Netikėta žinia. „Izraelis prie žlugimo slenksčio.“ „The Economist“ skelbia, kas nutiko (1)
Izraelyje dėl karo prasideda ekonominės problemos: restoranai ir prekybos centrai jau beveik tris savaites tušti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Izraelis susiduria su rimtomis ekonominėmis problemomis, kai ruošiasi įsiveržti į Gazą po „Hamas“ teroristinio išpuolio, praneša britų leidinys „The Economist“.
„Praėjo mažiau nei trys savaitės nuo to laiko, kai „Hamas“ įtraukė Izraelį į karą, o konfliktas jau daro žalą šalies ekonomikai. Šekelio kursas dolerio atžvilgiu nukrito iki žemiausio lygio per daugiau nei dešimtmetį.
„Daugelis, nuo nekilnojamojo turto vystytojų iki restoranų užsidarė, o centrinis bankas sumažino ekonomikos augimo prognozę nuo 3% iki 2,3% 2023 m. Ar Izraelis galės atlaikyti ekonominę įtampą?“ – rašo leidinys.
Žurnalistai primena, kad 1973 metais karinės išlaidos ir 200 000 rezervistų pašaukimas Jom Kipuro karui privedė Izraelį prie finansinio žlugimo slenksčio.
Kad išvengtų nelaimės, Izraelio valdžia turi išspręsti tris problemas. Pirmoji yra užimtumas. Trūksta darbuotojų, kurie išlaikytų ir ekonomiką, ir karą.
Nuo spalio 7 dienos į ginkluotąsias pajėgas buvo mobilizuota daugiau nei 360 000 rezervistų, arba 8% šalies darbo jėgos. Izraelio labdaros organizacija „Start-Up Nation“ skaičiuoja, kad dešimtadalis gamybos sektoriaus darbuotojų buvo pašaukti į kariuomenę. Pagal įstatymą firmos gali samdyti tik laikinus karinio personalo pakaitalus, o tai nėra patraukli galimybė ieškantiems darbo. Yra dar vienas darbo jėgos trūkumo šaltinis.
Daug žemos kvalifikacijos darbų Izraelyje atlieka palestiniečiai iš Vakarų Kranto. O juos pakeisti sunku dėl darbuotojų trūkumo, priduriama leidinyje. Tačiau neramumai Vakarų Krante reiškia, kad daugeliui darbuotojų neleidžiama kirsti sienos ir jie gali pradėti streiką.
„Start-Up Nation“ apskaičiavo, kad 70% technologijų įmonių sunkiai veikia. Kyla pavojus, kad pasibaigus karui bus mažiau darbo vietų, į kurias bus galima grįžti.
Antrasis iššūkis politikos formuotojams yra privataus vartojimo žlugimas. Dėl netikrumo ir baimės dėl tolesnių išpuolių žmonės pakeitė savo vartojimo įpročius, likdami namuose. Restoranai ir prekybos centrai jau beveik tris savaites tušti. Tie, kurie turi darbuotojų ir yra pasiruošę atsidaryti, pastebėjo, kad klientų mažai.
Turizmas, pagrindinis Izraelio verslas, be technologijų, sustojo. Ištisi miestai prie sienos su Gazos Ruožu ir Libanu buvo sunaikinti, nutraukus ekonominę veiklą. Tai yra paskutinis iššūkis Izraelio politikos formuotojams: suvaldyti finansines konflikto išlaidas.
Norint šiais metais finansuoti sausumos invaziją ir pakankamai aprūpinti Izraelį ginklais, kad kitais metais jaustųsi saugus, prireiks milžiniško gynybos išlaidų padidinimo.
