„Lyg rytojus neišauštų.“ Rusų ekonomistai apimti siaubo: įvardintos Putino klaidos (10)
Rusijos ekonomikos padėtis yra blogesnė, nei manyta.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors Vakarų sankcijos neduoda norimo efekto, Rusijos ekonomika išgyvena labai sunkius laikus – grįžta didelė infliacija, o Rusijos verslininkus pagaliau apleidžia optimizmas. Valstybė planuoja atgaivinti ekonomiką, tačiau ji turi tik vieną būdą rasti pinigų – spausti piliečius visas santaupas sudėti į obligacijas. Tačiau tai gali turėti Kremliui neprognozuojamų pasekmių, praneša Lenkijos portalas Wiadomosci.onet.pl.
Visus metus Rusijos valdžia piliečiams tvirtino, kad padėtis šalyje kontroliuojama. Tačiau laikui bėgant jie ėmė įtarti, kad tai melas. Kad reikalai visai negeri ir niekas nežada keistis. Žmonės ėmė nerimauti, nes suprato, kad pavieniai kainų šuoliai nėra tik ekscesai. Jie reiškia, kad į Rusiją sugrįžo didelė infliacija.
Tai buvo įspėjamasis signalas Rusijos centriniam bankui, kuris nusprendė nedelsiant imtis veiksmų.
Reaguodamas į tai, jis padidino palūkanų normą iki 16 proc. Jis stengiasi ją išlaikyti didesnę už numatomą infliaciją, kad apribotų galimybę gauti kreditą pirkiniams ir paskatintų gyventojus laikyti indėlius. Jis daro prielaidą, kad tai gali apsaugoti rinką nuo pernelyg spartaus „karštųjų“ pinigų pasiūlos didėjimo, skatinančio infliaciją.
Ekonomikos portalo „Frank RG“ finansų analitikai jau kalba, kad 16 proc. nėra paskutinis žodis ir kad centrinis bankas padidins pagrindinę palūkanų normą iki 17 proc. ir išlaikys ją tokiame lygyje. Tik taip vartojimo paskolos taps per brangios rusams, kurie pastaraisiais mėnesiais pirko taip, tarsi rytojus neišauštų.
Kai padidėja turtingo žmogaus pajamos, jis paprastai tuos pinigus padeda į indėlius, perka vertybinius popierius arba auksą, ir šie pinigai nesukelia infliacinio spaudimo vartojimo rinkai. Tačiau kai pinigų gauna neturtingesnis žmogus, kareivis ar mobilizuoto asmens šeimos narys, jie pradeda juos leisti anksčiau, nei jie tampa beverčiai – žmonės jau suprato, kaip veikia infliacija.
Kylančios kreditų kainos kelia grėsmę verslo stabilumui. Rusijos verslo nuotaikų tyrimas parodė, kad verslininkai į ateitį pradėjo žvelgti daug mažiau optimistiškai nei prieš kelis mėnesius, kai įmonių savininkai ir vadovai kalbėjo apie puikią ateitį, investicinius planus, gamybos plėtrą, darbuotojų skaičiaus augimą. Ekonomistai tuo metu į tai žiūrėjo su siaubu.
Metų pabaigoje Rusijos verslo optimizmas akivaizdžiai sumažėjo. Verslininkai ėmė kalbėti apie niūrias perspektyvas ir problemas, trukdančias jiems gyventi ir augti. Vienas didžiausių jų rūpesčių – didėjanti skolinimosi kaina. Tai tampa ekonomikos augimo stabdžiu. Kartu svarbu suprasti, kad centrinis bankas, bandydamas suvaldyti infliaciją, neišvengiamai stabdo ekonomikos augimą ir importo pakeitimą.
Nors Rusijos centrinis bankas bando slopinti infliaciją, prieš jį žaidžia vyriausybė, kuri tikisi antrą kartą paskatinti ekonomiką 2024 m. Kremlius tai įtraukė į jau patvirtintą biudžetą – pajamų (ir atitinkamai išlaidų) suma jame yra 22 proc. didesnė nei 2023 m. Kitaip tariant, viena vyriausybės institucija bando gesinti infliacijos gaisrą, o kita iš biudžeto asignavimų pripila benzino.
