„Tai didelė Xi klaida.“ Žlunga Kinijos ekonomika. Skelbiama, kas nutiko (6)
Kinija atsisakė nuo greitai besivystančios ekonomikos pereiti prie žinių ekonomikos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pastaruosius tris dešimtmečius Kinija išgyveno superciklo pakilimą, rašo „Business Insider“.
Šio pakilimo metu beveik nenutrūkstamai didėjo šalies gamybos pajėgumai, apetitas vartoti ir gebėjimas skleisti galią visoje pasaulio ekonomikoje. Kinijos komunistų partija (KKP) negailestingai siekė ekonominės plėtros, net tada, kai tai pastūmėjo partiją daryti dideles politikos klaidas — sukurti didžiulį burbulą nekilnojamojo turto rinkoje, apkraunant provincijas skolomis ir nesugebėti pereiti nuo per didelio pasitikėjimo investicijomis. Nebuvo laiko sustoti pataisymams, kol Kinija galvojo vien apie pinigus, rašo „Business Insider“.
Ši plėtros era buvo ne tik palaima Pekinui, tai paskatino pasaulinę paklausą. Šalys pasitikėjo Kinijos spartaus modernizavimo ir pramonės galios alkiu, kad padidintų savo vystymąsi. Net JAV kompanijos laikė Kiniją kita didžiąja pasauline rinka ir atitinkamai darė statymus.
Bet jie pralaimėjo šias lažybas.
Kinijos lyderis Xi Jinpingas pakeitė pačią KKP egzistavimo prasmę – nuo ekonomikos į nacionalinį saugumą. Kinijos didžiuoju projektu tapo nebe praturtėjimas, o galia. Dėl to pasikeitė ir valdžios prioritetai, ir jos elgesys.
Anksčiau, kai horizonte sušmėžuodavo nuosmukis, KKP ateidavo į pagalbą. Šį kartą nėra didelio stimulo. Taip pat nesugrįš sprogstamasis augimas, kurio ekspertai kadaise tikėjosi iš Kinijos. Pekino santykiai su išoriniu pasauliu nebesiremia ekonominiu racionalumu, greičiau – politinės valdžios troškimu, konstatuoja leidinys.
„Tai didelė Xi klaida. Kinijos pasaulinio dominavimo era baigėsi. Kinijos ekonomika žlunga“, – rašo „Business Insider“.
Demokratijų gynimo fondo (FDD) mokslo darbuotojas, žurnalistas Hussain Abdul-Hussain soc. tinkle „X“ rašo, kad „Business Insider“ yra neteisus.
„Kinija žlugo ne todėl, kad Xi nusprendė pereiti nuo ekonomikos prie valdžios, o todėl, kad atsisakė nuo greitai besivystančios ekonomikos pereiti prie žinių ekonomikos. Žinioms reikia atviros visuomenės, o tai būtų susilpninę KKP kontrolę ir liberalizavę Kiniją. Todėl Kinija nusprendė sustabdyti augimą. Siekdama nukreipti dėmesį nuo ekonomikos žlugimo, KKP dabar kaltina Vakarus ir remia populistinę nacionalistinę politiką, o ne ankstesnę racionalią ekonominę politiką“, – rašo Hussain Abdul-Hussain.