Estijos laukia nuosmukis. Skelbiama situacija Lietuvoje ir Latvijoje (12)
Pristatydami kasketvirtinį pasaulio ekonomikos barometrą, tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface“ ekspertai atkreipė dėmesį, kad 2024 m. pasaulyje įvyks 60 nacionalinių rinkimų – prezidentų ir (arba) parlamentų, ir lėtėjančios pasaulio ekonomikos akivaizdoje tai tik didins bendrąsias rizikas. Atsižvelgiant į tai, BVP augimo prognozės buvo pablogintos Lietuvai ir Latvijai, o Estijos antri metai iš eilės laukia nuosmukis. Ekonomikos atsigavimas Lietuvai prognozuojamas šių metų antrąjį pusmetį, kitoms Baltijos kaimynėms – dar vėliau.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Coface“ vyriausiasis ekonomistas Vidurio ir Rytų Europai (VRE) Grzegorzas Sielewiczius teigia, kad atsižvelgiant į VRE bendrąją ekonominę situaciją ir geopolitines rizikas, Lietuvos BVP augimo prognozė šiais metais buvo sumažinta iki 1,6 proc. Tai daugiausia lėmė vėluojantis ekonomikos atsigavimas, kurio buvo tikėtasi anksčiau. Pablogėjo prognozės ir kitoms Baltijos šalims – „Coface“ vertinimu, 2024 m. BVP augimas Latvijoje sieks 1,8 proc., o Estija patirs -0,4 proc. nuosmukį.
„Visoms Baltijos šalims pagrindines rizikas kelia išoriniai veiksniai ir padėtis aplinkinėse šalyse. Vakarų Europoje, įskaitant Vokietiją, kuri yra svarbiausia Baltijos šalių eksporto kryptis, užfiksuotas sulėtėjimas. Remiantis naujausiais duomenimis, jis toliau tęsiasi. Tai susiję su įvairiais sektoriais, ypač pramonės, o pagerėjimo tikimasi ne anksčiau kaip šių metų antrąjį pusmetį, – aiškina G. Sielewiscius. – Nepaisant to, prognozuojame, kad Baltijos šalių augimas turėtų atsigauti. Lietuvai turėtų būti naudingas namų ūkių vartojimo atsigavimas. Nors infliacija toliau nemažės, palyginti palanki padėtis darbo rinkoje, kai darbo užmokestis stabiliai auga, lems didesnes vartotojų išlaidas. Be to, augimą palaikys tiek privačios, tiek viešosios investicijos, iš dalies – dėl ES lėšų srauto. Panašiai situacija turėtų klostytis ir Latvijoje, kur 2024 m. bus įsisavinamos didelės ES fondų lėšos, tačiau namų ūkių vartojimo atsigavimas šioje šalyje prognozuojamas kiek vėliau nei Lietuvoje.“
|
„Coface Baltics“ generalinis direktorius Mindaugas Sventickas atkreipia dėmesį, kad Baltijos šalių grupėje silpniausias ekonominis aktyvumas pastebimas Estijoje, kurios laukia dar vieneri nuosmukio metai. M. Sventicko teigimu, 2024 m. Estijos ūkio augimą vėl ribos silpna išorės paklausa, vangios investicijos ir žemas gamybos aktyvumas.
„Be to, kol kas nereikėtų tikėtis atsigaunančio namų ūkių vartojimo, nes ekonominis nuosmukis veikia ir darbo rinką, kurioje numatomas nedarbo didėjimas. Dėl anksčiau paminėtų geopolitinių rizikų visose Baltijos šalyse didžiausią riziką patiria eksportuojančios įmonės, taip pat – kiti nuo bendradarbiavimo su jomis priklausomi sektoriai, tokie kaip transportas,“ – sako „Coface Baltics“ vadovas.
Šešiems veiklos sektoriams VRE regione priskirta aukščiausia rizika
„Vidurio ir Rytų Europoje šiuo metu aukščiausiai rizikos klasei priskiriame aviacijos, transporto, logistikos, tekstilės, statybų bei medienos apdirbimo sektorius. Aukštą veiklos riziką turi chemijos, išgaunamoji, kuro bei popieriaus pramonės. Mažmeninės prekybos bei automobilių sektoriams pagerinome įverčius ir priskyrėme juos vidutinės rizikos klasei. Tokią pačią riziką turi žemės ūkis bei IRT. VRE regione žemą rizikos įvertį turi tik farmacijos pramonė“, – vardina G. Sielewiczius.
Daugiausia pokyčių naujausiame „Coface“ barometre įvyko automobilių sektoriuje, kurio rizikos įvertis buvo pagerintas šešiose šalyse – Indijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Visose minėtose šalyse automobilių gamybos apimtys grįžo į priešpandeminį lygį. Be to, Europos šalyse ir Indijoje naujų transporto priemonių registravimas taip pat grįžo į ankstesnį lygį, buvusį 2019 m.
Energetikos sektorius sulaukė geresnio įverčio keturiose šalyse, įskaitant tris Europos šalis – Vokietiją, Ispaniją bei Rumuniją. Šio sektoriaus įverčiai jau buvo pagerinti ankstesnį ketvirtį ir dabar beveik visose Vakarų šalyse jam priskiriama vidutinė rizika.
Komentuodamas sektorius, kuriems rizikos įvertis buvo pablogintas, G. Sielewiczius sakė: „Labai aukšta rizika priskirta Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų popieriaus pramonei. Anksčiau šis sektorius tokį patį įvertį gavo ir kitose Vakarų Europos šalyse. Popieriaus pakuočių paklausa, kurią padidino elektroninės prekybos augimas pandemijos metu, dabar sunyko. Be to, paklausos sumažėjimą patiria ir mažmeninė prekyba.“
Pateikė pasaulio ekonomikos prognozes
Naujausiame „Coface“ „Barometre” teigiama, kad šiemet, jau trečius metus iš eilės, pasaulio ekonomikos augimas lėtės iki 2,2 proc., kai pernai augimas siekė 2,6 proc.
Europoje 2024 m. pirmąjį pusmetį numatoma beveik stagnacija. Gamybos pramonė ir toliau kenčia dėl didelių sąnaudų ir vangios išorės paklausos.
Šiuo metu vertinama, kad JAV ūkyje vyksta švelnus nusileidimas, o ekonominis aktyvumas pirmąjį pusmetį turėtų ir toliau lėtėti. Tai lemia mažėjančios namų ūkių išlaidos, kurių perteklius buvo susikaupęs iš paramos pandemijos metu, tačiau dabar jau yra išeikvotas ir mažės toliau.
Kinijos ekonomika, kuri, regis, atgavo savo spartą antrąjį 2023 m. pusmetį ir metus baigė su 5,2 proc. BVP augimu, šiek tiek viršydama oficialų augimo tikslą, šių metų pradžioje stringa. Vartojimo atsigavimas išlieka trapus, o nerimas dėl situacijos nekilnojamojo turto rinkoje, valstybės skolos ir defliacinis spaudimas toliau neigiamai veikia privačias investicijas ir vartotojų nuotaikas.
Pasak „Coface“ ekspertų, 2024 m. besivystančios ekonomikos šalys bus pagrindiniai pasaulio ekonomikos varikliai, 1,7 procentinio punkto prisidėdamos prie 2,2 proc. pasaulio BVP augimo. Todėl kylančios ekonomikos sudarys tris ketvirtadalius pasaulinio augimo – tai didžiausia dalis nuo 2013 m. Vienas iš dinamiškiausių regionų vėl bus Pietryčių Azija, augsiantis 4,6 proc., kai pernai jis kilo 4 proc.
Didėjant įtampai Raudonojoje jūroje, jūrų transporto kainos auga
Didelę grėsmę jūrų eismui kelia nestabilumas Raudonosios jūros regione. Šis prekybos maršrutas suteikia prieigą prie Sueco kanalo – greičiausio jūrų maršruto, jungiančio Europą (ypač Roterdamą ir Londoną) su Azija. Per jį keliauja maždaug 12 proc. pasaulio prekybos ir 30 proc. pasaulinio konteinerių eismo.
Atsižvelgiant į grėsmę regione, dauguma laivybos kompanijų jau vengia Sueco kanalo ir renkasi Gerosios Vilties kyšulį, kuris veda aplink Afrikos žemyną ir prailgina kelionės laiką daugiau nei dešimčia dienų. Tiems, kurie ir toliau juo naudojasi, saugumo ir draudimo išlaidos gerokai išauga.
Siekdami kompensuoti šias išlaidas, vežėjai nukreipia savo laivus Europos ir Viduržemio jūros prekybos keliais, o tai sumažina prekėms skirtą erdvę keliaujant Ramiojo vandenyno ir šiaurės–pietų kryptimis, todėl kainos taip pat kyla. Nepaisant daugiau kaip dvigubai padidėjusių krovinių vežimo tarifų iš Šanchajaus ir net trigubai išaugusių tarifų kai kuriuose maršrutuose į Europą, jie vis dar yra vidutiniškai žemesni už rekordinį 2022 m. pradžios lygį.
Politines ir socialines rizikas skatina itin didelis rinkimų skaičius pasaulyje
Naujausiame „Coface“ ekonomikos barometre teigiama, kad dėl itin didelio (60) rinkimų skaičiaus pasaulyje vėl padaugės politinių bei socialinių rizikų. Šiemet prie balsadėžių rinkėjai eis daugiau nei 70 šalių, kuriose gyvena pusė pasaulio gyventojų ir kuriose sukuriama apie 55 proc. pasaulio BVP. Rinkimai ne vienu atveju gali sukelti arba padidinti politinę bei socialinę įtampą.
„Neaiškioje tarptautinėje aplinkoje 2024 m. rinkimai prisidės permaišant pasaulinės tvarkos kortas. Akivaizdu, kad tai bus susiję su JAV rinkimais, kurie dažnai būna apsupti geopolitinių klausimų. Tačiau dabartinėmis aplinkybėmis jie įgauna visiškai naują dimensiją, nes labiausiai tikėtini kandidatai į prezidentus Joe Bidenas ir Donaldas Trumpas turi visiškai skirtingas pasaulėžiūras“, – sako „Coface“ ekspertas.