Kodėl Kinijoje kapitalizmas veikia geriau nei JAV?

Kada emigrantai vyks gyventi į Kiniją, tada bus galima kalbėti, kur gyventi geriau.

Buvau sukūres šį komentarą daug ankščiau, bet pasilikau ateičiai, dėl stiliaus ir klaidų taisymo. Deja, jį pamiršau, todėl šiek tiek ir vėluoju... Autorius neteisingai lygina JAV su Kinija straipsnio pradžioje. Šalys yra visiškai skirtingos ir gyventojų mentalitetas taip pat smarkiai skiriasi, todėl jų nuomonę čia, ne prie ko. Taip pat, prie to pritemčiau ir skurdo palyginimą. Kaip ir persai vos nepalaidojo demokratijos jos kūdikystėje, taip ir autoritrinė valdžia susidūrė su pasipriešinimu. Ir galiu pasakyti, kad demokratija dažnai yra nekopepetinga, neadaptyvi, bei sąvanaudiška sistema. Visi žiūri savo interesų, valdžia išskaidyta tarp skirtingų interesų grupių, taip suluošinant ją. Kiekvienas siekia visko tik sau ir tik greitos naudos, o rimti ir sunkūs sprendimai yra atidėliojami iki paskutiniosios. Pavyzdžiui: *WW1. Kodėl tik Vokietijos pramonė buvo pasiruošusi karui? Kol D.Britanija naiviai siuntė didžiulius užsakymus įmonėms ir laukdavo savo produktų, Vokiečiai laimėdavo mūšius, dėl sąjungininkų nepasiruošimo... *Valstybės skolos: net ir durniui aišku, kad skolos mažinimas yra prioritetinis reikalas, valstybės klestėjimo metais. Bet demokratijoje, tai vis paliekama ateičiai. *Biurokratinis aparatas- milžiniškas laiko gaišinimas. Kartais kažką reikia greitai atlikti, bet šiais laikais žmonės tik ir laukia galimybes paduoti tave į teismą ir prisiteisti milijonus. *Keli išrinktieji: kaip ir minėjo, mažiau galvų prie lovio- mažiau išėdama. *Išorinis spaudimas: keblūs klausimai, kaip emigrantai, mokesčių didinimas, pašalpų mažinimas parazitams, televizijos cenzūra ir t.t. *Silpna politinė valia. Istorija ankščiau patvirtindavo tokį paradoksą: valstybes sutolerantiškėjimas pranašaudavo jos galą. *Valios trūkumas. Pvz: remti tokias ilgalaikes investicijas, kaip mokslą, valstybėms neįdomu. Tai puikiai parodo, kaip kito valdžios sprendimai po šaltojo karo. Taip pat, tai gali būti taikoma atliekant didžiulius projektus. Demokratiškoje valstybėje, baimę dažnai būdavo esminis faktorius. *Pažeidžiami politikai. Nemanau, kad lėšų skirimas iš valstybes fondo, politikų rinkimams, buvo teisingas sprendimas. Norint patekti į valdžią, jie sudarys sandorius su ,,investuotojais'', kuriems jie turės vėliau atidirbti. Panaši situacija ir aukštesnėse sluoknsiose. Privačios organizasijos sugeba daryti įtaką valdžios sprendimams. Na, išsiliejau ant demokratijos, o dabar aptarkime autoritarine sistemą. Centralizuota valdžia autoritarinėje valstybėje gali būti palaima, bei prakeiksmas. Esu girdėjęs, kad norint turėti demokratiją, reikia visuomenei pirma subręsti. Su autoritariniu valdymu paprasčiau. Reikia užsitikrinti savo elitą, kuris valdytų valstybę. Tai ypač svarbu, nes nekopepetingi asmenys sugeba sužlugdyti savo valdomą valstybę, todėl reikia užtikrinti kokius tai stabdžius jei valdžia būtų perimta nemokšų. Antra, kaip užtikrinti, kad į valdžią patektų žmonės, kurie nesužlugdytų valstybes savo neišmanymu? Deja, objektyvus mąstymas apie save, kaip rūšį- nėra mūsų stiprioji puse. Ir kai valdžia išsigimsta, ją tampa labai sunku sustabdyti. Kinija aš gerbiu dėl tvirto vystymosi plano. Kai ką galimą ir paaukoti, kad taptum viena stipriausių pasaulio valstybių ir visą blogį, kurį Kiniją sukėlė to siekdama, aš pateisinu. Kita vertus, jos visiškas nesikaitymas su žmonėmis yra pasibjaurėtinas. Juk negalima engti to iš ko pats esi sudarytas. Man iš esmės nesvarbu ar valdžia buvo užgrobta ar ne, tol kol prie jos vairo sėdi tinkamas vadovas. Nerizikuočiau diletantu, geriau 20 metų vieno, patyrusio žmogaus valdymo, nei naujokų rotacijos. Apibendrinant: gal kam ir pasirodė, bet demokratija nėra prasta santvarka. Ypač ten, kur žmonių mentalitetas stipriai pažengęs. Bet ji gali tapti neįgali, pasyviai save griaunančia sistema, tokia kaip dabar matome JAV. Pačiam ši sistema nėra miela ir valstybės, kaip impotente palikimas man tikrai nėra priimtinas. Dėl to, krypstu prie naciolsocalistinės politikos. Neapgaudinėsiu, man užsieniečiai rūpi tik tiek, kiek ir eiliniam žmogui. Viena, kita labdaros akcija pasirodymui, kol papirkinėsim trečiųjų šalių valdžia dėl savo branduolinų atliekų saugojimo. Ir taip, man nesvarbu, kad jie neturi kur jų dėti.....tai jau jų bėdos. Pirma eina mūsų gerovę, po to mūsų sąjungininkų, o galų gale ir jų... P.s: nelaikykit socializmo vien Sovietų valdymo stiliumi. Daline, planine ekonomika, bei nacionalizasija praeityje pasirodė labai naudinga valdymo forma pačiai valstybei.

Papildau savo ankstesnį pasisakymą dėl religijų. Peržvelgiau tavo numestus linkus - siaura, siaura, siaura. Jei iš tokios informacijos susidarai nuomonę apie religiją/filosofiją, tuomet nenuostabu, kodėl ją taip vertini. Konfucianizmas yra kino mentaliteto pagrindas, kone didžiausia jo sudedamoji dalis. Daoizmas suformavo kino požiūrį į aplinką, kinų kosmologinę visatos sampratą. O Konfucianizmas suformavo kino socialinį elgesį. Kinų tikėjimo santykį geriausia vaizduoti kaip kalną su 3 viršūnėm. Vidurinė (aukščiausia) – konfucianizmas, iš šonų – dao ir budizmas, o apačioje – liaudies religija. Jos siejasi ir vertikaliai ir horizontaliai. „trijų religijų vienybė“: san jiao heyi 三教和议？yra daugybė šios formulės pavadinimų. Apskritai, tai tavo tiesa. Konfucianizmas turi religijos bruožų, tačiau teigti, kad tai religija - nesąmonė. Apskritai, visiems kinų tikėjimams netinka vakarietiška religijos samprata. Čia truputi sudėtinga paaiškint, tai gal per daug nesiplėsiu. Jei supranti Konfucianizmą pagal vėlyvesnius kanonus - blogai. Tie lygmenys yra tik normatyvai, praktikoje viskas kiek kitaip. Apskritai, paties Konfucijaus mokymai yra didžiąja dalimi mįslė - jie palikti interpretacijoms. Vėlyvesni kanonų komentarai buvo smarkiai pritempti dėl valdžios patogumo, tačiau vėlgi, mažai kas juos tiesiogiai suprato ir tiesiogiai jų laikėsi. Pateiksiu vieną ištrauką iš Konfucijaus Analects : "2.3 The Master ( Konfucijus) said, "If you try to lead the common people with governmental regulations and keep them in line with punishments, the laws will be evaded and the people will have no sense of shame. If, however, you guide them with Virtue, and keep them in line by means of ritual, the people will have sense of shame and will moreover reform themselves" ( ritualai konfucianizme nėra turimi omenyje siaurąja prasme, kaip mes neretai suprantame, čia kalbama apie pavyzdingą elgesį. Ritualai yra kažkas, ko turi laikytis tiek karalius, tiek paprastas žmogus, todėl tai tarsi liudija, kad galų gale visiems žmonėms galioja pagrindinės, bendros taisyklės ) Arba dėl filial piety, tos ištraukos dabar nerandu, bet yra viena Konfucijaus pamoka, kuri skamba maždaug taip : yra labai pavyzdingas vaikinas, kuris gerbia valstybę, įstatymus ir nori būti doras pilietis, tačiau to vaikino tėvas, būdamas neturtingas pavogė avį/jautį/kiaulę. Kažkuris iš Konfucijaus mokinių paklausė, ar įduodamas savo tėvą policijai tas vaikinas yra ren ( aukščiausia doro žmogaus išraiška konfucianizme ). Konfucijus atsakė, kad tokiu atveju jis būtų pavyzdingas ir doras pilietis, tačiau jokiu būdu ne ren, nes tikras ren visų pirma visada turi padėti savo tėvams, nes jei žmogus negerbia savo tėvų, tuomet jis nevertas žmogaus vardo. Kažkas panašaus. Dar labai patarčiau perskaityti Mencijaus The Ox and the Sheep, labai gerai atskleidžia Konfucianistinio valdymo idealogiją. Taigi, kuo tavo nuomone konfucianizmo diegimas yra blogas dalykas? Tuo, kad moko gerbti valstybę, tėvus? Ar tuo, kad moko valdovus būti humaniškais? O gal tuo, kad skatina mokymąsi ir savęs ugdymą?

Manai kad Kinijoje nėra NT burbulo? http://www.dailymail.co.uk/news/article ... erted.html http://www.projectworldawareness.com/20 ... -deserted/ http://www.businessinsider.com/there-ar ... ica-2010-9