Japonijos valstybės skola pasiekė 200% BVP

Esu įsitikinęs kad Japonijai bankrotas negresia jie vis dar turi ką pasiūlyti tiek prekėmis tiek technologijomis, o va Graikija kita istorija.. kritinis lygis Graikijoje jau sena buvo peržengtas.

Net nežinojau, kad Japoniją ištikęs toks krachas.. Gal bus išsamesnių straipsnių apie tai?

Tai vat, brangūs Lietuviai, nesiskųskit, kad Lietuvos skola siekia berods ne daugiau 50% valstybės BVP. Tad dar gerai tvarkomės, turint omenyje, kad neesame didelė aukštų technologijų gamintoja, eksportuotoja (kaip kad Japonija).

istiesu sunku patiketi kai tokios valstybes kaip japonija, prancuzija klimsta skolose, gal kas gali placiau papasakoti kaip tos skolos atsiranda ir kas tas tvf is kur jis gauna tiek milijardu kad selpia visa pasauli, nors tai visiskai negelbeja, ar cia zeitgeist scenarijus? kai skolu paprasciausei neymanoma grazinti nes kiekvienas paskolintas doleris yra + skola, o jai atiduoti reik skolintis dar daugiau? kitokio paaiskinimo nesu girdejas, apsvieskit.

Čia turbūt reikėtų zeitgeist pritart beje mums 50proc. bvp skola yra belenkaip mirtina kaip mes ją atiduosim? jokių įmonių neturim didelių, jokio didelio eksporto nevystom, gyventojų mažėja ir t.t.

Lietuvoje ši skola susidare vos per gera 10-metį(gal net mažiau), o Japonijoje ir kitose valstybėse per daug daugiau laiko... Tai pagalvok kas bus po 10 ar 20 metų Lietuvoje:

patiems lietuviams bus tikrai sakes aisku lietuvos valstybei gal ir ne, nes prives kinieciai kinu, japonai japaskiu, dar kokiu velniu dirbs ir dauginsis cia bet vat kad paciu lietuviu nebeliks tai turbut 100% ir tikrai nereikes laukt ilgai jau dabar puse rusu ir lenku tikra lietuvi retai surasi ipac didmiesciuose

Skolos atsiranda pačių paprasčiausiu būdu - kai skoliniesi. Kai valstybė prisikolina ilgam laikotarpiui, skola susikaupia labai didelė. O TVF juk irgi ne šiaip sau dalina pinigus. Jie irgi skolina. Tik skolina už didžiules palūkanas, o valstybės skolinasi, nes daugiau niekas joms neskolina (TVF tampa vienintelė išeitis). Per visą laiką jie (TVF) ir prisikaupia pinigėlių iš palūkanų. Be to, manyčiau, kad ten buvę protingi dėdės suprato, kad kažkada gali bus kažkas panašaus ir kaupė pinigus tokiems atvejams, kaip kad dabartinė krizė.

Creatium tu nori pasakyt kad japonija turi mažiau šansų gražint tokią skolą nei mes? nu nežinau bet gal ekonomikas reikia palygint, kur valstybė iš pramonės gyvena o kur iš mokesčių

Be abejo yra skirtumas, kai valstybė iš pramonės gyvena ir kai iš mokesčių. Bet nepamiršk kokio dydžio Japonija skolą turi. Ir ta skola auga ir toliau augs. Tuo tarpu mes skolinamės ir skolinsimės vis mažiau (jeigu nebus antrosios recesijos), todėl pradėsime žymiai anksčiau ją grąžinti ir (jeigu tai darysime iki galo) grąžinsime ją anksčiau žymiai negu Japonija. Be to, mūsų skolos lygį jau dabar po truputi stengiamasi mažinti (štai kitais metais planuojama 38% BVP skola, kai tuo tarpu šiemet turėtų būti ~40%, čia pagal ankstesnes prognozes). Tad taip, mes iš esmės turim daugiau šansų grąžinti skolą. Klausimas, aišku, kam bus lengviau. Bet Japonija irgi nepatirs nušvitimo ir staiga pramonė nešaus į priekį.

Galiu pasakyti tik tiek, kad abejoju ar isvis kuri salis grazins skolas kuria diena, manau, salys tik geriausiu atveju gali sumazinti skola ir toliau gyventi skolindamasi. O Lietuva, kolkas, isties neblogai tvarkosi su skolinimusi, tik kitas kita puse pas mus kuri yra bloga, tai kaip mes tuos pinigus panaudojame. Siuo tarpu Lietuvoje nemazai pinigu buna praplaunama ir nueina kazin kokiais keliais, bet didzioji dalis tu pinigu mes, vis delto, sugebame ir panaudoti pagal paskirti. Paziurekite, kiek keliu yra suremontuojama ir nutesemi nauji is ES lesu, kiek yra tu paciu mokykliu suremontuojama ar tiesiog vandentiekio trasu nutiesemu i gyvenvietes, kurios neturejo geremo vandens. Tad, tikrai Lietuvoje nera taip blogai, kaip kai kurie nori nuteikti mus.

Nereikia sutapatinti ES skiriamų lėšų ir skolintų pinigų Šiuo metu iš visų skolintų pinigų daugiausia skiriama skolos grąžinimui, administravimui, nedidelė dalis skiriama biudžetui ir Sodrai. Tik taip atrodo, kad oj, pasiskolinsim 5 mlrd. Lt ir jau deficito nebėra. Bet iš tų 5 mlrd. Lt biudžetui tenka koks 500 mln. Kiti pinigai arba skolai grąžinti (kokie 3 mlrd. Lt), kiti Sodrai ir pan. Visiškai kitas dalykas yra ES struktūrinių fondų lėšos. Tai nėra paskola. O čia kam pinigai dedami, tai jau sunku pasakyt (na, kiek jų kur padedama sunku pasakyt, nes taip tai matosi tikrai kas su jais padaryta daug maž).

Creatium, kokių grybų užvalgei? Apie krizės pabaigą Kubilius prieš metus ar du trimitavo. Nebūčiau toks tikras dėl sugrįšiančių išvykėlių. Gyvenimas Lietuvoj per metus ar du nepagerės, o pragyvenus svečioj šaly 10-15 metų ir užauginus vaikus nebus jokio tikslo grįžt, nes darbo rinkoj būsi nereikalingas, o ir mentalitetas bus suvakarėjęs, — būsi tas naivus vakarietis, kurį lengva apgaut Vaikams Lietuva bus tik tėvų gimtinė. Nenoriu sutikt ir dėl pasakymo, kad Lietuva kartu su kitom Baltijos šalim sėkmingai įveikia krizę. Esant tokio masto emigracijai turėti gerokai ES vidurkį viršijantį bedarbių skaičių nėra sveika. Bent jau aš, dirbdamas Airijoj, nematau jokių prielaidų Lietuvai gyvent gerai, kai stiprią pramonę, išteklių turinčios šalys vis garsiau kalba apie antros recesijos galimybę. Panašu, kad esantiems Lietuvoje sėkmingai skalbiamos smegenys į spaudą pumpuojant tarybinę propagandą apie bankrutuojančius supuvusius kapitalistus Vakaruose ir sėkmingai penkmečio planus vykdančią Lietuvą, ją praskiedžiant blogom naujienom iš Graikijos, šokių projektais ir gėjų paradais. Beje, Japonai dar turį šį tą parduot, kai Lietuvoj jau praktiškai viskas privatizuota p.s. Norėčiau, kad ir Lietuvoj būtų gera gyventi, bet turbūt to jau nesulauksiu

Be abejo, 10-15 metų gyvenantys užsienyje taip paprastai nesugrįš į Lietuvą. Apie tai niekas ir nekalba, bei nesvajoja. Kalba eina apie tuos tūkstančius žmonių, kurie dabar, krizės metu išvažiavo iš Lietuvos. Didelė tų žmonių dalis sugrįš (visada vienokia ar kitokia dalis žmonių grįžta). Kas dėl krizės įveikimo, tai čia ne mano paistalai. Apie tai kalba ir Europos Sąjunga, kitos šalys. Pažiūrėkime kad ir tų pačių 2010 metų skolas: Lietuva buvo 6 vietoje ES pagal skolos dydį BVP (ES vidurkis buvo 80%, Lietuvos skola - 38,2%). Taip pat ir BVP augimas Baltijos šalių yra didžiausias ES (2011 metais Estija buvo pirmoje vietoje, Lietuva - antroje Latvija - trečioje). Tad ateitis prognozuojama pakankamai gera (lyginant su kitų šalių prognozėmis). Tad vis gi prieš kalbant, kad Lietuvoje gyvenantiems sėkmingai plaunamos smegenys, siūlyčiau pasidomėti realia situacija. P.S. Užvedant kalbą apie gerą gyvenimą, tai be abejo, Lietuvoje artimoje ateityje nebus taip gerai, kaip Airijoj ar kur tu ten gyveni. Tačiau klausimas kuom tas geras gyvenimas paremtas. Pažiūrėkim kitos šalys (ta pati Airija, Graikija, Italija) gyvena gerai (atlyginimai, pragyvenimo lygis), o valstybės reali situacija žiauri. Tad klausimas ar geriau gyventi vien tik skolintais pinigais ir po to rėkauti, kad tavo šalis išvis nekalta dėl to, kas vyksta (Graikijos atveju, kuomet buvo pareikšta, kad ES turi vos ne dėkoti Graikijai, kad ši vis dar nebrankrutavo) ar geriau gyventi vos vos biedniau, bet su šiokiom tokiom garantijom, kad situacijai dar labiau pablogėjus nebus visiškas krachas. P.P.S. Japonijos skola siekia kiek, 32 trln. Lt? O pardavus firmas planuoja gauti 60 mlrd. Lt. Plius tas pardavimas vienetinis juk. Šiandien parduosi, per metus išeikvosi pinigus, o kitais metais vėl neturėsi jų.

Ar tik nėra sakoma „Statistika — melo motina“? Graikai, kaip byloja istorija, irgi puikius rodiklius demonstravo prieš įstodami į ES ir įsivesdami eurą. Lygiai tas pats ir su Baltijos šalimis, nes skaičius galima nupiešt iš oro (gi buvo sugebėta rast tuos trūkstamus gyventojus, kad pasiekt 3 milijonus). Net atsiranda tokių, kurie sako jog antrai krizės bangai esam pasiruošę geriau nei pirmajai Tas BVP (net jei jis realiai ir auga tokiais tempais) gali greitai subliūkšti jei tik Vakarams blogai bus. Gi Lietuvos vidaus rinka maža ir skurdi, o užsieniui galim pasiūlyt tik pigias paslaugas ir savo miškus. Jei Vakarai veš mažiau, tai bus kaip 2008 m. — bankai atims lizinginius vilkikus, užsidarys vos gyvos ką nors eksportuojančios įmonės. Negražu taip sakyt, tačiau Baltijos šalys yra tarsi parazitai, kurie gyvena gerai tol kol gerai gyvena šeimininkas. Jei šeimininkas užsilenks, tai tas geras gyvenimas greit baigsis. Kuo anksčiau valdžios tai supras ir sugebės sumažinti priklausomybę nuo užsienio importo, tuo greičiau bus išlipta iš duobės. Panašu, kad estai tai suprato ir jau imasi veiksmų, mums jau lyg ir susišvietė, o latviai vis dar tamsoj sėdi

Taip pat yra sakoma, kad 2012 metais atskris Nibiru. Ir ką? Skaičių iš oro nenupieši. Tik ne ES ar viso pasaulio mastu, ypač, kai esi tokia maža valstybė, kaip Lietuva. Be abejo, esam priklauso nuo vakarų. Kaip ir visas pasaulis yra priklausomas nuo vieni kitų. Negali būti taip, kad visam pasauliui kenčiant nuo krizės mes nenukentėsim. Kinija ir ta nukentėjo nuo krizės. Ir ką? Tai tipo jie irgi yra parazitai, priklausantys nuo kitų? Juk jie irgi gyvena pagrinde iš eksporto. Jeigu pasaulis užsilenks, tai juk Kinija irgi užsilenks. Keistas tavo mąstymas. Tipo šalis turi nei importuoti, nei eksportuoti paslaugų/prekių ir gyventi vien tik iš savęs? Būtų be abejo taip gerai, bet taip niekada nebus. Ir nesuprantu ką Estai suprato. Tipo, kad importo reikia atsisakyt? Žinai kaip kainos sukiltų, jeigu galėtum įsigyti tik vieno gamintojo dantų pastą, vieno gamintojo tv ir pan. Tai juk absurdas būtų. Apskritai, teigimas, kad viskas gali staiga pasibaigti atrodo kaip bandymas nekreipti dėmesio į tą pačią realią situaciją. O teigimai, kad esam geriau pasiruošę iš tiesų yra teisingi. Kodėl? Todėl, kad jau dabar esam sumažinę nereikalingų išlaidų skaičius (daugiau ar mažiau), apkarpę biudžetą ir t.t. Taigi jau vien bandydami atsigauti po pirmosios krizės patys to nežinodami pasiruošėme ir antrajai. Ir esame žymiai geriau pasiruošę nei kitos šalys. Kodėl ES taip skiria pašalpas Graikijai? O gi tam, kad nekiltų antra krizė, nes jos atveju greičiausiai bankrutuotų ne tik Graikija, bet ir Italija, tavo Airija ir krūva kitų šalių. Mes, tuo tarpu, galėtume žymiai geresnėmis sąlygomis skolintis vėl pinigus, nes neblogai sugebame tvarkytis biudžeto situacijoje. Beje, Graikai rodė gerus rodiklius. Ir ką? Jie patyrė tokią gilę krizę ne dėl gerų rodiklių, o dėl to, kad nesugebėjo mažinti išlaidų ir toliau švaistė pinigus (kiek straipsnių buvo apie tai, kiek milijardų paskolų tiesiog dingdavo). Estija žiūrėk, įsivedė eurą. Kažkodėl nesmuko taip žemai, kaip Graikija. Nes laiku susitvarkė, skyrė sukauptus pinigus ekonomikai skatinti ir t.t. Dabar sėdi su didžiausiu BVP sau laimingi.

Kaip mane erzina kai žmonės nė velnio nesigaudo esamoj situacijoj, bet vis tiek porina, kaip čia viskas blogai ir kaip čia nėr ateities. Simplicity, žinoma, statistika visa suklastota. Graikija išvis skolos neturi, o turi perteklių ir kelis trilijonus eurų rezervuose, iš tikro Lietuva turi 500% skolą ir dabar sėdi šūde tik čia visiems plaunamos smegenys. You're genius. Ačiū dievui, kad bent vienas likęs čia (Creatium) pasidomi ir kalba argumentuotai (gal ir šiek tiek per daug optimistiškai, pvz. neįtraukia šiuo metu esančio 10% nedarbo (nors, kita vertus, jis daug kur dabar panašus), bet savo visus žodžius argumentuoja), tai dar ne visiškas delfis čia.

Tingejau jusu visu komentarus skaityti, bet tokios skolos atsiranda del dideliu ismoku ir lesu svaistymo valstybinese institucijose. Pvz. Japonijoje yra labai daug pensininku ir dirbantys ju neislaiko - skolinasi ir dengia ju skolas. Aisku Japonijoje su ta skola viskas stabiliai vyksta ir niekas panikos nekelia, nes Japonu produktai yra auksto lygio ir pripazistami visame pasaulyje kaip itin kokybiski. Prancuzijoje - ten i pensija berods 55m iseina, atostogu apmokamu 1 menuo per metus ir pan.. Italijoje velgi panasiai kaip prancuzijoje. Lietuva uzsieniui pasiulyti gali labai ivairias paslaugas ir prekes ir jos tikrai kokybiskos. Tiek logistikos paslaugos i rytus (cia turime paeme labai didele dali), tiek ekologisku prekiu pasiula didele, tiek tekstiles gaminiai ypac vertinami, baldai ir t.t.

per viena dokumentika girdejau jog jai ivyktu baisus zemes drebejimas tokijuje kuris yra numatomas sy amziu tai visas pasaulis o ypac JAV paskestu baisioje krizeje nes japonai masiskai atsijiminetu investicijas is JAV banku.. o cia rasoma, kad pati Japonija i skola sulindusi tai taip iseina, kad tik durneliai ne turi skolu, o protingieji gyvena is perskolintu pinigu

Dauguma valstybių turi biudžeto deficitus, nes skolintis kai kada apsimoka. Pvz. jeigu kažkokia valstybė turi labai stipriai išvystytą ūkį, kurio kažkokia dalis išsilaikytų esant krizei ir gauna AAA reitingą ir visų reitingavimo agentūrų, tai tokiai valstybei skolintis labai apsimoka. Ji išleidžia 10-ies metų obligacijas su pora procentų ir visi labai greitai jas superka, nes yra garantuoti, kad ši valstybė tas skolas grąžins. Realiai tokiu atveju palūkanos nevaidina didelio vaidmens - obligacijų vertė kyla dėl spekuliacijų, todėl tokiai valstybei skolintis yra labai pigu. Tokiu atveju valstybė pritraukia pinigų į save, skatina savo ekonomiką, laikinai užtikrina savo klestėjimą. Tokios valstybės kaip JAV kai kada net kaip bankai pasielgia - joms skolintis yra pigu, tuo tarpu sunkiau besivystančioms valstybėms - brangu. Tai jos pasiskolina iš rinkų ir po to perskolina didesnėmis palūkanomis, taip po kažkiek laiko gaudamos mažą pelną. Paprastas pavyzdys: tarkim tu iš banko pasiskolini 1 mln dolerių su 2% palūkanom (itin mažos palūkanos) 10-iai metų (120 mėnesių). T.y. tu skoliniesi 1 mln tik už 20 000 dolerių. Šiuo atveju tu kas mėnesį atsidedi po 8500 dolerių skolos grąžinimui. Tarkim tavo stabilios pajamos yra 10 000 dolerių per mėnesį. Tokiu atveju tau labai apsimoka gyvent kaip milijonieriui pasiskolinus. Kažkoks procentas skolintų pinigų prie BVP yra netgi gerai, tačiau skolinimuisi yra ribos ir PIIGS tų ribų nelabai jautė kol neatėjo krizė, per kurią viskas išlindo į paviršių. Pvz. JAV, nors ir turėdama didžiulę skolą, greičiau sugebėjo atsigauti negu Graikija (nors jau ir JAV yra sprendžiami klausimai dėl deficito mažinimo, o ten toli gražu iki 170% kokius turėjo Graikija). Apie šitus dalykus yra gan aiškiu filmukų pradedančiajam marketplace.com tinklalapyje. Jeigu domina - rekomenduoju pasižiūrėt, žmogiškai, be jokių sunkių terminų, viskas paaiškinta.