Viena ES kalba – būtina Europai ar pavojinga?

Tai parašiau taip todėl, kad lietuviškai gavosi sudėtingiau formuluoti laikus. Pidgin inglish lengviau, bet neapsiimčiau kreoliškai rašyti poezijos.

. Ir jei jau taip, tai ji niekuo ne geresnė už bendravimą žodžiu angliškai, arba raštu prancūziškai. Neskaitant gramatikos išimčių, ji paveldėjo visus tų kalbų minusus. Sorry, Zamenhofai. Prieš kuriant universalią kalbą indoeuropiečiams, vertėjo pasigilinti į Grimmo dėsnį.

http://www.youtube.com/watch?v=h67k9eEw9AY Kokios reakcijos į šį dalyką?

Klausimas, teko mokytis vokiečių? Nes čia tik mitas kad tipo panašu/gramatika/ ir kitka į anglų. Ten velniškai sunkesnis reikalas, o dar kai reikia išmokti ilgus, sunkiai skaitomus žodžius.. gal taip yra kad esu lietuvis?

Aišku teko mokytis. Ir tą dariau nuo ketvirtos klasės.. Iki pat VBE Taip, kad tavo skaitvardžiai nėra ilgiausi darybiniai žodžiai vokiečių kalboje. Dėl sunkiai skaitomų "bullshit". Treniravimosi reikalas. Man skaitymas nekėlė jokių problemų, gal ir būdavo vienas kitas sunkiau tariamas, bet apskritai tarimas gana lengvas. Mano klasiokams tarimas labai būdavo nelengvas skaitant, o kodėl, jau negaliu žinot. Gramatika, kaip čia pasakius. Kad super sudėtinga nėra. Priklauso nuo praktikos ir laiko skiriamo jai įgyti. Kodėl sunku vokiečių kalbą mokytis ar su jos sunkumais susidurti, tai nebūtinai, kad tu esi lietuvis, o todėl, kad tu kitakalbis. Pažiūrėk, kaip žmonės išmoksta vokiečių kalbą emigravę ir gyvendami kiekvieną dieną tarp vokiečių. Lygiai tas pats būtų ir su kitomis kalbomis.

ketverius metus - nejaučiu, nors užmušk, taip, kaip anglų, prancūzų, rusų ar ispanų. Pakanka pusmetį nebendrauti - ir nebesuprantu nė žinių, apie skaitymą išvis tyliu. O kas yra ta "tikra" vokiečių kalba? Tarp Freiburgo "diutč" ir bavarų skirtumas ne menkesnis nei tarp lenkų ir ukrainiečių.

??? Neatidžiai mokeisi - vokiečių kalbos gramatika labai griežtai apibrėžta. Kiekvienas žodis yra labai aiškioj pozicijoj, gramatikoj labai mažai išimčių. Jei išmoksi sakinių darybos formules - vokiečių gramatikoj nėra, ką veikti.

, juk ir neteigiu, kad vokiečių gramatika labai laisva, neišmokstama ar pilna išimčių. Tačiau ji primena tarybinių laikų lietuvių kalbos gramatiką. Pilna taisyklių kiekvienam literatūriniam atvejų, o kodėl būtent taip reikia sakyti ar rašyti, kokia etimologinė kiekvieno paukščiuko ar kablelio kilmė - niekas dorai negali paaiškinti. Pavyzdžiui, prancūzų kalbos daugumą taisyklių gali paprasčiausiai išmąstyti. Jų nereikia kalti, kad pamatęs klaidą "jaustum neskambėjimą". Gal vokiečių gramatika man tiesiog nelimpa. Kaip ir tarybinė lietuvių - taisyklės tarsi sukurtos jas laužyti ir apeidinėti. Lyg nepakaktų, kad jos kaip iš Marso - nepanašios į jokios kitos europiečių kalbos taisykles.

Matyt, ne veltui vokietukus perfekcionistais vadina