2009 m. Nobelio premiją medicinos ir fiziologijos srityje Švedijos mokslų akademija paskyrė trims JAV mokslininkams už atradimą, kaip „chromosomos yra saugomos telomerų ir telomerazių fermentais.

Premiją gavo:

• Australijoje gimusi Elizabeth H. Blackburn šiuo metu dirba Kalifornijos universitete San Franciske (JAV). Jos tyrimų sritis – telomerai, objektai, esantys chromosomų galuose. 1985 m. mokslininkė kartu su Carol W. Greider atrado telomerazės fermentą.
• Carol W. Greider dirba JAV Johno Hopkinso universitete, vadovauja molekulinės biologijos ir genetikos tyrimų krypčiai.
• Jackas W. Szostakas dirba Harvardo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje. Jis pirmasis sukūrė dirbtines mielių chromosomas. Daugelyje mokslininko darbų aiškinami telomerų rekombinacijos mechanizmo ir jų funkcionavimo ypatumai.

Ši mokslininkų trijulė išsiaiškino, kaip chromosomos save kopijuoja dalinantis ląstelei ir kokiu būdu jos apsisaugo nuo degradacijos. Pasirodo, jog visą gudrybę slepia telomerai (telomere) – chromosomų galinės dalelės bei juos sukuriantis fermentas telomerazė (telomerase). Telomerazė – tai specialus ribonukleoproteinas, pridedantis rekombinacijos metu prarastus telomeros galus. Šiam atradimui skirtą straipsnį mokslininkai publikavo 2006 metais žurnale Neture Medicine (straipsnio pdf versiją galima persisiųsti iš čia).

Dalijantis ląstelei, talomerai apsaugo, jog chromosomos nesusijungtų su kitomis ląstelių chromosomomis ar jų dalimis ir taip apsaugo organizmą nuo degradacijos. Tačiau kiekvieno dalijimosi metu lieka nenukopijuoti chromosomų galai, todėl telomerai po truputį trumpėja. Tai lemia ląstelės senėjimą.

Jei pavyktų padaryti taip, kad telomerai išliktų tokio pat ilgio kaskart ląstelei dauginantis, tai būtų raktas į amžiną gyvenimą. Tiesa, tokiu principu ląstelės kopijuojasi vėžio atveju, todėl auglys auga labai sparčiai. Tad šis atradimas labai svarbus kuriant naujus vėžio gydymo būdus. Tačiau egzistuoja genetinių ligų, kurios lemia labai mažą teleomerazės fermento aktyvumą, todėl kai kada organizme talomerai nyksta labai greitai.

Švedijos "Karolinska" institutas teigia, kad mokslininkai išsprendė didžiulę biologijos problemą, paaiškindami, kaip dalijimosi procese nukopijuojamos ląstelės jas apsaugant nuo senėjimo.

Šiemet Nobelio premijos piniginė išraiška sudaro 10 mln. Švedijos kronų (apie 975 000 eurų). Kaip ir kasmet, apdovanojimai vyks Alfredo Nobelio mirties dieną, gruodžio 10-ąją, Stokholmo miesto rūmuose, Nobelio salėje.

Komentarai (1)