Netikėtas Maskvos smūgis Kazachstanui. Blokuojamas vanduo. Gali kilti didžiulis konfliktas ()
Centrinėje Azijoje auga naujas konfliktas: Kirgizija, Rusijos strateginė partnerė nuo 1992 metų nusprendė daryti spaudimą Kazachstanui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kanados tarptautinių reikalų instituto tyrėjas Robertas M. Katleris mano, kad po plataus masto Rusijos kariuomenės invazijos į Ukrainą Rusijos Federacijos ir Kirgizijos partnerystė suintensyvėjo dėl bandymų apeiti Maskvai skirtas sankcijas. Situacija nuėjo taip toli, kad JAV planuoja paskelbti naują sankcijų prieš Kirgiziją ir Kazachstaną paketą. Oficiali Astana grėsmę vertino rimtai ir kiek įmanoma atsiribojo nuo visokių kontaktų su įsibrovėliais.
Tačiau Kremlius nusprendė daryti spaudimą Kazachstanui, padedamas Biškeko, kuris faktiškai naudojasi kaimyninės šalies vandens priklausomybe nuo Kirgizijos, priversdamas ją dalyvauti Rusijos aplinkkelio schemose. Kazachstanas priklauso nuo vandens Šu ir Talas upėse, kurios prasideda Kirgizijoje. Dėl manipuliacijų Biškeke pradėjo žūti pasėliai kaimyninėse teritorijose. Tarp šalių tęsiasi intensyvios derybos.
Tuo pat metu šalies ministras pirmininkas Akilbekas Žaparovas teigė, kad Kirgizija turi pakankamai geriamojo vandens atsargų, todėl valdžia ketina parduoti šiuos išteklius. „Orda. kz“ pažymi, jog vandens blokados priežastis gali būti Rusijos Federacijos spaudimas, kuris nepatenkintas Astanos nenoru padėti apeiti Vakarų sankcijas. Beje, Kirgizija niekada neslėpė galimybės panaudoti Kazachstane vandens slėgio svertus.
Pavyzdžiui, 2005 metais Kremliaus sąjungininkas užsuko vandenį Kazachstanui. Dėl to šalyje kilo politinė krizė ir protestai. 2018 metais Kirgizija grasino atkirsti vandenį, nes šalys negalėjo susitarti dėl Šu upės valdymo.
O 2022 metais Kirgizija vėl įspėjo kaimynus apie dirbtinai sukurtos sausros galimybę, nes Kirgizijoje esą trūko vandens.
