Vaizdas iš metų perspektyvos: kaip Elonas Muskas pražudė „Twitter“. Kitos jo kompanijos kol kas laikosi  ()

Turtingiausias planetos žmogus žadėjo pagerinti žmonijos ateitį (atrodo, netgi nuoširdžiai), tačiau aiškiai pervertino savo galimybes


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Prieš metus Elonas Muskas įsigijo socialinį tinklą „Twitter“, kuris dabar vadinasi 𝕏. Turtingiausias pasaulyje žmogus nupirko mėgiamiausią socialinį tinklą, nes tai, pasak jo, „svarbu žmonijos ateičiai“. Ką gi, kol kas multimilijardierius daug skolingas žmonijai: 𝕏'as blogesnis už „Twitter“ praktiškai visais parametrais.

Analitikos kompanijos Apptopia duomenimis, rugsėjį per parą prisijungiančių naujų vartotojų skaičius sumažėjo maždaug 13%. Dabar 𝕏 dirba apie 1,5 tūkstančio žmonių — 7,5 tūkstančiais mažiau, nei prieš metus. Prie šių „pasiekimų“ galima pridurti ir dar vieną: tai, kas iki Musko buvo viena iš svarbiausių medijų profesionalų, politikos aktyvistų ir plačiosios visuomenės susitikimo internete aikštelių, dabar buvusį autoritetą ir reikšmingumą sparčiai praranda.

Bendrai, kol kas „Twitter“ įsigijimas labiau atrodo kaip multimiljardieriaus Musko fiasko pasiekimų sąraše. Likusių dabartinio jo gyvenimo vektorių kryptis nevienoda: kai kur pliusas, kai kur — minusas.

Mokėti už 𝕏 pasirengęs tik 1 iš šimto

Spalio gale 𝕏 darbuotojams pasiūlytas akcijų opcionas rodo, kad kompanijos kapitalizacija dabar siekia apie 19 mlrd. dolerių, tai yra, maždaug 55% mažiau, nei 44 mlrd. dolerių, kuriuos prieš metus Elonas Muskas sumokėjo už „Twitter“. 2022 metų spalio 27 dieną baigto sandorio finansiniai dokumentai rodo, kad turtingiausias planetos žmogus sumokėjo po 54,2 dolerius už akciją. 2023 metų spalio 27 dieną 𝕏 akcijos kainavo 33,6 dolerius.

Muskas niekada neslėpė, kad už socialinį tinklą smarkiai permokėjo. Pavyzdžiui, šių metų kovą jis elektronine žinute darbuotojams pranešė, kad jo vertinimu, kompanija kainuoja 20 mlrd. dolerių. Kaip bebūtų, verslininkas nusiteikęs optimistiškai — galbūt paprasčiausiai dėl to, kad nieko kito jam nelieka.

Per pirmą 𝕏 gimtadienį jis papasakojo, kokias perspektyvas mato — universalios programėlės su plačiausiu paslaugų ir galimybių sąrašu, įskaitant darbo paiešką ir pažinčių tarnybą. „Mes iš „Twitter“ 1.0 sparčiai darome universalią programėlę, kurioje naudotojas galės išpildyti bet kokį savo pageidavimą“, — paskelbė Muskas. „Premium“ prenumeratoriams kompanija sukūrė naują būdą per platformą siųsti garso ir vaizdo pranešimus, o organizacijoms — naudotojo sąsają, kuria galima samdyti naujus darbuotojus per korporatyvinius profilius. Dar Muskas planuoja paleisti naujienų tarnybą „XWire“. Pasak jo, nauji 𝕏 produktai galės konkuruoti su „LinkedIn“, „YouTube“ ir „PR Newswire“.

Kardinalus Elono Musko planuotas „Twitter“ veiklos finansinio modelio pakeitimas buvo akcento perkėlimas nuo reklamos į mokamą prenumeratą. Šios reformos rezultatai nuvilia.

Nepriklausomo tyrėjo Traviso Browno analizė rodo, kad $8 mėnesinę prenumeratą moka nuo 0,95 iki 1,2 mln. 𝕏 naudotojų. Tai reiškia, kad prenumeratą įsigyti pavyko įtikinti vieną vartotoją iš 100 (mažiau nei 1%).

Dabar prenumeratoriai atneša apie 120 mln. dolerių per metus. Tokie pinigai nėra pakankama pamaina ~4,5 mlrd. dolerių pajamų iš reklamos, kuriuos „Twitter“ gaudavo iki savininko pasikeitimo. Daugelis stambių reklamdavių, pavyzdžiui, „Mondelez International“, „Coca-Cola“, IBM ir HBO, dabar reklamai išleidžia mažiau, nei iki 2022 metų spalio 27 dienos.

Specialistai apverktiną situaciją su reklama aiškina naujojo savininko politika. Jam valdant, socialinis tinklas tapo chaotiškesnis ir menkiau prognozuojamas, sako jie. Sensor Tower duomenimis, dabar pagrindinių 𝕏 reklamdavių penketas reklamai išleidžia 67% mažiau, nei prieš metus. Nemažai stambių reklamos agentūrų visiškai atsisakė dirbti su 𝕏.

Praėjusiais metais Elonas Muskas ne kartą viešai skelbė apie pagerinimą to, ką jis vadina turinio moderacija. Savo nuopelnu vadina naujoves — pavyzdžiui, galimybę naudotojams, sulaukiantiems didelio lankytojų srauto, dalintis pajamomis; balso pranešimus ir t.t. Taip pat Elonas kelis kartus pabrėžė, kad niekada pelno nenešusi kompanija gali tapti pelninga jau kitų metų pradžioje.

Kadangi 𝕏, kitaip nei „Twitter“, nėra viešoji kompanija, kiek jai kainavo pirmieji metai su naujuoju savininku, nustatyti sunku. Didelį socialinio tinklo akcijų paketą iki Musko valdžiusi kompanija „Fidelity“ šių metų gegužę pareiškė, kad ji tinklą įvertino trigubai pigiau, nei iki sandorio. Beje, Muskas apsidraudė: jis dar prieš pirkdamas prašė būsimų jo darbo rezultatų nevertinti vien finansiniais terminais.

„Tai („Twitter“) negeba uždirbti pinigų, — pareiškė jis, pavyzdžiui, TED konferencijoje 2022 metų balandį. — Aš iš viso nekreipiu dėmesio į ekonomiką“.

Iš kitos pusės, jeigu prisimintume, kad jis pakabino ant „Twitter“io (𝕏) apie 13 mlrd. iš bankų paskolintų dolerių, dėl ko dabar, „Bloomberg“ vertinimu, vien šių skolų procentų aptarnavimui tenka mokėti po daugiau, nei 1,2 mlrd. dolerių per metus, pats metas paklausti:

ar galės platforma iš viso dirbti kaip nepriklausoma kompanija?

Pirkdamas „Twitter“, Elonas Muskas žadėjo padaryti jį platforma, kurioje galėtų kalbėti visi. Tačiau praktikoje, visgi, tokie patikinimai apie žodžio laisvę, ypač gausių jo oponentų požiūriu, reiškia dezinformaciją, melagienas ir netgi trolių bei ekstremistų apdovanojimą. Tuo pat metu naujasis valdytojas baudžia tuos, ką laiko savo ideologiniais priešais.

 

 

Pavyzdžiui, šių metų spalį jis panaikino „The New York Times“ auksinį ženklelį, patvirtinusį leidinio dalyvavimą programoje „Tikros organizacijos“, ir pavadino, pavyzdžiui, NPR (nekomercinį maždaug 1000 Amerikos viešų radijo stočių susivienijimą) – tai yra, prilygino jas vyriausybinėms Kinijos ir kitų, Vakarų požiūriu, autokratinių šalių, žiniasklaidos priemonėms. Tokie veiksmai griauna ankstesnę informacijos patikimumo atpažinimo sistemą. Tuo pat metu 𝕏 susilpnino turino moderavimo taisykles ir atvėrė kelią šimtams įrašų su klaidinančiomis nuotraukomis ir paveikslėliais, pavyzdžiui, netikrais prezidento Bideno laiškais ar vaizdais iš videožaidimu, kurie pateikiami kaip kariniai HAMAS puolimo prieš Izraelį kadrai.

Biuro fikusų išpardavimas

Žinoma, Musko politika ir elgesys apsunkino 𝕏 santykius su reklamdaviais, kurie nori būti užtikrinti, kad jų reklama neatsidurs greta, tarkime, pronacistinių įrašų. Tokie stambūs prekių ženklai, kaip „Merck & Co.“, „Hilton Worldwide“ ir „AT&T“ po kelių mėnesių nuo savininko pasikeitimo pasitraukė. Santykiai su tokiais svarbiais reklamdaviais, kaip „Eli Lilly & Co“. ir „PepsiCo“, kaip nesunku nuspėti, gerokai subjuro, kai socialiniame tinkle pasirodė padirbti jų profiliai. Gegužę 𝕏 pagaliau atsirado generalinis direktorius. Tinklą vystyti ir sugadintus santykius su reklamdaviais atkurti Muskas patikėjo Lindai Yaccarino, anksčiau dirbusiai „NBC Universal“. Nepaisant to, 𝕏 pajamos rugsėjį, kaip jis pats pripažino, buvo daugiau, nei perpus mažesnės, nei iki įsigijimo.

Pernai metų gruodį Elono Musko pristatyta mokama prenumerata turėjo padidinti su reklama nesusijusias pajamas, o taip pat sumažinti brukalus ir trolingą. Tačiau jos įvedimas paveikė priešingai.

Nesąžiningi vartotojai mielai pirko jų profilio patikimumo įspūdį didinančius verifikacijos ženklus. Tuo tarpu daugelis eilinių naudotojų nesuprato, už ką jie turi mokėti.

Visus metus Muskas išradingai kur tik įmanoma taupė. Jo vadovaujamas „Twitter“ nemokėjo ne tik atleistiems darbuotojams, bet ir partneriams, ir tiekėjams (taip pat ir už nuomą), kas baigėsi dešimtimis teisimo ieškinių. Pavyzdžiui, pasakojama, kad jis stengėsi parduoti savo darbuotojams biuro gėles. Buvo atleisti valytojai. Sklinda gandai, kad „Twitter“ Niujorko padalinyje netgi įsiveisė tarakonai. Pernai metų gale Elonas ne tik pavedė parduoti šimtus skulptūrų, kavos mašinų, organizacinės technikos vienetų ir baldų iš kompanijos biurų, dėl ko kilo kėdžių deficitas ir darbuotojams kartais tekdavo darbuotis stovint, bet ir pakoregavo kavinės meniu ir smarkiai sumažino nemokamų patiekalų kiekį.

Visus metus po sandorio, Elonas Muskas visaip stengėsi sumažinti socialinio tinklo kainą. Gi dabar jam ir Lindai Yaccarino reikės gerokai paplušėti, kad ji pakiltų. Muskas ne kartą kalbėjo apie 𝕏 pavertimą „programėle visiems“, kuria galima uždirbti ir tiekiant tokias paslaugas, kaip apsipirkimas ir mokėjimai, tačiau šios paslaugos lig šiol neveikia.

 

 

Anksčiau Elonas užsimindavo, kad vieną gražią dieną norėtų 𝕏 padaryti vieša kompanija, tačiau tam tikrai reikėtų jos kainą pakelti iki didesnės sumos, nei už „Twitter“ jo sumokėti 44 mlrd. dolerių. Jei Muskas iš tiesų panorės išsikepurnėti iš duobės, kurioje dabar yra tinklas, jam reikės įtikinti reklamdavius ir naudotojus, kad jame liko bent kas, už ką verta mokėti pinigus.

Apvylė bankininkus

Prieš metus pirkti „Twitter“ Elonui Muskui septyni stambūs bankai, tarp kurių „Morgan Stanley“, „Bank of America“ ir „Barclays“ paskolino apie 13 mlrd. dolerių. Įprastai šią skolą jie netrukus būtų perdavę Wall Streeto investavimo kompanijoms. Taiau per praėjusius metus investuotojų susidomėjimas „Twitter“ smarkiai sumenko, todėl bankai kreditoriai lig šiol laiko šią skolą savo balansuose.

Šiuo metu bankai savo nuostolius vertina mažiausiai 15%arba apie 2 mlrd. dolerių. Tai reiškia, kad stambūs Musko ir „Twitter“ kreditoriai, o konkrečiai „Morgan Stanley“, „Bank of America“, „Barclays“ ir „Mitsubishi UFJ Financial Group“ (MUFG), praras šimtus milijonų dolerių: „BNP Paribas“, „Société Générale“ ir „Mizuho“ nuostoliai nebus tokie dideli.

Bankai-kreditoriai šią skolą savo balansuose laiko jau metus, kas korporacijų finansų matais yra amžinybę. Beje, jie tikėjosi šios skolos atsikratyti iki Darbo dienos (rugsėjo 4.), tačiau planams išsipildyti nebuvo lemta. Dabar bankininkai planuoja skolą parduoti dalimis.

Viena iš problemų tikriausiai taps žemas 𝕏 kredito reitingas: jis smarkiai apsunkins skolos pardavimą.

Pernai sandorį gerai žinantys bankininkai tvirtina, kad Elono Musko veiksmai ir susilpnėjusi reklamos rinka gali lemti 𝕏 „šiukšlinį“ reitingą, kas ne taip jau retai pasitaiko kompanijoms su aukšta bankroto rizika. Tiesa, Muskas pernai tvirtino, kad „Twitter“ po savininko pasikeitimo nė karto nebuvo prie bankroto ribos. Generalino direktoriaus poste ją pakeitusi Linda Yaccarino taip pat, kaip ir jis, viliasi, kad kompanija jau kitais metais bus pelninga.

Kalbant apie 𝕏 skolos struktūrą, tai pusę jos — 6,5 mlrd. dolerių — sudaro ilgalaikė skola. Dar 6 mlrd. dolerių po lygiai padalinti tarp neužtikrintų ir užtikrintų obligacijų. Likęs 0,5 mlrd.— atnaujinama kredito linija.

 

 

Musko kreditorių septynetui gresia dar ir patekti į finansų reguliatorių akiratį, kurie po pavasarį įvykusio „Silicon Valley Bank“ bankroto tokias situacijas vertina įtariau. Kuo ilgiau 𝕏 skola kabės bankų balansuose, tuo stipriau juo stebės reguliatoriai, kurie kreditorius dažnai baudžia už tai, kad jie duoda pinigus kompanijoms su „šiukšliniais“ reitingais.

„Gėda, „Tesla“, gėda!“

Daug geresni Elono Musko pagrindinio verslo, kompanijos „Tesla“, reikalai. Visgi, nevalia pamiršti, kad „geresni“, lyginant su „Twitter“/𝕏, balansuojančiu ant bankroto ribos.

Kad „Tesla“ turi daugybę problemų, patvirtina jos trečiojo ketvirčio ūkinės ir finansinės veiklos rezultatai. Įprastai užtikrintas ir ambicingas, multimilijardierius spalio 19 dienos telekonferencijoje nebuvo į save panašus. Muskas kartais virpančiu nuo emocijų balsu pranešė neįtikinamus „Tesla“ veiklos nuo liepos iki rugsėjo rezultatus ir pabandė paaiškinti atsilikimą nuo ekonomistų prognozių neramumais visoje planetoje. Populiarus blogeris Kevinas Paffrathas atkreipė dėmesį į tai, kad multimilijardierius elgėsi kaip „mažas vaikas“ ir kartą „vos nepravirko“. Wedbush Securities analitikas Danas Ivesas šį Musko pasirodymą pavadino „minikatastrofa“.

Dauguma „Tesla“ finansinių-ekonominių rodiklių buvo žemesni, nei prognozavo analitikai.

Pajamos — 23,35 mlrd. dolerių (24,06 mlrd. dolerių); laisvi pinigų srautai — 848 mln. dolerių (2,59 mlrd. dolerių), bendrosios pajamos — 17,9% (18%), kapitalo išlaidos — 2,46 mlrd. dolerių (2,03 mlrd. dolerių). Operatyvinis rentabilumas sumažėjo iki 7,6% (17,2%). Muskas patvirtino, kad elektromobilių tiekimo tikslas nepasikeitė — 1,8 mln. elektromobilių per visus 2023 metus. Tačiau jis visgi nepridūrė, kad tam reikės pirkėjams paskutinį ketvirtį patiekti 0,5 mln. elektromobilių, kai trečiąjį ketvirtį buvo patiekti 435 tūkstančiai.

„Tesla“ veiklos finansiniai rezultatai vasarą ir rudens pradžioje investuotojus aiškiai nuvylė: jei spalio 17 d. „Tesla“ akcijos kainavo 254,85 dolerius, tai po dviejų dienų, spalio 19 — jau 227,2 dolerius, tai yra, 10,85% mažiau. Po telekonferencijos Musko, kuriam priklauso 13% „Tesla“ akcijų, turtas sumažėjo 16,1 mlrd. dolerių.

Itin nebūdingai atsargiai Elonas Muskas telekonferencijoje kalbėjo ir apie savo flagmano ateitį. Pavyzdžiui, jo žodžiai apie gigafabriką Meksikos Monterėjuje, šeštoje „Tesla“ automobilių gamykloje, beje, didžiausią ir brangiausią, kuri, kaip šių metų kovą paskelbė pats Muskas, kainuos 10 mlrd. dolerių. Elonas pranešė apie jo veiklos pradžios nukėlimą dėl labai aukštos FRS nustatytos palūkanų normos lygio, dėl kurio skolinimasis tampa brangus ir nenaudingas.

 

 

Tuo metu septyniuose Švedijos miestuose esančiose „Tesla“ remonto įmonėse prasidėjo streikas dėl Musko nenoro sudaryti kolektyvinę sutartį su automechanikų interesus atstovaujančia „IF Metall“ profesine sąjunga.

Multimilijardierius tvirtina, kad santykiai su profsąjungomis kompanijos verslo modelyje nėra numatyti.

Žinoma, Švedija nėra pati svarbiausia ir judriausia „Tesla“ veiklos žemėlapio vieta. Streike dalyvauja vos 600 žmonių. Tačiau lengva suprasti ir niekuomet savo stipraus priešiškumo profsąjungoms neslėpusio Musko užsispyrimą, nes kolektyvinės sutarties pasirašymas Švedijoje gali tapti precedentu 127 tūkstančiams „Tesla“ darbuotojų kitose šalyse.

„Elono Musko verslo modelis pagrįstas (dirbančio) žmogaus teisių negerbimu, — pareiškė Atle Høie, 50 milijonų dirbančiųjų daugiau nei 140 šalių jungiančios IndustriALL profesinės sąjungos generalinis sekretorius. — Tačiau dabar jis susidūrė su viena iš stipriausių profsąjungų. Mes privalome sugriauti „Tesla“ verslo modelį, ir Švedija — geriausia tam tinkama vieta“.

„Tesla“ ir Muskui nemaloniausia, kad dabar prie visų automobilių gamintojų, išskyrus „Tesla“, automobilius remontuojančių ir aptarnaujančių mechanikų prisijungė ir keturių stambiausių Švedijos uostų dokeriai, lapkričio 7 dieną nutraukę „Tesla“ elektromobilių iškrovimą. Streikuotojus taip pat palaikė buvęs Švedijos premjeras, be viso kito, buvęs „IF Metall“ profsąjungos lyderis, Stefanas Löfvenas, parašęs Facebooke: „Gėda, „Tesla“, gėda!“

Stulbinamai atsargiai telekonferencijoje Elonas Muskas pasisakė ir apie pagrindinį „Tesla“ produktą — ilgai lauktą elektrinį sunkvežimį Cybertruck, kuris užsakovus turėtų pasiekti jau lapkritį-gruodį.

Cybertruck problemų Elonui Muskui, tikriausiai sukėlė daugiau, nei visi ankstesni elektromobilių modeliai. Nuo 2019 metų elektrinio sunkvežimio parodymas buvo nukeltas bent tris kartus.

Laikydamasis geriausių savo tradicijų, Muskas pasistengė pareklamuoti elektrinį sunkvežimį dar iki prezentacijos filmuku, kur tvirtinama, kad naujasis gaminys yra neperšaunamas. Po bandymų, kairėje Cybertruck pusėje aiškiai matomos 45 kalibro šaudmenų žymės. „Mes į vairuotojo dureles ištuštinome visą Thompson pistoleto kulkosvaidžio apkabą, kaip Al Caponės laikais , — parašė Muskas. — Nė viena kulka nepateko į saloną“.

 

 

Tačiau iš renginio Malibu videoklipo matosi, kad bent jau juodam elektrinio sunkvežimio prototipui, už kurio vairo sėdėjo pagrindinis „Tesla“ dizaineris Franzas von Holzhausenas, iki konvejerio dar toli. Klipe iš Malibu gerai matomi, pavyzdžiui, tarpai tarp apdailos lapų, į kuriuos galima prakišti pirštą. Metų pradžioje Muskas iš pavaldinių reikalavo, kad visos Cybertruck detalės būtų pagamintos ne mažiau, nei 10 mikronų [0,01 mm] tikslumu.

Kosmosas kaip išsigelbėjimas

Kur kas geriau reikalai klojasi kosminei Musko kompanijai — Space Exploration Technologies (SpaceX), kur jam priklauso 42% akcijų. SpaceX neseniai pasirašė 180 mln. eurų sutartį su Europos komisija, pagal kurią turės iškelti Europos palydovus į Žemės orbitą. EK kreipėsi pagalbos į Muską po to, kai paaiškėjo, kad Europos Ariane raketų programa buksuoja.

Perspektyvia SpaceX veiklos kryptimi tebelieka nuošalių planetos vietų aprūpinimo sparčiu plačiajuosčiu interneto ryšiu programa Starlink. Muskas internetą teikia palydovais, kurių iš viso planuojama paleisti 12 tūkstančių.

Prieš pusantrų metų netikėtai atsirado dar viena potencialiai labai pelninga plėtros kryptis. Po 2022 vasario 24-os Musko palydovais susidomėjo kariškiai. Analogiškas programas dabar karštligiškai stengiasi sukurti daugelis šalių, tarp kurių ir Rusija, tačiau konkuruoti su Starlink, bent jau kol kas, niekas kitas nepajėgia.

Birželį SpaceX pasirašė kokybiško ryšio Ukrainos kareiviams užtikrinimo kontraktą su Pentagonu, o rugsėjį — su JAV KOP. Nepaisydamas akivaizdaus kariškių dėmesio, Elonas Muskas rugsėjo 27 dieną savo 𝕏 puslapyje parašė, kad Starlink privalo būti civiliu tinklu ir nedalyvauti karuose.

Daugybė problemų nekliudo Elonui Muskui likti turtingiausiu planetos žmogumi. Sėkmingo verslininko reputacija irgi tebegalioja.

Kompanijos „Morning Brew and Generation Lab“ spalį, apklausus 1000 amerikiečių studentų, sudarytame populiarumo reitinge Muskas užima garbingą trečią vietą ir su 35% nusileidžia tik Billui Gatesui ir Jeffui Bezosui (50 ir 40% atitinkamai).

Kalbant apie turto dydį, „Bloomberg Billionaires Index“ sąraše Muskas neužleidžia lyderio pozicijos gerokai atsiplėšęs į priekį: lapkričio 12 duomenimis jo turtas įvertintas 205 mlrd. dolerių. Per 10 su puse 2023 metų mėnesių jo turtas išaugo beveik 68 mlrd. dolerių. Maksimalus — 255 mlrd. dolerių — jis buvo liepos viduryje.





Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(3)
(1)
(2)

Komentarai ()