Lietuviai mažiau verslūs nei kiti europiečiai (22)
Lietuviai mažiau linkę verstis savarankiškai nei vidutinis europietis, tačiau jaunimas yra verslesnis už bendraamžius kitose ES valstybėse.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai rodo paskelbta „Eurobarometro” apklausa. Šiek tiek žemesni už ES vidurkį lietuvių verslumo rodikliai atitinka palyginti mažus verslumo nuotaikų rodiklius. Lietuvoje palyginti aukštas verslo nesėkmių procentas. Tačiau apie pusę Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų verslo ėmėsi savo noru, o ne verčiami aplinkybių; be to, esama daug jaunų verslininkų, ir jaunimas yra verslesnis už bendraamžius beveik visose kitose ES valstybėse. Daug mažiau nei kitur verslo imasi lietuvių verslininkų vaikai.
Nors geresnis išsilavinimas kitose šalyse dirbti savarankiškai skatina, vienintelėje Lietuvoje diplomuoti asmenys noriau dirba kitiems, o ne sau. Lietuvoje taip pat vyrauja ypač neigiamas požiūris į verslininkus. Polinkį dirbti kitiems lietuviai dažniau nei kitų šalių gyventojai aiškina verslui nepalankiomis nuotaikomis (verslo galimybių, lėšų arba įgūdžių stoka).
Beveik pusė europiečių norėtų dirbti sau
45 proc. europiečių, jei galėtų, norėtų būti patys sau ponai. JAV šis rodiklis yra 55 proc.
JAV ir Europos atotrūkį iš dalies gali lemti požiūris į verslininkus: net 73 proc. JAV gyventojų verslininkus vertina teigiamai, o Europoje – vos 49 proc.
Požiūris į verslą Europoje, JAV ir Azijoje skiriasi: dirbti savarankiškai labiausiai linkę kinai (71 proc.), mažiausiai – japonai (39 proc.).
Vos 28,1 proc. europiečių mano, kad per artimiausius 5 metus pradėti verslą realu (2007 m. tokių buvo dar 31,4 proc.); o JAV gyventojų optimizmas net padidėjo nuo 43,5 iki 48,7 proc. Imtis verslo europiečius labiausiai stabdo lėšų stoka (24 proc.).
Tačiau, net nelauktai gavę solidų palikimą, verslą imtųsi kurti vos 14 proc. europiečių; 16 proc. prisipirktų seniai geistų daiktų, 30 proc. atidėtų santaupoms, o 31 proc. pirktų būstą ar padengtų būsto paskolą. Tiesa, skirtingose šalyse sprendimai būtų nevienodi: 42 proc. bulgarų, 41 proc. turkų ir kinų imtųsi verslo; 28 proc. maltiečių ir 27 proc. latvių išleistų visokiems pirkiniams; 41 proc. norvegų ir 39 proc. estų pirktų būstą ar padengtų būsto paskolą. Atsargiausi pasirodė amerikiečiai, korėjiečiai ir slovėnai, kurie pinigus atidėtų santaupoms (48 proc.,44 proc. ir 40 proc.).