Jau niekas neslepia, kad augimas vyksta karinės gamybos sąskaita, o ji prekių parduotuvėse negausina. Kreditų branginimas dar labiau apsunkins privatų verslą

Infliacija Rusijoje tapo nekontroliuojama ne dėl monetarinių priežasčių. Kaltininkas klasikinis – paklausa viršija pasiūlą. Algos (ir išmokos kariaujantiems piliečiams) auga, pasiūla mažėja. Auganti bazinė palūkanų norma (BPN) dar labiau sumažins smulkaus ir vidutinio verslo pasiūlą. Rusijos ekonomika dabar kaip perkaitintas garo katilas, ir ne CB norma garą reikia nuleisti, visai ne norma.

Vakar RB bazinę palūkanų normą pakėlė nuo 15％ iki 16％ ir leido suprasti, kad kitais metais apie jos sumažinimą nėra ko nė galvoti. „Einamasis infliacinis spaudimas lieka aukštas. Prognozuojama 2023 metų infliacija – netoli viršutinės 7,0–7,5％ diapazono ribos. Tuo tarpu BVP augimas 2023 metais, Rusijos Banko vertinimu, bus viršys spalio prognozę ir bus daugiau, nei 3％. Tai reiškia, kad Rusijos ekonomikos nukrypimas aukštyn nuo subalansuoto augimo trajektorijos antrą 2023 m. pusmetį pasirodė didesnis, nei Rusijos Bankas vertino jį spalį“, — sakoma reguliatoriaus pranešime.

RF CB vadovė Elvira Nabiulina savo spaudos konferencijoje paaiškino, kada dabar infliaciją vis mažiau veikia rublio silpnėjimas, ir vis labiau — auganti vartojimo paklausa. Savo ruožtu, stipri paklausa kyla iš to, kad verslas ir gyventojai laukia aukštos infliacijos. „Pavyzdžiui, paslaugų, neskaitant gyventojų komunalinio ūkio, kainos per pastaruosius tris mėnesius, perskaičiavus į metinę išraišką, išaugo daugiau, nei 14％“, — paaiškino ji.

Iš kur tokia didelė paklausa? Ekspertai neabejoja – išmokos kariaujantiems, sužeistiesiems ar žuvusiems (išmokos šeimoms), socialinės išmokos, visų pirma, motinystės kapitalo, lengvatinė hipoteka, kuri iš esmės yra ta pati nemenkos dalies procentų išmoka vietoje skolininkų. Viskas taip, ir apie lengvatinės hipotekos pavojus Nabiulina vėl kalbėjo, bet nelabai suprantama, kodėl kyla pigiausių vartojimų prekių – pavyzdžiui, kiaušinių – deficitas. Teoriškai, kai piliečiai iš menkų pajamų sluoksnio staiga gauna daug pinigų, pagrindinė jų dalis išleidžiama prestižiniam vartojimui. Jeigu tokios išmokos masinės, paklausa nespėja įkandin pasiūlos — kyla deficitas.

Tai yra, turėtų kilti plazminių televizorių ar bent jau brangesnių baltymų šaltinių – jautienos ir kiaulienos – deficitas. O problemos prasidėjo nuo pigios vištienos ir kiaušinių.

Padėtis truputį paaiškėja, prisiminus paties CB duomenis, kad pirmą pusmetį banko kreditus paėmusių piliečių padaugėjo 2 milijonais, iki 47 mln. žmonių, iš kurių 11,2 mln. turi tris ir daugiau kreditų. Kalbant tiesmukai, yra skolų vergovėje. O prisiminus pokalbius su tarnavusiais pagal kontraktą prieš metus, tai praktiškai visi kalbėjo apie viltį gautais pinigais apmokėti skolas.

 

Susiklosto toks vaizdas: pagrindinė masė „už karą“ gautų pinigų nuėjo apmokėti skolas.

Tuo tarpu skurstančių sumažėjo ne taip smarkiai: antrą 2022 metų ketvirtį buvo 17,6 mln., antrą 2023 metų ketvirtį pasidarė 15,7 mln. Ir atsimenant, kad skaičiuojama skurdo riba – 14 184 rubliai — prisiminkite, ką galėjote už tiek nusipirkti pavasarį?

Neturtėlių, o kalbant tiesiai – skurdžių, skaičiaus sumažėjimas 2 mln. keistai sutampa su naujų skolininkų skaičiumi. Kad tik nebūtų taip, kad neturtas sumažėjo taip pat ir kreditų sąskaita. Nors, veikiausiai, tiesiog įvyko persiskirstymas: kai kas praturtėjo, eidamas kariauti ar į ginkluotės gamybą, kai kas — atvirkščiai, nuskurdo dėl to, kad jo profesijos užmokestis nedidėja, o infliacija auga. Ir neturtingiems infliacija auga sparčiau, nes būtiniausių prekių kainas galima kelti, nesibaiminant paklausos sumažėjimo. Tiesa, vyriausybė kartkartėmis išreiškia susirūpinimą tokių prekių kainomis, tačiau dėl jų brangimas tik laikinai pristabdomas.

Dar stipriau infliaciją veikia BVP augimas. Prezidentas „Tiesioginėje linijoje“ pasigyrė laukiamu BVP augimu šiais metais 3,5％, o žurnalas The Economist su nerimu rašo, kad netgi 3％ augimas byloja ekonomikos perkaitimą, kuris gali liūdnai baigtis. Ir tai natūralu: jau niekas neslepia, kad augimą lemia karo pramonės gamyba, o prekystalių ji nepapildo. Apriboto importo ir silpnėjančio rublio sąlygomis tai negali nesukelti išskirtinio vartotojiškos infliacijos augimo: prekių mažiau ir jos vis brangesnės, juk importinės detalės „įsiūtos“ praktiškai bet kuriame vietinės gamybos produkte.

Nabiulina veikiau sutinka su The Economist. „Perkaitus ekonomikai — kitaip tariant, trūkstant gamybinių ir darbo jėgos resursų — kiekvieną papildomą prekės vienetą ekonomikai sukurti vis sunkiau ir brangiau“, — aiškina ji. Pabandžius augti greičiau normos mažinimo sąskaita — augs kainos, kurios vis labiau ės santaupas ir algų augimą.

Ko RF CB vadovė dėl suprantamų priežasčių nesako, tai to, kad didinant BPN galima vėsinti tik civilinį sektorių, kuris vis mažėja: karinės ir gynybinės išlaidos visai ne iš kreditų.

Tuo metu labiausiai kenčia vidutinis ir smulkusis verslas: stambios kompanijos Rusijoje — tai arba eksportuotojai, šiaip ar taip, dalyvauja valstybės užsakymuose, taip pat ir kariniuose. O tuo tarpu vartojimo paklausą didžiąja dalimi aprūpina būtent vidutinis verslas, o paslaugų sferoje — smulkios įmonės.

„Kol neišvysime, kad klostosi stabili kainų augimo lėtėjimo ir infliacinių lūkesčių tendencija, bazinė palūkanų norma liks tiek laiko, kiek prisireiks“, — pažadėjo Nabiulina.

Tai yra, 16％ — ilgam. Vidutiniam verslui tai reiškia 18％ kreditus, smulkiam — visus 20％. Čia mažų mažiausiai. Tai užribinės, jiems neįmanomos normos.

Vidutinis verslas gyvas, kai pelnas yra nuo 10％, smulkus — nuo 15％. Rasti nišą, kurioje, atsižvelgiant į kredito kainą, galimas 28–35％ pelningumas, tarsiu švelniai, legaliame lauke sunku.

Tad, turint omenyje, kad nuo BPN padidinimo iki jų didžiausio poveikio vidutiniškai praeina pusmetis – metai, jau kitų metų gale galime tikėtis masinių bankrotų ir žlugusių verslų, o 2025 m. — visavertės krizės. Ir čia neatsižvelgiant į tai, kad jeigu krizė ištiks Kiniją, nuo jos labiau nukentės Rusija, nes dabar visi ryšiai eina į Kiniją — ir energijos išteklių eksportas, ir prekių, taip pat ir plataus vartojimo, importas. Čia neatsižvelgiant į tai, kad suderintame 12-ame ES sankcijų pakete yra rusiškos naftos pardavimo didesne, nei nustatyta 60＄/bbl kaina, ribojimo priemonės, kas gali apriboti eksporto pajamas ir be jokios krizės.

Manau, CB viską supranta. Tačiau daryti jis gali tik viena — pakelti palūkanų normą. Gerai bent, kad nepakėlė iki 17％, kaip kai kas spėliojo, o ir iš Nabiulinos pasisakymo veikiau darytina išvada, kad norma bus išlaikoma, o ne toliau keliama. Menka paguoda, bet nors tiek.