Lietuvoje gyvenantis danas: lietuviai mano, kad kitur žolė yra žalesnė

Kaip ir tavo posakis, taip pat yra senas anekdotas: Iš mėšlo kruvos išlenda sliekas sūnus su slieku tevu. Aplink šiukšlės, nudvėsusi katė, skraido musės, nepakeliamas dvokas. Abu žiūri į tolį, kur matosi graži pieva. Joje žaliuoja žolė, žydi gėlės, skraido drugeliai. Sūnus ir klausia: "tėveli, o ten irgi sliekai gyvena?". "Taip, gyvena" - atsako tėvas. "O tai kodėl mes ten nesikraustom?" - domisi sūnus. "Todėl, sūnau, kad tėvynės nepasirinksi!" - išdidžiai atsako tėvas. Ka norėjau tuom pasakyti? Nelyginu Lietuvos su mėšlo kruva. Čia tik anekdotas, kuris atspindi situacijos absurdiškumą. Lietuvoje gimiau, joje tebegyvenu, ji visad bus mano tėvynė, šalis, kuri man rūpi. Bet aš nesu aklas ir kurčias, aš matau kas vyksta aplinkui ir kaip tai daroma kitur. Todėl, kad ir kaip aš ją gerbčiau, bet joje gyventi man nėra gera. Dėl ko - jau minėjau. Dėl aplinkybių, kurių pakeisti neturių galimybių. Nesiskundžiu savo gyvenimu. Turiu jį tokį kokį susikūriau. Dirbu darbą, kurį pasirinkau ir gaunu už tai visai padorią algą. Tokia situacija buvo ir pas kelis mano pažįstamus emigrantus. Todėl "nemokėjimas gyventi" galbūt ne visai vietoje. Jie galėjo puikiai čia pragyventi, gal net visai pasiturinčiai, bet pasirinko emigranto dalią, dėl kurios ne vienas nesigaili. Aš kalbėjau ne apie "ekonominius" emigrantus, o apie emigrantus, kurie sau ir savo šeimai ieško aplinkos, prie kurios nereiktų "prisiderinti" lipant per savę. Prisiderinti reikia, bet tik tiek, kad tai nesikerta su jų moralinėmis vertybėmis. Ne visi nori ir gali gyventi visuomenėje, kuri paremta kyšiais, pažintimis, apgaudinėjimu ir kvailu įvaizdžio kūrimu. Kitiems reikia ir sąžiningo valstybės tarnautojo, "nedėjusio" mokytojo, nemonopolinės rinkos, palankios erdvės vystyti verslą, draugiško kaimyno, bei garantijos, kad atėjus senatvei, turėsi už ką ją "pratraukti". Yra daug dalykų prie kurių galima priprasti, prisitaikyti, tačiau kai kurie žmonės turi ir savigarbą - jie to nedaro, nes tai kertasi su jų sąžine. Tada jie renkasi šalį, kurioje jie gali gyventi oriai ir pilnavertiškai.

as norejau pasakyt, kad jei zmogus visur mato tik juoda, tai jis ir isvaziaves i uzsieni matys juoda problema yra pats poziuris, o ne gyvenama vieta. o del viso kito ka parasei, pritariu

Gyvenu penkių aukštų daugiabutyje, penktame aukšte. Gyvenu čia jau kokius 12 metų. Keturi žmonės, dviejų kambarių bute. Vietos užtenka, bet tenka gyventi kaip kaliniui, įkalintam milžiniškoje degtukų dėžutėje. Koridoriai čia ilgi, laiptinės tamsios, o kiekvieną kartą jomis einant darosi bloga. Bloga nuo pačių gyventojų, nuo jų nesąmoningų ir kvailų poelgių, nuo pačios tamsos. Eidamas laiptinėje pasaukau "labadiena" kokiai kaimynei iš trečio aukšto, o ji į tai net dėmesio nekreipia. Eina kaip zombis pro šalį. O tuo pačiu "suzombina" ir mane. Daugiau su tais žmonėmis net nebesisveikinu. Mano tėvas, namo pirmininkas. Teisingas ir atsakingas žmogus, bet jo darbo niekas neįvertina. Aš matau kaip jis dirba ir kiek laiko skiria visiems namo bendrijos reikalams. Bet kai ateina kokia "senė" ir pradeda šaukti ant jo, kodėl jis trečią valandą nakties neišvaro bomžų iš laiptinės. Ateina skųstis, kad viena kaimynė negražinai kitai 20 lt. skolos. Tėvui nuolat tenka vaiškčioti į teismus, nes tas pats "senis", šizofrenikas nuolat prirašo skundų dėl jo prisigalvotų vagysčių, sukčiavimų ir panašių nesąmonių. Aš nesuprantu, kodėl jis nemeta to darbo. Gauna varganus 275 litus už tokį pragarišką darbą. Kai jo to paklausiau, tai sulaukiau labai paprasto atsakymo. "Daugiau niekas nedirbs, kas rūpinsis bendrija ? Gaunu labai mažai, bet juk reikia, čia juk mūsų namas". Ką galiu pasakyt ? galiu tik gerbti jį už tai, nes aš taip negalėčiau. Esu pakankamai tolerantiškas odos spalvai ir viesiems kitiems dalykams. Tik netoleruoju vieno dalyko - kvailumo. Jo pakęsti negaliu. Tokia ta mano kalėjimo istorija. Tikiuosi kuo greičiau iš jo pabėgti. Pasakų šalys ir karalystės visada būna už 9 jūrų ir 9 miškų. Jų reikia ieškoti, nesu girdėjęs pasakos, kad kalėjimas virstų pasakų karalyste. Tai net pasakose neįmanoma. Gal tai ir vaikiškas pavyzdys, bet jis daug ką pasako. Išeina, kad gyvename kalėjime ? O taip, tai kalėjimas sudarantis ištisus miestus. Jis tiesiog milžiniškas. Pažiūrėjęs pro langą matau daugybę degtukų dėžučių sustatytų lygiai taip pat. "Surealizmas žlugo ?" Jeigu kiekvienoje dėžutėje, kiekviename kalėjime, lygiai tokia pat situacija kaip manojoje, tai ko tada žmogui tikėtis ? Ko jam norėti iš to purvino ir briedino gyvenimo ? Jeigu jis taip nugyveno jau kokius 40 ar 60 metų tai ar verta jam keistis ? Jis to paprasčiausiai nesupranta, sėdi prie TV. vakarais ir žavisi kitų kraštų žalesne žole. Pakalbėkim ir apie "budulius". O jų mano kalėjime yra labai daug. Tai mano vienmečiai, vaikystės draugai, su kuriais dar laksčiau tarp tų dėžučių. Tada apie jas rimtai net nemąsčiau, tada viskas buvo gerai. Visi buvome beveik vienodi. O dabar ? Dabar esame visi labai skirtingi. Prieš kokius šešerius metus nuo jų aš atsiskyriau. Nebendravau, nesisveikinau ir stebėjau jų metamorfozę iš vaikų į "tikrus vyrus"(budulius) . Dabar jie sėdi laiptinėje, žaidžia su telefonais, rūko ir pliumpina alų. Naktimis, išėję į lauką iš savo burnų išleidžia įvairiausių spalvų žodžius. Jie kieti, su rėmais, o aš kas ? Tik kažkoks nevykėlis iš penkto aukšto nesugebėjęs tapti vyru ? Dabar ir pats save prajuokinau. Ak, ta sušikta aplinka. Matau tik "fakin" tamsą ir zombius. Tam Danui gerai, jis negyveno mano kalėjime. Šis straipsnis nėra blogas, nuteikia pozityviai, o to tikrai reikia. Galbūt kam nors tai padės.

kalejimas ne degtuku dezutese, o zmoniu galvose bet pokyciai manau ateis tik su nauja karta

Kažkas čia labai įdomiai išsireiškė, kad pinigai nepadaro laimingais. Taip, ar tu turi savo sąskaitą banke ar turto už skaičių kurio gale 6 nuliai, ar 9 nuliai - esmės nekeičia. Dabar prisipažinkit, kas nejaučia malonumo(netampa laimingais) keliaudami, vairuodami prabangų automobilį ir etc(kiekvienam pagal skonį). A? Kad ir kaip bebūtų gaila pinigai visgi suteikia laisvės, o tos laisvės ir nori žmonės, kurie emigruoja iš Lietuvos. Jei žmogus negali pilnai patenkinti bent bazinių savo poreikių, visi kiti ne materialūs dalykai jam nelabai rūpi. Visos kitos emigracijos priežastys jau buvo argumentuotai išdėstytos. O straipsnis tai asmens, kuris per trumpai pagyveno Lietuvoje.

Negaliu prieštaraut, nes tau pritariu. Mes patys pastatėm tą kalėjimą jau prieš daugybę metų. O tokie stiprūs mūrai lengvai negriūna. Nesvarbu jis musų galvose ar kur kitur. Esmė ta, kad jis yra. O dėl naujos kartos tai taip, su nauja karta ateis ir pokyčiai, tiesiog nenorėčiau, kad jie priklausytų nuo tų "budulių", nes tokiu atveju būtų dar blogiau.

Nelabai suprantu vieno! Jei netenki darbo ir rasti negali, tai mol negalvoji ir viskas susitvarkys? Kazkaip kai aplink per daug sudina isivaizduoti, kad kvepia braskem gana sunku. Laikrastukai su kazkokiomis geromis naujienomis vangiai pades. Gali man konkreciai pasakyti ka is LT gyvenimo siuo metu galima teigiamo rasyti? Kitur zole zalesne del to, nes ten biski labiau paprastas zmogelis jauciasi zmogumi. Bet ne finansiskai, o emociskai. Ir ka kalbeti apie darbo liaudi kuriai vis skiepijama bus geriau, pakentekit, o kaip laukia tai laukia.

Simple Reikia keisti mastyma is "O kaip BLOGAI, kad as negyvenu ten", i "o kaip GERAI, kad as negyvenu ten". Ta prasme, mes visi galim paverkt, kad negyvenam kokioj vakaru europoj ar siaures amerikoj, bet galim pasidziaugt, kad negyvenam kokioj afrikoj, vidurio rytuos, daugumoj azijos saliu ir t.t. ir pns. Esme tame, kad vietu KUR YRA BLOGIAU yra DAUGIAU.

Tu bent suvoki ka parasei?

Bet vis gi jūs keistai mastot. Kalėjimas mūsų galvose, reikia galvoti taip kad galėtumet geriau gyventi.. ar tai neįrodo fakto kad jūs jau esat tam kalėjime? aš sėdžiu kalėjime, ką pakeis mastymas kad kalėjimas yra mano galvoje ir kad man reikia galvot kad viskas gerai? nenoriu visko piešt juodai, bet net ir tie kurie viską mato posityviau gyvena įkalinti ir savo pasisakymais leidžia tai suprasti. puikiai apibūdina tą situaciją, kuomet bijai į gatvę išeit vakare kažkur pasivaikščiot. Visi aplink vyrus vaidina, čia turbūt todėl kad neturi ką veikt Lietuvoje, nes tokių dauguma, nežinau kaip daugiau tokį fenomeną galima paaiškint. Na aišku kaip aplinkui viskas blogai tada reikia galvot kad iš tikro viskas yra gerai ir tada jausies gerai.. kažin kiek ilgai tokia logika veikia. gerai kad dažnas vairuotojas kaip stabdžiai neveikai negalvoja taip, kažin kaip jam baiktūsi.. Tas pragyvenimo lygis nėra toks svarbus kaip jum atrodo, daug svarbiau bendravimas, turėjimas kuom užsiimti, stabilumas sudaro tą visą pagrindą. kaip švedijoj yra žmonių grupė kuri neturi darbo ir gyvena iš pašalpos, aišku jie iš tos pašalpos tiek nenusipirks kiek dirbantis žmogus, bet kažkodėl jie pasirenka tokį gyvenimą ir galvos nesuka.. Nesakau uždarbis daug ką reiškia, bet kodėl tiek mažai samdomų žudikų lietuvoj? kodėl mano kaimynas nedirba tokio darbo, kodėl jūs tokio darbo nedirbat? taigi vienas paspaudimas ir jau koks 50000 kišenėj.. jeigu taip tai galima sakyt jie patys laimingiausi žmonės pasaulyje...

Žiūrim į tuos, kuriems blogiau, kad palengvėtų patiems? Juokauji gal? Kam save bandyt perlaužt ir nuteikinėt taip, kaip realiai nėra, jei šią problemą galima išspręsti pabandžius emigruot? Kadangi žmogaus svajonės ir norai priklauso nuo dabartinės padėties, tai iš pradžių visi nori gauti gerą atlygį. Po to užsinori ir mėgavimosi savo darbu. Ir t.t. Lietuvoje net pradinę stadiją įveikt sunku: sunku gauti padorų atlygį.

Nuoširdžiai sveikinu poną bambuką išėmus mano mintį iš konteksto ir ją pavartojus mane apšmeižti. Bravo.

"Žinote, lietuviai, žiūrėdami į danus, gali pasakyti, kad daug lengviau yra būti laimingu, kai gyveni turtingoje šalyje, kai turi visas socialines garantijas ir t.t. Bet ar tai, Jūsų manymu, padaro juos laimingesniais? Nemanau. Tai padeda žmonėms jaustis saugiai. O saugumas yra tik viena sudėtinių laimės dalių." Taip, saugumas yra viena iš sudėtinių laimės dalių, tačiau ne "tik viena", o pamatinė. Nesijausdamas saugus paprastas žmogus, negali labai jau adekvačiai mąstyti, sugalvoti, ko nori ir to sėkmingai siekti (kalbu būtent apie tą daugumą - "pilkąją masę", nors ne tik tiems "pilkiesiems" sunku susivokti šiadieninėje situacijoje). Tiesa, šiandien perskaičiau Pauelo Coheno "Alchemiką", tai ten rašoma, kad visuomet reikia klausyti širdies, netgi jaučiant baimę, siekti pagrindinio savo tikslo. Deja, tik laabai nedaugelis tą sugeba. "Gyventi savo Asmeninę Legendą".. Dargi, norint pokyčių, visuomet tenka prieš tai išgyventi skausmą. Manau, kažkaip reiktų šviesti tą "pilkąją" masę, o ne užkišinėti pigiais serialiais, laidomis per TV beigi pigiais straipsniais ir skandalais visoje kitoje žiniasklaidoje. O geros žinios - lietuvių mokslininkų pasiekimai, išradimai, teigiami straipsniai bei laidos apie gražiai gyvenančius kaimo žmones, sėkmingus verslininkus (kurie to pasiekė savo idėjomis, pastangomis, o ne kyšiais, žinoma) ir panašų gėrį - tai sėkmės palikti pėdsakai sniege, kurie galėtų padėti vesti į sėkmę ir kitus. Kriminalinių laidų (per žinias ar pan.) visiškai netoleruoju. Kokį pavyzdį jos rodo vaikams, paaugliams?? Arba močiutėms, kurios pradeda visko tiesiog paniškai bijoti..

Nutariau ir aš savo komentarą įmest, nes tos "rožinės sapalionės" provokuoja. Pinigai laimės neatneša, bet suteikia galimybę: 1. Nusipirkti brangų vaistą, kai jis nėra kompensuojamas 2. Keliauti 3. Gauti reikiamą gydymą čia ir dabar, o ne po pusės metų ir po laiko 4. leisti vaikus į vieną ar kitą būrelį 5. Pakilti į kitą dvasinį lygį 6. Išpildyt svajonę- įsigyt patinkantį automobilį, nuskrist į Japoniją ar aplankyt Kalėdų Senelį Laplandijoj. Kai nėra pinigų, tai gyveni nuo algos iki algos ir turi arba sėdėt ant adatos arba žolę rūkyt, kad galvotum jog tavo gyvenimas nuostabus. Sako, kai kurie bomžai gerai gyvena, jiems galvos neskauda. Tik ar daug tokių, kurie nori taip gyvent? Na, o dabar pažvelkim į viską dar kitu kampu. Man atrodo, kad tam jog kažką Lietuvoj pakeistum reikia dviejų dalykų: PINIGŲ ir LAISVO LAIKO. Verslininkas laisvo laiko neturi, nes reikia "ūkį" prižiūrėt. Taip jau yra, kad samdytas žmogus anksčiau ar vėliau pradeda vadovaut į savo pusę (pvz., darbų vadovas objekto statybos metu sugeba sau šį bei tą kieme susimest iš tų pačių medžiagų ir pasinaudojęs objekte turėjusių dirbt darbininkų rankom). Jei turi daug laisvo laiko, bet neturi pinigų, tai nelabai kam tu būsi įdomus- savivaldos rinkimuose bus sunku konkuruot su stambiom partijom, nes maži ir neįtakingi politikai verslininkams neįdomūs. Jaunimas gi užaugęs kitais laikas- į pirtis ir medžiokles nevažinėja Jei turi pinigų, bet neturi laiko, tai nebus kada politika užsiimt. Tokiu atveju galima stot į kokią tradicinę partiją ir tikėtis, kad turimų pinigų pakaks prasibraut į partinių sąrašo viršų. Kitu atveju tik susimokėsi nario mokestį, o realiai naudos nei pačiam, nei Lietuvai nuo to nebus. Lieka vienintelis variantas- pasiekus kokią šešių nulių zoną parduot verslą ir atsiduot politikai. Kai skrandis pilnas, yra stogas virš galvos, vaikai jau savo gyvenimus gyvena, o senatvė užtikrinta, tai galima ir kitų žmonių gerovei likusius metus nugyvent. Galima pamokyt kaip reikia gyvent, sriubos puodą išvirt ir žmonėms išdalint, kad koks Šedžius Higienos inspekcijai apskųstų Na, o pabaigai vėl apie pinigus. Nedirbantys ir ant tėvų sprando sėdintys to nesupras, bet kitiems turėtų suveikt: "Pilietis A į darbą iš miestelio X į darbą mieste Y važiuoja automobiliu (miestelis X yra mažas ir jame labai daug bedarbių, viskas merdi), nes autobusu nepatogu- reikiamu metu nevažiuoja, 30km kelionė trunka ilgai, po darbo reikia valandą praleist autobusų stoty belaukiant autobuso. Pilietis A uždirba 1000Lt į rankas ir per 5 darbo dienų savaitę suvažinėja 300 kilometrų. Paskaičiuokit kiek piliečiui A atsieis kuras jei jis pils ne kontrabandinį benziną, o skaniai kvepiantį iš degalinės. Tarkim, kad jis vairuoja labai ekonomišką automobilį ir telpa į 8l/100km. Savaitei toks žmogus išleis 3 х 8l x 4.38LT = 105 litus. Per metus susidarys apvali 5466 Lt suma, arba 455Lt/mėn. Pilietis A gali rinktis nelabai patogų autobusą ir per savaitę sumokėt tik 14LT х 5 = 70 litų. (3640LT per metus arba 303Lt/mėn.) Dabar grįžkim prie piliečio algos ir pažiūrėkim kas jam lieka pragyvenimui, kai atmetam kelionės išlaidas. Geriausiu atveju tai yra 697Lt (blogiausiu 545Lt), kurių turi pakakti: 1. Būsto nuomai ar būsto kredito įmokai. (Miesteliuose NT sąlyginai nebrangus) 2. Mokesčiams už elektrą, šilumą, vandenį. 3. Maistui 4. Aprangai ir avalynei 5. Vaikų darželiui ar mokslams mokykloje (jei "bėdžius" per savo taupumą ar kvailą galvą vaikų "pasidarė") 6. Vaistams, maisto papildams ir vizitui pas gydytojus. Nepamirškim ir to, kad pilietį A darbdavys išleidžia mėnesiui atostogų. Šį mėnesį pilietis A gali gyvent kaip tinkamas ir jei sugebėjo susitaupyt pinigų, tai šeimą gali nuvežt į Palangą ar pas bobutę į kaimą prie prūdo. Kokią išeitį turi bėdžius iš susidariusios situacijos? Aš matau kelias: 1. Galima eit ir pasikabint ant šakos, nes gyvenimo vis tiek nėra. (Čia kvailiausia ir drastiškiausia) 2. Galima eit vogt, plėšikaut ir taip užsitikrint teisę į nemokamą maistą ir stogą virš galvos 3. Galima gyvent nuo algos iki algos, sutaupant kelis pinigus nenumatytiems reikalams ir miegot ant tarybinės sofos, valgyt iš prieš dešimt metų vestuvių proga dovanotų indų, skalbti su "RIGA-12" ar "MALIUTKA", žinias žiūrėt per iš vokiečių parvežtą ir triskart remontuotą GRUNDIG televizorių. 4. Galima gyvent nuo algos iki algos, bet ne atsidedant juodai dienai, o mokant įmokas už lizingu pirktą lovą, televizorių ar šaldytuvą. 5. Galima spjaut į viską ir išvažiuot pas švogerio sūnų į Airiją fabrike daržovių pakuot, nes ten jau tikrai blogiau nebus, nei yra. Žinoma, teks kurį laiką išsiverst be šeimos, bet visada galima šeimą atsivežt jei darbas sekasi ir rankos iš šiknos neauga. Net jei ir nepasiseks, tai bėdžius bent jau BOING'u bus paskraidęs, užsieny pabuvęs. 5 būdas tarp piliečių A yra pats populiariausias ir jokie apeliavimai į pilietiškumą, sąžinę, moralę ir meilę Tėvynei šiuo atveju nepadės,- piliečiai A balsuos kojom. Kai pilvas gurgia, tai pilietiškas nueina į kažkelintą planą. Jiems nesvarbu, kad darbdavys negali mokėti daugiau- jie tik mato naują darbdavio kostiumą, iš salono paimtą naują BMW X6 ir varganą atlyginimą savo algolapyje. Esmė tame, kad tokių piliečių A yra dauguma- jie dirba paprastus darbus Lietuvos fabrikuose, parduotuvėse, valgyklose ir t.t. Jei šita masė gyvena blogai, tai nenuostabu, kad tarp šių piliečių A atsiranda ir vienas kitas labai piktas, kuri vietoj 1 varianto renkasi 2. Dėl to Lietuvoj tave gali gatvėj sutrypt už 200Lt kainuojantį telefoną ar padurt laiptinėj tik tam, kad rankinėj rastų 50 litų. Nenuostabu, kad ką nors iš šios masės nervina tas "kvailai besišypsantis snukis" autobuse ar stotelėj.

Va čia tai komentaras...

Bandau lietuvių kalbos nepamiršt

Simplicyti, kaip tik gincijausi su vienu, kuris taip pat irgi verkia, kad benzinas brangsta ir t.t. Sakesi dirba naktinej pamainoj, vazineja VIENAS su auto. O vat tokie kvailiai ir yra pasmerkti gyventi nuo algos iki algos. Kaip sutaupyti ? Tai po velniu negi vienas dirbi tame fabrike ? Zinoma ne. Negi draugu ten neturi ? Mazai tiketina. Tai va i masina susimeta 5 zmones ir ant benzino kiekvienas po X lt ir taip bus pigiau. Ne zmones, gerai, kad jus mokate skaiciuoti. Bet ESMINE PROBLEMA YRA ZMONIU ! Ir isikalkit sita i galva.

Galėtų visi ir vienoj vietoj gyvent - fabrike. taip būtų dar pigiau . Jei naktį važinėja į darbą, tai nemanau, kad daug bendrakeleivių rastų... Ir šiaip, viešasis transportas yra iš esmės lievas dalykas. Vakar stotelėj laukdamas belekaip sušalau per 30min + kelionės 15min., vos negavau į galvą nuo narkomano ir t.t. O su mašina užtrunku lygiai 6min. Tiesiai iš požeminės aikštelės. Tai kas geriau? Ką rinktumeisi?

Taip taip, godumas Aš, va, irgi vienas po keliasdešimt kilometrų kas rytą į darbą važinėju. Su lenku būtų pigiau, bet nebenori jis su manim važinėt, nes kai kartą į darbo pabaigą pasakė, kad nežino kada darbą baigs aš jam juokais pasakiau "Tu žinai kur yra autobuso stotelė". Iki to laiko viskas buvo normaliai- aš jo pramigusio laukdavau, kad po to su vėjeliu galėčiau autostrada prasilėkt ir į darbą tik dešimt minučių vėluot