„Bus sunaikinta“: Rusija skelbia grasinimą, kas bus jei dar viena valstybė stos į NATO (3)
Du įtakingi Rusijos įstatymų leidėjai sausio 24 d. perspėjo, kad Moldovos svarstymai apie narystę NATO „gali privesta prie jos sunaikinimo“, kitai Rusijos senatorei dieną prieš tai pareiškus, jog prezidentė Maia Sandu rizikuoja pakartoti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „savižudišką politiką“.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tokius pareiškimus paskatino Moldovos prezidentė Maia Sandu, pasakiusi „Politico", kad jos šalis gali siekti narystės „didesniame gynybos aljanse", norėdama sustiprinti savo saugumą. Maskvos griežtas prieštaravimas Ukrainos stojimui į NATO buvo viena iš Rusijos invazijos į Ukrainą priežasčių. Kaip ir Ukrainą, Maskva Moldovą laiko savo įtakos sferos dalimi.
M. Sandu ir kiti ES palankūs valdžios atstovai neseniai pabrėžė, kad Moldovos karinis neutralumas, įtvirtintas jos konstitucijoje, neturėtų trukdyti plėtoti gynybos pajėgumus.
Moldova yra prie vakarinės Ukrainos sienos, o dalis šalies yra okupuota Rusijos remiamų separatistų, todėl ji labai pažeidžiama dėl karo kaimyninėje šalyje padarinių. Nuo karo pradžios jos teritoriją kirto arba į ją nukrito kelios Rusijos raketos.
„Paprastai mes reaguojame į veiksmus. Moldova pastaruoju metu mus nuliūdino savo sprendimais", - „Vedomosti" sakė prezidento Vladimiro Putino partijos „Vieningoji Rusija" narė ir Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmoji viceprezidentė Svetlana Žurova.
Parlamentarė sakė esanti įsitikinusi, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija „žinos, kaip reaguoti“ į M. Sandu pareiškimus.
Moldovos įstojimas į NATO gali lemti šios valstybės sunaikinimą, o Rusija ją vertins kaip grėsmę jos saugumui, „Vedomosti" sakė kitas įtakingas Maskvos Valstybės Dūmos narys Leonidas Kalašnikovas.
„Jei Moldova nori sugriauti savo valstybę, tai yra geriausias būdas. Jei jie mano, kad kaip Suomija ar Švedija, slapta, greitai, pasinaudoję situacija, gali prisijungti prie NATO ir jiems dėl to nieko neatsitiks, jie turėtų prisiminti ką kita. Tai, kad Suomija turi dvi oficialias kalbas ir gerbia savo žmones”.
L. Kalašnikovas toliau kalbėjo apie Rusijos remiamą separatistinę Padniestrės respubliką Moldovoje ir autonominę Gagaūziją.
„Ir jie [Moldova] turi Gagaūziją ir Padniestrę, kurioje gyvena rusakalbiai gyventojai ir ji jau seniai, 1990-ųjų pradžioje, išreiškė savo valią [susivienyti su Rusija]", – pridūrė L. Kalašnikovas.
Interviu „Politico“ praėjusią savaitę M. Sandu teigė, kad po invazijos į Ukrainą Moldovoje rimtai diskutuojama apie šalies gebėjimą apsiginti ir galimybę prisijungti prie „didesnio aljanso", neįvardijant NATO.
„Ir jei tam tikru momentu, kaip tauta, padarysime išvadą, kad turime pakeisti neutralumą, tai turėtų įvykti per demokratinį procesą", – sakė ji.
Jos komentarai sukėlė atgarsį ir Moldovoje, o prorusiškas buvęs prezidentas Igoris Dodonas M. Sandu pareiškimą apie galimybę atsisakyti Moldovos neutralaus statuso arba prisijungti prie „didesnio aljanso" pavadino „pavojingu".
