Verslo aplinkos skirtumai Lietuvoje ir Estijoje: turime ko pasimokinti

Įdomus straipsnis... Verslo aplinka lieva, nes taip teigia bankrutuojantys Lietuvos verslininkai, kurie nieko apart "mokėt visiems kiek galima mažiau" ir nesugeba sumąstyti.

LLRI savo giesmelę tebegieda: Lietuvoje darbuotojas yra automatiškai silpnesnioji pusė. Nors tai vadinama apsauga, bet realiai vyksta intervencija į dviejų pusių susitarimus. Ta intervencija atstatanti teisingumą. Mamai tik praėjus 3 savaitėm po išėjimo iš darbo sumokėjo algą, iki tol visaip tempė gumą. O ką, buhalterei ne pirmas išėjęs žmogus, jau patyrusi ir žino bent 7 pasiteisinimus dėl kokios tragedijos ir nepaprastos priežasties šiandien negali pervesti pinigų, o dar įmonei atstovauja apmokamas teisininkas. Tai vat tik su darbo inspekcijos pagalba tampa lygiavertėmis pusėmis.

Darbo santykių nelankstumas ir reguliavimas ne gina darbuotoją, o tik daro jam žąlą, o kalbos apie tai kaip kapitalistai išnaudoja žmones primena 1918 metus ir lenino revoliuciją, bet toks vaizdas kad kai kurie žmonės taip ir nepasimokė prie ko priveda totalinė valstybės kontrolė, ir kad "kapitalistų išnaudojamas" JAV fabriko darbininkas maitinosi žymiai sočiau negu "valstybės saugomas" darbuotojas socialistiniame rojoje. Įstatymai prieš darbo jėgos "išnaudojimą", bei įv profsąjungos, turėjo prasmės 19a-20a pradžioje, kuomet visame regione buvo 1-2 pramonės objektai, taigi galėjo diktuoti kokias nori sąlygas darbuotojams, šiuo metu tiek verslo, tiek darbuotjų mobilumas yra didelis ir darbas yra niekuo neišsiskirianti prekė, kurią darbuotojas parduoda verslininkui, jei kažkuriai pusei darbo laiko ar užmokesčio sąlygos netinka, jis laisvas eiti kitur - elementarūs rinkos ekonomikos dėsniai, - , tačiau kažkodėl darbo santykiuose galioja vis dar komunistinės taisyklės analogiskos ribojamam namo plotui, ar tarkim visam penkmečiui partijos nutarimu nustatomomis prekių kainomis. Pvz - Darbdaviai šiuo metu net ir atsigaunant rinkoms, bijo priimti naujus darbuotojus, arba didinti atlyginimą, kadangi žino jog juos atleisti, ar atlyginimą sumažinti (tarkim pasikeitus padėčiai rinkoje) bus praktiškai neįmanoma, ir grės bankrotas. Dar sunkiau įmonėms kurios bando vystyti naujus produktus, ar lįsti į naujas rinkas ir ten kiek ir kokių darbuotojų reiks ateityje numatyti neįmanomai, taigi darbuotojų rotacija neišvengiama, deja nelankstūs darbo įstatymai tą daro neįmanoma. Kita problema -nesibaigiantys ir apsurdiški biurokratų reikalavimai, graudu žiūrėti į pradedančius verslininkus kurie turi skirti didžiąją dalį energijos ne pačiai veiklai ir vertės kūrimui, tačiau valdininkų užgaidų vykdymui. Ir situacija ne gerėja, o tik blogėja, naujausias fokusas - privalomi 70 valandų kursai darbų saugos klausimais (net ir kokiam nors vertimu biurui - kad iš kėdės neiškristų) bei egzaminas ir atestacija. !!! verslininkui tai siaubingas laiko kiekis, jau nekalbant apie visų tų minėtų gražiai prištampuotų įv atestatų kainas. Nesu as joks biznierius, nieko panašaus ir nieko bendro su tuo neturiu, man tiesiog rūpi šalies ateitis, kiek į ją ateis investicijų ir tt, PVz koks Vokietis gal visai ir norėtų pastatyti kokių nors detalių gamyklą Lietuvoje, bet kai sužino kad jis 3 metus turės dokumentus tvarkyti, kad gautų leidimą bet kokiai veiklai tai spjauna į tą lietuvą ir eina domėtis sąlygomis pas lenkus ar dar kur nors. Žinoma prarandama ne tik investicijos iš užsienio, bet kartu pastovus trugdymas verslui trupina į šipulius ir pačių lietuvių verslumą Ko pasekoje didėja nedarbas ir nesurenkamas biudžetas. O sigun pavyzdys tik patvirtina jog dabartinė sistema neveikia.

Straipsnio autoriui - žodis "mokintis" nevartotinas,o "mokytis" - tinkamas.

Tik iš dalies tiesa. VLKK: "Pirmenybė teiktina (ypač prestižinėje bendrinėje kalboje) pagrindiniam (neutraliajam) normos variantui mokyti, moko, mokė (mokytis, mokosi, mokėsi). Mokinti, mokina, mokino (mokintis, mokinasi, mokinosi) – šalutiniai (daliniai) normos variantai, prireikus (pavyzdžiui, atsižvelgiant į funkcinių stilių ypatumus) gali būti vartojami bendrinėje kalboje "