Ekonomisto Igorio Lipsico apžvalga

„Galbūt važiuosime greitai, bet neilgai“. Šiuos RF CB vadovės Elviros Nabiulinos žodžius, ištartus gruodžio 15 d. spaudos konferencijoje, visai galima vadinti mėnesio fraze. Jie disonavo su pretendento į kandidatus RF prezidento rinkimuose Vladimiro Putino pareiškimu, kad Rusijos ekonomikos ateitis puiki, o lėktuvų Rusija išvis gamins netgi daugiau, nei gamino SSRS savo galios viršūnėje. Tačiau ir be šios užkulisiuose nesuderintos Rusijos ekonomikos prognozės, paskutinis antrų SKO metų mėnuo buvo kupinas ekonomikos įvykių, privertusių pasinervinti netgi geraširdiškiausius šalies piliečius.

Verslo nuotaikos vis pesimistiškesnės

Didelę praeinančių metų dalį vyravo saldūs Rusijos verslo greito augimo ir turtėjimo lūkesčiai. O kaip gi — užsienio konkurentai iš vidaus rinkos pasitraukė, vyriausybė paskelbė importo pakeitimo kursą, išaugo dalies gyventojų pajamos ir tai timptelėjo aukštyn paklausą rinkose. Tiesiog „idealus štilis“, ilgai laukta „uogienės juosta“, kuomet galima savo verslą ginti pirmyn be jokių apribojimų! Tiesa, ekonomistai kalbėjo, kad realybė greitai taps visiškai kitokia, tačiau vadybininkai numojo, sakydami, kad, girdi, jie gi ant žemės, rinkoje — ir todėl geriau mato, kaip reikalai klojasi dabar ir kaip klosis ateityje.

Tačiau metams baigiantis, paaiškėjo, kad „kabinetiniai mokslininkai“ konjunktūrą įvertino geriau ir prognozavo tiksliau. Todėl smulkių ir stambių kompanijų nuotaikas turinčios išmatuoti apklausos staiga parodė, kad ankstesnį verslininkų optimizmą pakeitė „adekvatus verslo vystymo galimybių vertinimas perkaitusios ekonomikos sąlygomis“ (tiesiog kaip Rusijos Bankas!). Verslo kapitonai ėmė sutartinai skelbti apie investicinio aktyvumo mažėjimą ir savo verslo plėtros planų koregavimą. Paaiškėjo, kad kompanijų plėtrai jau kliudo kadrų deficitas, neapibrėžtumas rinkoje ir brangus skolinimasis. Jautriausiai į sąlygų pablogėjimą sureagavo gamybos kompanijos, kurių aktyvumą 2023 metų pradžioje rėmė staigus vidinės paklausos augimas ir valstybės parama importo pakeitimo projektams.

Nafta pinga, o Indija pereina prie žaliavos iš Venesuelos

Daugelis Rusijoje viltingai laukė OPEC+ pasitarimo pačioje lapkričio pabaigoje, manydami, kad ten priimti sprendimai padės naftos kainas išlaikyti ir netgi kilstelėti. O tai padidins Rusijos pajamas iš angliavandenilių. Ką gi, laukiami sprendimai buvo priimti: OPEC+ šalys, tarp kurių ir Saudo Arabija, susitarė mažinti naftos gavybą — 1 mln. bbl/parą 2024 metų pradžioje. Rusija irgi įsipareigojo padidinti savanorišką eksporto sumažinimą 200 tūkst. bbl/parą — iki 500 tūkst. bbl/parą.

Tačiau pasaulinėje naftos rinkoje panika kažkodėl nekilo ir kainos staigiai nepašoko. O kai po kelių dienų apie pasitraukimą iš OPEC+ paskelbė Angola (15 vieta pasaulyje pagal išgaunamą naftą), tai etaloninė Brent rūšies nafta Londono ICE biržoje ir iš viso smuktelėjo žemiau79 dolerių už barelį.

O dar Rusijos naftininkus ir Finansų ministeriją nuliūdino naftos perdirbėjai Indijoje, pradėję sudarinėti naftos pirkimo sandorius su Venesuela. Leidino The Print duomenimis, trys naftos perdirbimo gamyklos Indijoje nupirko ~4 mln. barelių naftos, kuri turės būti pristatyta vasarį. O kaina bus mažesnė už Brent markės7,5-8 doleriais už barelį. Dabar visos Rusijos viltys tik į vieną pagrindinį pirkėją — Kiniją, kas, žinoma suteiks šios šalies kompanijoms galimybę iš tiekėjų rusų išmušti dar didesnes nuolaidas.

Valstybė iš esmės prikelia savanoriškai-privalomas paskolas

Ko gero, įdomiausia paskutinio 2023 metų mėnesio naujiena tapo RF FM pareiškimas apie ketinimą finansuoti Rusijos ekonomikos augimą didžiule 40 trilijonų rublių suma šalies piliečių lėšų sąskaita. Šaltinį kaip mat atskleidė finansų ministras:

„Dabar depozituose yra daugiau, nei 40 trln. rublių. Valstybė stimuliuos piliečius nukreipti santaupas į naujus kaupimo ir investavimo instrumentus“, — pranešė Siluanovas.

Kitaip tariant, valstybės investicijų resursu RF FM nutarė padaryti nei daug, nei mažai, 67% visų piliečių santaupų. Juk Rosstat duomenimis, 2023 metų liepos gale Rusijos piliečiai turėjo 60,2 trln. rublių santaupų. Iš jų praktiškai trys ketvirtadaliai buvo bankų depozituose: 39,8 trln. rublių ir 4,2 trln. rublių užsienio valiuta.

Dar 16,2 trln. rublių rusai sukaupė grynaisiais, iš kurių 11 trln. rublių buvo Rusijos valiuta, o likę — užsienio. Tokių santaupų dalis „po čiužiniais“ per 2023 metų pirmus 7 mėnesiu padidėjo 250 milijardais rublių, o nuo karo pradžios — beveik 2 trln.

Taip RF FM nutarė konkuruoti su visais Rusijos bankais ir savo naudai nukreipti beveik viską, ką piliečiai padėjo į depozitą. Tokio „nukreipimo“ instrumentas irgi nėra paslaptis — tai ilgalaikių santaupų programos (ISP) pradžia. Programos dalyviai į tokiu būdu sukaupto pinigų fondo išmokas galės pretenduoti pasibaigus sutarties terminui (15 metų) arba sulaukus 55 ar 60 metų amžiaus (moterims ir vyrams atitinkamai).

O toliau — dar įdomiau! „Įmokų lėšos bus investuojamos į Federalines paskolos obligacijas (FPO), infrastruktūros ir korporacijų obligacijas bei kitus patikimus vertybinius popierius“.

Idėja aiški? Finansų ministerija užuot vargusi ir įtikinėjusi bankus pirkti naujas FPO vis brangstant skolinimuisi, o tai reiškia — pildžiusi biudžetą valstybės vidinės skolos augimu ir jos aptarnavimo išlaidomis — gali viską atlikti paprasčiau ir pigiau. Tai yra, perpumpuoti Rusijos piliečių santaupas iš bankų į nevalstybinius pensijų fondus ir paskui jiems leisti už šias lėšas pirkti patikimiausius vertybinius popierius — tas pačias FPO!

Iš esmės, tai savanoriškai-priverstinio pokario meto obligacijų pirkimo mechanizmo atgaivinimas, tik subtilesnis — su nevalstybinių pensijų fondų „tarpine“, pažadais apdrausti dvigubai didesnę santaupų sumą, nei banko depozituose, o taip pat suteikti mokesčių lengvatas.

Visgi, svarstant blaiviai, ši „legalaus pinigų atėmimo iš piliečių“ schema kelia klausimus:

— visų pirma, kaip teigia sociologai, nuo 2023 metų pradžios, santaupų turinčių šeimų dalis RF mažėja. Juk daugiau, nei 70％ šeimų pajamos vienam jos nariui yra mažesnės, nei 30 tūkst. rublių [~300€], santaupų jos praktiškai neturi ir naujais vyriausybės „finansiniais instrumentais“ kažin ar susidomės. Didžioji santaupų dalis — lėšos turtingiausių šalies šeimų, kurios kažin ar labai susidomės Finansų ministerijos siūlomais pensijų santaupų žaidimais.

— antra, neaišku, kas nutiks Rusijos bankams, jei indėlininkai išties paklus Finansų ministerijai kaip Hamelno žurkiagaudžiui, ir pradės aktyviai imti iš depozitinių sąskaitų tokias milžiniškas sumas? Ar nesukurs Finansų ministerija iš didelio proto Rusijoje bankų griūties situacijos (bank run), įprastai sukeliančio masinį bankų bankrotą (vyresni gali prisiminti, kaip tai atrodė 1998 metų rudenį.);

 

— trečia, o ką darys Finansnų ministerija, jei rusai, jau atsikandę pensijų santaupų užšaldymo, Nacionaliniam pensijų fondui atiduoti dar 40 trilijonų rublių nepanorės?

Griežtai tariant, įsivaizduoti, ką valstybė darys, jei į trečiąjį klausimą bus atsakyta neigiamai, visai nesunku. Tačiau skelbti tokių prielaidų kol kas neskubėsiu, o tai mane vėl apkaltins, kad gąsdinu, tik siekdamas populiarumo.

Valiutos rinka virsta „uždara valiutos skirstykla“

Šią apžvalgos dalį rašau netgi kiek nuogąstaudamas — ar ne paskutinį kartą?

Mat 2023 metų gruodžio 17 dieną Valstybė Dūma įstatyman „Apie prekybos organizavimą“, įtraukė skubiai sukurptą straipsnį, pagal kurį nuo 2024 m. sausio pirmos dienos (įstatymas jau priimtas):

„Rusijos Bankas turi teisę iki 6 (šešių) mėnesių terminui apriboti konkrečių rinkos dalyvių operacijas arba uždrausti atlikti tam tikrus sandorius visiems dalyviams. To pagrindu gali tapti įstatymo „Apie prekybos organizavimą“ pažeidimai, CB normatyvinių aktų pažeidimai, o taip pat situacijos, kai prekybos dalyvių ar jų klientų veiksmai kelia grėsmę finansiniam stabilumui Rusijoje arba pažeidžia rinkos dalyvių ir jų klientų teises ir teisėtus interesus“.

Štai ką apie tai kalba deputatai: „Sprendimas specialiai priimtas, be viso kito, siekiant atkirsti išorės poveikį situaciją rinkoje ir tuo pačiu suteikti CB galimybę, kai tokia įtaka [yra] , kai nedraugiški veiksmai ir kai organizacijos elgiasi faktiškai priešiškai rinkos vystymosi interesams, CB privalo turėti tokią operatyvinę galimybę. Mums svarbu, kad ekstremaliomis sąlygomis reguliatorius turėtų įgaliojimus išsaugoti finansų rinkos stabilumą ir neleisti kokios nors išorinės įtakos šiai situacijai“, — Valstybės Dūmos finansų rinkos komiteto pirmininką Anatolijų Aksakovą cituoja „Interfax“.

Dešifravus tokias formuluotes, suprasime, kad realiai nuo 2024 metų sausio pirmos dienos Rusijos valiutos rinka likviduojama ir iš kvalifikuotų valiutos pirkėjų ir pardavėjų laisvos prekybos vietos ji tampa „uždara valiutos skirstykla“. Ir iš šios „skirstyklos“ Rusijos Bankas dabar galės be problemų išvyti (laikotarpiui iki šešių mėnesių „namų verslo-arešto“) bet kurį brokerį, kuris pabandys pakeisti rublio kursą kitaip, nei tai suplanavo valstybė.

O pamenu, kažkas kalbėjo, kad iškilūs Rusijos Vyriausybės liberalūs ekonomistai-valdininkai šalies ekonomikos rinkos mechanizmų nė už ką neleis demontuoti. Na, na.

Igoris Lipsicas
republic.ru

* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.