva? Ar čia tik paties nepilnavertiškumas verčia piktintis, kabinėtis? Pavadinta labai korektiškai ir gerokai per švelniai. Siūlyčiau: "žmogiškasis resursas su abejotinu viduriniu išsilavinimu".

Dar truputi pritrūko cinizmo, rašyk toliau.

Esu vienuoliktoje klasėje, galiu papasakot apie savo Informatikos A lygio pamokas. Atėjau šiais mokslo metais į informatiką, tikėjaus laikyt valstybinį egzaminą, galvojau čia viskas okay bus. Ką sužinojau? Kad mus moko paskalį, kuris šiais laikais yra nieko nevertas. Beveik niekur tu jo nepanaudosi, tai visiškai neuniversali programa kurios man gyvenime abejoju ar bent kartą prireiks. Pasimokiau aš jį pirmą mėnesį ir dingo noras eit į informatikos pamokas, nes nesupratau kokiam tikslui aš tą paskalį ten kalu, kuom jis man gyvenime padės? Paklausiau mokytojos, o ji atrėžė - juk tokia programa, kaip tu čia nesimokysi? Iš kur tada tu pažymių gausi? Likau apšalęs ir eilinį kartą nesuprantu ką aš veikiu toje mokykloje. Paklausiau mokytojos apie tarptautinį egzaminą, pasakė, kad jei noriu - galiu pats mokintis, niekam ten niekas nerūpi. Ką žinau, tą žinau - retas mokytojas sugeba mokinį sudomint, tačiau jei tokių būtų daugiau - tai mokiniai nebūtų tokie dundukai kaip dabar. Pačiam mokiniui save priverst kažką kalt, kai jam per pamokas šaltu veidu viskas yra dėstoma, niekuom nesudomina, tiesiog gryna teorija. Kaip jūs tokiose situacijose darytumėt, toliau kaltumėt? Ką iškalu - po mėnesio-dviejų neatsimenu, tai kam kalt? Tam kartui? Moksliškai įrodyta, kad žmogus daug geriau atsimena, kai jo emocijos yra sužadintos. Dėl universitetų nieko nežinau, tačiau mokyklose mokytojai galėtų būt apmokami daug daugiau, kaikurių darbas yra tiesiog milžiniškas. Auklėtojos tramdydamos ~30 mokinių/vaikų prikimštą klasę negauna 200lt už savo prižiūrimą klasę(kuri vos ne darželio grupei prilygsta), o ir tie patys dažniausiai išeina tam, kad klasę turi - skambučiai tėvam ir kanceliarijos prekėm.

Dėl Pascalio ne tu vienas pyksti - dėl jo burba jau gerą dešimtmetį dauguma besimokančių moksleivių ir deja, be reikalo. Mokymo tikslams Pascalis labai gerai tinka kaip metodiška kalba. Na, galbūt alternatyvą galima paimti Python, bet tikrai ne C kalbą. Jos kompiliatorius per daug laisvas, kad įskiepytų reikalingus įgūdžius. O išmokus abėcėlę su Pascaliu, pereiti prie kitos kalbos - praktiškai juokų darbas. Žinoma, bazinės programavimo žinios yra tik mažas laiptukas dirbant programuotoju, tačiau po mokyklos juo dirbti nebūtina - tada jau ir galima mąstyti, kokią programavimo kalbą rinktis profesiniam toulėjimui. Šiaip ar taip, programuotojas pirmiausia turi turėti matematinį mąstymą - tam išlavinti ir reikalinga mokyklose dėstomas informatikos modulis. Tiesiog gaila, jog to nesugeba paaiškinti informatikos mokytojai. Be to, su Pascalio kalba veikia objektinio programavimo aplinka Delphi, su kuria žmonės kuria pilnavertes windows aplinkos programas. Galima diskutuoti apie skirtingų kalbų greičius ir panašiai, bet nuvertinti jokios programavimo kalbos negalima - visur svarbus kontekstas. Tarkim, pažįstu inžinierių, kurie mikroprocesorius programuoja su C kalba, o sąsajas kompiuteryje kuria su Delphi. Jiems taip tiesiog patogiau.... Visa kita, tiesiog mados reikalas. Vienos kurios nors kalbos absoliutus sureikšminimas arba nuvertinimas kalba tiesiog apie išmanymo spragas.

Studentai tai žaliava darbdaviams, o universitetai tai fabrikas. Diplomų, o ne žinių fabrikas. O jūsų post'e kažkaip nihilizmo neužuodžiau.

tai pone kaip jus pavadintumet pirmakursius?

fuxai, kuriu dauguma nesupranta, ka ten veikia

Žinok universitete nė trupučio negeriau per teorines paskaitas kala teoriją, per praktines irgi teoriją. Na dar tik metus tesimokau, bet pamačiau blogį. Iš kokių 10 dėstytojų gal 1,5 stengiasi sudominti dėstomu dalyku. Tikiuos toliau bus geriau...

Tikrai taip. Tik darbdaviai turėtų būti geri, o ne "Maximos". Todėl universitetai neturėtų būti fabrikas, o geriausių mokslo žinovų mokykla. Tame ir nihilizmas - kad tuos ketverius arba šešerius metus geriau paskirti tam, ką sugebi - lietuviškas diplomas žmogaus vertės tiek nepakelia. Taigi belieka gailėtis, kad per vėlai tą supratau. Buvau laikomas "žmogiškuoju resursu", ir tikriausiai prie to prisidėjau, kadangi to laiku nepamačiau.

rwc, aš suprantu, kad kai tu studijavai tik pascalis ir lispas buvo, bet gal nereikia taip nuvertint Java ir C++? Kaip l.l.i. sako "geras artojas ir su žąsinu paaria".

Studijavau Paskalį, asm, C, C++, Lisp, Prolog, Ocaml, Cobol, Fortran, Oberon, Smalltalk, Java, Scala ir dar gyvą velnią kalbų (LT ir ne LT univeruose skiriasi). Dabar darbinės - Java, C#, Python, Fortran. Bet jeigu klausia, ką mokytis mokykloje - tada vienareikšmiškai Paskalis arba jo šeima (Modula-2, Oberon arba Delphi). Gi ne sintaksėj esmė, o kaip moki reikšti mintis. Paskalis išmoko tvarkos, jis griežtas ir suprantamas.

Labai patiko interviu. Tikrai sutinku su pašnekovu. Manau pagrindinė mintis ir yra, kad ne tik dėstytojai turi suteikti žinias studentui, bet ir pats studentas turi domėtis ir reikalauti žinių. Kažkas minėjo, kad dėstytojai tik ir skaito paskaitas pagal savo parašytas, sunkiai suprantamas knygas. o kas draudžia klausti dėstytojo, kad jis plačiau paaiškintų. Kai auditorija pradeda klausinėti, tai ir dėstytojui yra didesnė motyvacija labiau pasiruošti paskaitoms, kad nebūtų tokių atvejų, kai nežino atsakymų į dėstomos temos klausimus.

nepastudijaves nesuzinosi, yra destytoju kurie vos ne piktybiskai is pakaitu nepaleidzia jei nebuna bent keleto klausimu paklausta is destytos temos, o kitu paklausus tai dar ir per seminarus pajauti kaip snairuoja i tave ir stengiasi kuo mazesni bala parasyti. Aisku buna ir tokiu kurie su mielu noru endrauja, o jei kartais tikslaus atsakymo nezinotu, tai butinai kitam susitikimui pasiruos

Pritariu B. Burgio nuomonei. Labai sveikas požiūris į sistemą ir jos dalyvius. Prieš porą ar tris metus "svaigau" kaip noriu būti "panelė dėstytoja" . Dabar doktorantauju ir matau, kad maždaug 5% studentų žinių reikia, o kitiems jos buvę nebuvę. Pastebima tendencija, kad su kiekvienais metais studentai "bukėja" (nors, įvertinant informacijos pasiekiamumo galimybes, turėtų būti atvirkščiai). Nemėgstu dalinti žmonėms to, ko jiems visiškai nereikia, todėl noras dėstyti sklaidosi it dūmas...

Iš mokyklos žmonės išeina tragiškai paruošti, nes ten ruošiami tik egzaminams. Nesuderinami dalykai- paruošti mokinį gyvenimui ir egzaminui. Likau išsižiojus, kai klasiokė, kuri iš istorijos turi 10, prieš Konstitucijos kontrolinį paklausė: 'Tai palauk, Seimas ir Vyriausybė- ne tas pats?' Ir ne mokytojos kaltė, ji paaiškina viską tobulai,tiesiog visos užduotys būna iš egzaminų,būtent iš politologijos- testai. Žinau bendraklasių, kurie išmano istoriją, domisi politika, bet jei nekala, 10-9 negauna. Per lietuvių kalbą aš tiek daug sužinojau apie kultūrą, literatūrą,meną....mano akiratis belekaip prasiplėtė. Rimtai.tik kažin ar egzamine pasiseks. Nes mūsų nemoko tų šabloninių interpretacijų ' Salomėja Nėris- lietuvių literatūros padangių lakštingala, kurios kūriniuose atsispindi....'. Būtų gerai, jei šitas dėdė būtų švietimo ministras:)

Kazin kas butu geriau ? Na vietoj steponaviciaus tai taip. Bet jis vienas visko nepadaris. Reikalinga moksleiviu ir studentu motyvacija, o jos vien pinigais ir nemokamu mokslu nepakelsi.