Prezidentų paslaptys. Kaip JAV sprendė dėl ATACMS perdavimo ()
Po kelių mėnesių atsisakinėjimo siųsti ATACMS tolimojo nuotolio raketas į Ukrainą, prezidentas J. Bidenas persigalvojo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar jis nebebijo V. Putino vadinamųjų „raudonųjų linijų“.
Nuo pat karo Ukrainoje pradžios prezidentas Volodymyras Zelenskis prezidentui J. Bidenui pasakė, kokių jam labiausiai reikia ginklų: ilgo nuotolio raketų, ypač ATACMS, galinčių pasiekti Rusijos oro bazes už daugiau nei 100 mylių. Mėnesius J. Bidenas kartojo vieną atsakymą tiek viešai, tiek per kartais įtemptus privačius susitikimus su V. Zelenskiu: „Ne“.
Tačiau dabar situacija pasikeitė, rašo „The New York Times“.
Tai tapo akivaizdu po sprogimų dviejose oro bazėse Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje Ukrainos pietuose ir rytuose. Tarp Rusijos sraigtasparnių nuolaužų buvo įrodymų, kad į bazes pataikė JAV ATACMS, o tai buvo paskutinis didelis neįvykdytas V. Zelenskio prašymas.
Šiuo atveju spaudimas buvo stiprus. Tai iš vienos pusės atskleidė Kongreso nariai ir, kita vertus, pats V. Zelenskis per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje liepos mėnesį, kai Ukrainos lyderis neslėpė pykčio, kad J. Bidenas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas blokavo bet kokį aiškų pranešimą apie Ukrainos narystę NATO.
Baltųjų rūmų pareigūnai dabar sako, kad J. Bidenas atliko išsamius patikrinimus, siekdamas užtikrinti, kad ginklai atitiktų poreikius. Valstybės sekretorius Antony Blinkenas ilgai siekė, kad ukrainiečiai greitai gautų daugiau ginklų. Priešingu atveju, pasak A. Blinkeno, Jungtinės Valstijos pasirodys nenorinčios padėti ir reaguoti. Viešai jis buvo santūresnis.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas stojo į kitą pusę. Jungtinės Valstijos turėjo ribotą ATACMS skaičių, o perdavus jas ukrainiečiams, JAV ir jų sąjungininkės būtų pažeidžiamos.
Taip pat buvo biudžeto klausimas. Baltieji rūmai karinei pagalbai Ukrainai išleido daugiau nei 40 milijardų JAV dolerių, kuriuos Kongresas skyrė, o vis daugiau respublikonų nepritarė išlaidų didinimui. ATACMS nebuvo pigios, apie 1,5 mln. dolerių kiekviena.
Rugsėjo mėn. J. Sullivano ir Feinerio (Sullivano pavaduotojo) organizuota grupė grįžo su analize ir pasiūlymu. Jie padarė išvadą, kad karo eskalavimas Ukrainoje nebėra rimta problema. Didžioji Britanija pradėjo aprūpinti savo raketomis „Storm Shadow“ maždaug tokio pačio skrydžio nuotolio kaip ir ATACMS, o V. Putinas nereagavo.
Taikiniais buvo sraigtasparniai ir kiti lėktuvai, kuriuos rusai išrikiuodavo užimtoje teritorijoje, dažniausiai oro uostuose. L. Austinas pritarė, nes aptariamos ATACMS versijos veikimo nuotolis buvo tik 100 mylių (160 km) ir ji buvo apginkluota išsklaidytais kasetiniais šaudmenimis, kad būtų padaryta didžiausia žala minkštiesiems taikiniams, pavyzdžiui, orlaiviui.
Kasetiniai šaudmenys yra uždrausti tarptautinėmis konvencijomis, nes ant žemės paliktos nuolaužos gali sužeisti civilius gyventojus, dažnai vaikus, kurie jas paima. Jungtinės Valstijos niekada neratifikavo šios konvencijos, tačiau vargu ar būtų panaudojusios šiuos ginklus. Galiausiai liepos mėn. JAV išsiuntė į Ukrainą kitokio tipo kasetinius šaudmenis, sulaukdamos plataus pasmerkimo.
Pasiūlymui siųsti ATACMS galiausiai pritarė kiti administracijos pareigūnai, ir J. Bidenas sutiko. Jis tai pasakė V. Zelenskiui, kai jie kalbėjosi Vašingtone praėjusį mėnesį. Tačiau tada jie šio sprendimo neatskleidė.
Tai tapo žinoma, tačiau detalės apie pristatymo laiką liko paslaptyje. Tai buvo dalis plano atakuoti rusus, kol jie galės perkelti savo sraigtasparnius iš smūgio diapazono. Ir atrodo, kad viskas pavyko.
