Slovakija ėmė grasinti euro zonos stabilumui (20)
Paskutinė įstojo, pirmoji išstos? Jauniausia euro zonos narė Slovakija prakalbo apie „plano B“ paieškas, jei šalis nuspręstų atsisakyti bendros ES valiutos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Slovakijos valdančiosios centro dešinės koalicijos lyderis ir parlamento pirmininkas Richardas Sulikas dienraščiui „Hospodarske Noviny“ pareiškė, kad nepalaiko Graikijos ir Airijos gelbėjimo planų ir prakalbo apie būtinybę įvertinti grįžimo prie kronos galimybes, rašo portalas ekonomika.lt. Šią tezę politikas argumentavo tuo, kad dabar ne tas metas, kai šalis turėtų „aklai tikėti Euro zonos lyderių kalbomis“. Jo nuomone, valstybė turi paruošti atsarginį planą, kaip susigrąžinti nacionalinę valiutą.
Iš kopijavimo paslaugas teikiančios įmonės milijonus susikrovęs R. Sulikas buvo vienas iš Slovakijos finansų reformos, kuria sulygintas visų mokesčių tarifas ir sumažintas biurokratijos aparatas, kūrėjų.
Kitas reformų programos autorius, dabartinis šalies finansų ministras Ivanas Miklosas suskubo paneigti politiko žodžius. Jis į šalies perspektyvas euro zonoje sakė žvelgiantis kitaip – reikia daryti viską, kad euras išliktų stipria valiuta. Jam pritarė ir premjerė Iveta Radikova. ,,Šie pareiškimai labai rizikingi. Jokių euro alternatyvų nesvarstome“, – šalies žiniasklaidai teigė ji.
Slovakijos parlamento pirmininko ir ministrės pirmininkės diskusija sukėlė didelį rezonansą ne tik šalies viduje, bet ir visose Rytų ir Centrinės Europos šalyse, rašo portalas "Masterforex-V". Be abejo, klausimas nr.1 – Europos Sąjungoje susiklosčiusi situacija ir „šiuolaikinio“ euro pozicijų nestabilumas. Pavyzdžiui, Slovakijos parlamento pirmininkas sukėlė diskusinį „apsišaudymą“, pareikšdamas, kad bet kokia finansinė pagalba ES šalims, atsidūrusioms „skolų duobėje“ dėl nesugebėjimo reguliuoti savo vidaus kreditinės politikos, yra neatsakingas žingsnis. Tokios pagalbos pasekmė gali būti dar sunkesnės problemos šalims, šiuo metu neturinčioms problemų su skolomis.
„Finansų įliejimu galima išgelbėti Graikiją ir Airiją, galbūt – Portugaliją, bet bandymas padėti Ispanijai – tai azartinis žaidimas su euru; apie Italiją nėra net ką kalbėti: jos skolos dukart didesnės, nei Graikijos, Airijos, Portugalijos ir Ispanijos kartu paėmus“ – mano Richard Sulik. Jo nuomone, Slovakija nepasiruošusi ir neprivalo mokėti kitų ES šalių skolų.
Jis taip pat teigia, kad Slovakija įstojo į Euro zoną tik dėl to, kad laikė eurą stabilios valiutos garantu, vadinasi, ir stabilių visiems naudingų ekonominių sprendimų, nukreiptų į ES šalių ekonomikų stiprinimą. Tačiau, kaip paaiškėjo, praneša Sulik, po dviejų metų „žaidimo taisyklės“ pasidarė nevienodos ES nariams. Tuo pačiu Slovakija atsidūrė padėtyje, kai negali daryti rimtos įtakos vieniems ar kitiems priimamiems ES sprendimams. Jo žodžiais, Euro zona nepasižymi „aiškių ir konkrečių taisyklių“ turėjimu, o to, ką daro Europos komisija, niekaip negalima priskirti prie gerai apgalvotų, atsakingų veiksmų.
„Manau, kad tokia situacija atspindi Slovakijos valdžios nepasitenkinimą, – „Financial Times“ sakė „Danske“ banko analitikas Larsas Christensenas. – Kai prisijungi prie bendros valiutos, įsipareigoji laikytis taisyklių, o ne mokėti tiems, kurie jas laužo.“
Anot analitikų, tikėtina, kad investuotojams išgirdus tokius planus, gali prasidėti daug problemų sukelsiantis bėgimas iš šalies. Jie bėgs, nes norės išvengti aktyvų nuvertėjimo.
,,Rinkose tvyro nuojauta, kad euro zonos problemos bus išspręstos“, – agentūrai AP sakė ,,Bruegel“ instituto ekonomistas Nicolas Veronas. Vis dėlto, jo teigimu, nesvarbu, kokio dydžio šalis pasitrauktų iš euro zonos, jos ekonomikai kiltų pavojų.
Išstojusi iš euro zonos valstybė galėtų laisvai nustatyti savo valiutos kursą ir ją devalvuoti. Taip ji keltų konkurencingumą, o ne vykdytų griežtus taupymo planus, kurie šiuo metu pradedami taikyti euro zonoje.
„Trumpuoju laikotarpiu finansų nestabilumas tokiai šaliai – garantuotas. Jos vyriausybių obligacijų pelningumas išaugtų ir padidintų valstybės skolos dydį. Ko gero, situacija būtų dar blogesnė nei euro zonoje“, – teigė N. Veronas.
Londone veikiančio Europos reformų centro ekonomistas Simonas Tilfordas euobserver.com teigė, kad jei šalis tikrai nuspręstų atsitraukti, tai daryti vertėtų kuo skubiau. ,,Slovakijos atvejis – labai įdomus, – teigė S. Tilfordas. – Bet būdama maža ekonomika, dar ne visai integruota į euro sistemą, Slovakija euro zonai nesukeltų didelių problemų.“