Ekonominė audra virš Baltijos valstybių (19)
Blogai Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkio padėčiai užsienio žiniasklaida skiria vis daugiau dėmesio. Vertinti susidariusią situaciją ėmėsi ir vienas įtakingiausių pasaulio laikraščių – britų dienraštis „The Financial Times“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Bankų bankrotai ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos nacionalinių valiutų nuvertėjimas – tai ne lokali tų valstybių problema, o pavojus viso Europos Sąjungos (ES) ūkio atsigavimui", – rašo britų dienraštis, teigdamas, kad galima sulaukti uraganinės ekonominės audros protrūkio dėl juodų virš viso Baltijos regiono susikaupusių debesų.
Praėjusią savaitę Lietuvoje buvo paskelbta, kad antrajame šių metų ketvirtyje jos ūkis susitraukė net 22,4 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Panašaus ūkio nuosmukio laukiama ir Latvijoje bei Estijoje, kurios dar nepaskelbė naujausių duomenų. Vis labiau tikėtina, kad Lietuva, sekdama Latvijos pavyzdžiu, kreipsis pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF).
Gelbėdama valstybės finansus Latvijos vyriausybė apkarpė išmokas pensininkams, o valstybiniame sektoriuje algas sumažino net vienu trečdaliu. Tačiau TVF reikalauja rudenį biudžeto išlaidas sumažinti dar 10 procentų. „Kas bus, kai latviai, kurie prasidėjus krizei ėmė masiškai netekti darbo, po devynių mėnesių jau nebeturės teisės į pagalbą? Ar jau artinasi visuomenės nepasitenkinimo žiema?" – klausia britų dienraštis.
„Būtų geriau, jei Latvijos vyriausybė galėtų pasakyti, kad padėtis po truputį ima gerėti, tačiau iš tikrųjų susidaro įspūdis, kad ši Baltijos valstybė tebekrinta spirale žemyn", – rašo „The Financial Times", primindamas, kad būstų kainos subliūško tiesiog akyse (nors prieš metus butas Rygoje kainavo gerokai daugiau nei turtinguose Vakarų Europos miestuose), nes bankai neteikia kreditų, žmonės netenka darbo, o vyriausybė vis mažina išlaidas.
Tokį ūkio spaudimą būtų galima sumažinti devalvuojant vietos valiutas, o tai sustiprintų Baltijos valstybių eksportą. Tačiau visos šios šalys labai gerbia nustatytą savo nacionalinės valiutos kursą euro atžvilgiu. Latvijos Vyriausybė bijo, kad lato devalvavimas žmonėms reikštų bankrotą – jau dabar du trečdaliai privačių kreditų išduota eurais. Tačiau valstybės prisiimtų įsipareigojimų ir galimybės juos įvykdyti santykis toks, kad šalis vedama ten pat, kur atsidurtų ir devalvavus nacionalinę valiutą – „tai yra alternatyvus kelias į bankrotą".
Be to, Latvijos bei Lietuvos Vyriausybės nori išlaikyti dabartinį savo valiutos keitimo į eurą kursą ir dėl politinių tikslų. „Baltai bijo, kad jei bus imtasi devalvacijos, tai Europos klube jie bus laikomi antros kategorijos nariais, o tai kelia pavojų valstybėms, kurios dar taip neseniai įėjo į Sovietų Sąjungos sudėtį", – rašo „The Financial Times".
„Galima suprasti ir Briuselio baimę dėl naikinančių davalvacijos pasekmių (vietos valiutų nestabilumas, bankų bankrotai, viso to proceso įtaka kitoms ES valstybėms). Tačiau nelankstūs dabartinio pariteto šalininkai nors ir sukuria stabilumo įspūdį, tačiau kartu sudaro sąlygas labai stipriai ekonominei audrai – su griaustiniais ir žaibais – kilti", – baigia straipsnį britų dienraštis.