SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad infliacijos piko Lietuvoje reikėtų laukti liepą, vėliausiai – rugpjūtį, ji gali siekti 21-23 procento. Pasak jo, Lietuva paiso tarptautinių organizacijų rekomendacijų ir kainų augimo neatideda ateičiai, o tai yra gerai.

Dalyvaudamas Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ ekonomistas sakė, kad kainų šuolio, kurį nemaža dalimi sukėlė Rusijos karas Ukrainoje, įtaką gali amortizuoti šalies biudžetas.

„Tačiau galiausiai turi susimokėti žmonės. Todėl klausimas, ar tas sąnaudas atidėti į priekį, ar susimokėti dabar. Dėl to skirtingose šalyse infliacija skiriasi – vieni pasiryžta viską turėti dabar, kiti yra linkę numesti ateičiai“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, kuris variantas yra geresnis, T. Povilauskas teigė, kad daugelis tarptautinių organizacijų rekomenduoja kainų augimo neatidėlioti ateičiai, jei užtikrinama pakankama socialinė parama jautriausiems gyventojų sluoksniams.

T. Povilausko teigimu, kai infliacija yra atidedama, rinkai nėra siunčiamas signalas, kad metas mažinti vartojimą.

Žinių radijo pašnekovas aiškino, kad itin išaugus degalų, gamtinių dujų kainoms, norint sumažinti to įtaką, reikia mažinti energetinių išteklių vartojimą.

„Kai tai nukeliama ateičiai, žmonės ir toliau vartoja ir nesistengia vartojimo mažinti. Todėl rekomenduojama, kiek įmanoma, atsižvelgiant į socialiai jautriausius asmenis, didesnes kainas turėti dabar, o ne vėliau, – teigė jis. – Lietuva pakankamai gerai seka pavyzdžiu, kas yra rekomenduojama“.

Ekonomisto teigimu, Lietuvoje infliacija yra viena didžiausių eurozonoje dėl to, kad aukštos energetikos kainos labai greitai ėmė atsispindėti galutinėse kainose vartotojams.

„Aišku, mes turime apribotą elektros, gamtinių dujų kainų augimą, bet, lyginantis su Europa, mes pakankamai nedaug ką atidedame ateičiai“, – teigė jis.

Prancūzija nuėjo kitu keliu

Komentuodamas Prancūzijos, kurioje laikosi vienas žemiausių infliacijos lygių Europoje, pavyzdį, ekonomistas aiškino, kad ši šalis nuėjo antruoju keliu ir pasirinko riboti kainų augimą tai permetant biudžetui.

„O biudžetas daugeliu atvejų yra deficitinis, tai reiškia – permesti į skolą“, – pridūrė jis.

Todėl, pasak Žinių radijo pašnekovo, atsakant į klausimą, kodėl Lietuvoje daug kas brango labiau nei Prancūzijoje, reikia atkreipti dėmesį, kad joje buvo labai stipriai apribotas elektros, gamtinių dujų kainų augimas.

Tuo metu Estijoje birželį infliacija išaugo iki 22 procentų. Pasak laidos pašnekovo, Estijoje daug kas panašu į tai, kas vyksta Lietuvoje, tačiau didesnę infliaciją lėmė elektros kainos.

Lietuvoje, anot jo, buitiniams vartotojams elektros kaina nustatoma kas pusmetį, tuo metu Estijoje rinka visiškai liberalizuota.

„Kai jie skaičiuoja infliaciją, jie ima biržos kainas. Estija yra absoliutus pavyzdys, kai elektros kainų augimas biržoje iš karto ir absoliučia reikšme tenka galutiniam vartotojui. Todėl jie atsiduria kraštinėje pusėje ir tai, kas atsitinka tarptautinėse rinkose, iškart atsiliepia vartotojų sąskaitose“, – pasakojo jis.

Jo teigimu, Lietuvos ir Estijos ekonomikos yra sparčiausiai atsigavusios nuo pandemijos pradžios ir daugiausiai išaugusios. Tuo metu Prancūzija, Ispanija, Italija dar nėra sugrįžusios į priešpandeminę padėtį.

„Vyriausybė daro namų darbus – jei infliacija išliks aukšta liepą, su naujomis priemonėmis rugsėjį-spalį vėl bus „išeita“. Kainų augimo pikas greičiausiai bus liepos mėnesį, tai susiję su elektros ir gamtinių dujų kainų augimu, šiomis dienomis džiugina tai, kad degalų kainos yra šiek tiek pamažėjusios, bet labai sunku prognozuoti, kokios jos bus po mėnesio ar dviejų. Tad piko laukiama vėliausiai rugpjūtį“, – svarstė jis ir patikino, kad tuomet galime pamatyti 21-23 proc. infliaciją.

Komentarai (3)