„Zelenskis nebe didvyris, ir daug kam nebepatinka“ ()
Kol Ukrainos karinėje ir politinėje vadovybėje tvyro suirutė, situacija fronte reikalauja naujų sprendimų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neseniai internetinis portalas „Ukrainska Pravda“, remdamasis anoniminiais šaltiniais, publikavo straipsnį, kad V. Zelenskis mieliau tiesiogiai bendravo su tam tikrų kariuomenės padalinių vadais, apeidamas vyriausiąjį vadą V. Zalužną. Tai paaiškinama tuo, kad prezidentas norėtų greitesnio apsikeitimo informacija su sausumos pajėgų vadu Oleksandru Syrskiu arba oro pajėgų vadu Mykolu Olesčiuku. Tačiau tai sujaukia hierarchiją ir neleidžia V. Zalužniui vadovauti visai savo armijai, apie tai praėjusią savaitę rašė bulvarinis leidinys „Der Spiegel“.
Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, per paskutinį savo vizitą Kyjive lapkričio pabaigoje V. Zalužnas dėl to pasiskundė Pentagono vadovui Lloydui Ostinui. Teigiama, jog tai dar labiau supykdė V. Zelenskį, nes jam nepatinka pašalinių asmenų kišimasis į jo bendravimo su Vakarų sąjungininkais strategiją.
Nors V. Zalužnas niekada nedeklaravo savo politinių ambicijų, šiuo metu jis yra vienintelis, galintis konkuruoti su V. Zelenskiu prezidento rinkimuose.
„Rating“ tyrimų grupės neskelbtos apklausos duomenimis, V. Zelenskį šiuo metu palaiko 47,4 proc., V. Zalužnią – 30,7 proc. piliečių. Antrajame rinkimų ture skirtumas būtų dar mažesnis: už V. Zelenskį balsuotų 42 proc., už V. Zalužnią – 40 proc.
Šiame kontekste žibalo į ugnį įpylė ir žinomas Kijevo meras Vitalijus Kličko, kuris ilgai ginčijosi su Ukrainos prezidentu. Duodamas interviu Šveicarijos naujienų portalui „20 minučių“, V. Kličko pasisakė už V. Zalužną ir aštriai kritikavo V. Zelenskį.
„Bijau, kad šis vidinis ginčas, kai neaišku, kas už, o kas prieš, susilpnins mus kare, pagrindiniame fronte. Dėl šių politinių ginčų galime prarasti savo sąjungininkų paramą“, – sako 65 metų Natalija iš Kyjivo.
Įvykius šalyje nepatikliai stebi ir kariškiai: „Tai kvailiausia, kas dabar mums gali nutikti. Mes patys viską sunaikinsime“, – komentuoja 35 metų karys Antonas, dabar esantis fronte Donbase. Ukrainos karinė ir politinė vadovybė dabar pirmiausia turi galvoti apie kariuomenę, priduria jis.
Ir patys kariai, ir jų artimieji kalba apie tai, kad reikia skubiai demobilizuoti tuos, kurie fronte be rotacijos yra daugiau nei metus.
Ukrainos miestuose daugėja karių artimųjų veiksmų, raginančių demobilizuotis. „Armija nėra vergija. Kiti dabar irgi turi ginti šalį“, – dažniausi pasisakymai.
Antonas mano, kad mobilizuoti žmonės ir jų šeimos turi teisę žinoti tarnybos laikotarpį, taip pat teisę į rotaciją ir demobilizaciją. Tačiau net jei įvyktų demobilizacija, jaunas karys ir toliau kovotų savo puolimo padalinyje dėl personalo trūkumo ir didelių aukų.
„Pagal personalo planą mano padalinyje turėjo būti 130 žmonių, dabar yra apie 70, iš kurių šeši bus demobilizuoti. Tam tikras skaičius karių turi būti apmokytas rotacijai. Antano teigimu, mobilizuotųjų parengties lygis pastaruoju metu gerokai nukrito. „Tarp atvykėlių dažnai pasitaiko vyrų, kuriuos tiesiog paėmė gatvėje“, – sako jis.
Nepaisant mobilizacijos problemų, Ukrainos kariuomenė ir toliau vykdo puolimo operacijas. Tačiau vis daugiau analitikų įžvelgia laipsniško perėjimo prie strateginės gynybos požymius.
Tai rodo ir pastarieji Ukrainos prezidento pareiškimai, kurie ne kartą nurodė, kad fronte reikia skubiai statyti didelius gynybos objektus. Tai daugiausia daroma siekiant išsaugoti šiuo metu labai ribotus Ukrainos kariuomenės išteklius.
Ukrainos kariuomenei labai trūksta artilerijos amunicijos visoje fronto linijoje. „Mūsų dalinys taupo kiekvieną granatą“, – situaciją komentavo vienas iš karių.
Rusija tai žino ir visomis priemonėmis bando privesti prie derybų stalo Ukrainą, kuri šiuo metu yra fiziškai ir morališkai silpna, kad būtų pasiektos paliaubos, dėl kurių konfliktą įšaldytų. Tuo pat metu Rusija pradėjo puolimo operacijas keliuose fronto sektoriuose.
Artilerijos sviedinių trūkumą Ukrainos kariuomenė bando iš dalies kompensuoti bepiločiais orlaiviais. Ukrainos koviniai dronai pirmą kartą panaudoti išlaisvinant Charkivo sritį.
Rusijos dronai vis dar dominuoja kai kuriose fronto linijose: „Mano padalinys paleidžia tris bepiločius orlaivius per dieną, bet priešas atsako 60“, – sako Antonas. Pasak kario, dronai negali pakeisti artilerijos sviedinių, tačiau dabartinėmis sąlygomis yra viena efektyviausių alternatyvų.
