Religinis fundamentalizmas galėtų būti laikomas pagydomu protiniu susirgimu

Aš pasižymiu ekstrasenciniais sugebėjimais. Pranašauju, kad ryt šitą straipsnį įkels delfis. Bus patalpintas kaip svarbus straipsnis, sulauks tūkstančių komentarų ir kils baisus visuomenės pasipiktinimas. Taip pat geriausiai įvertintas komentaras bus apie homoseksualus, kuriuos reikia gydyti.

Galima bet kokius psichologinius "susirgimus" išgydyti. Esi katalikas, islamistai išgydo į islamistą. Esi islamistas - "išgydys" į kataliką ar ateistą. Esi socialistas "išgydys" į kapitalistą ar atvirkščiai. Galvoji, kad esi žmogus? Gali "išgydyti" ir šitai. Galvosi, kad esi marsietis iš Marso. Kitaip sakant, užteks smegenų plovimą vadinti gydymų. Nes kažkokie įsitikinimai nėra liga. Tai tik įsitikinimai.

Nu kaip.. iš kitos pusės, šizofrenikas irgi įsitikinęs, kad balsai jam sako žudyti (tarkim). Nejaugi pagal analogiją jis nėra ligonis? per didelis fanatizmas ir blaivaus mastymo praradimas tikrai galėtų būti prilyginamas ligai..

Aš šiaip visada maniau, kad liga yra vadinami abnormalūs fiziologiniai pakitimai. Tad fundamentalizmas būtų tik tos ligos požymis. Nors, aišku, nemanau, kad tikintieji turi kitokią fiziologiją . Nei kad jie yra protingesni ar ne nei ateistai. Todėl nematau, ką reiktų gydyti... O šiaip straipsnis iškelia daug svarbesnį klausimą nei išpūsta antraštė - kur ta riba tarp toleruotinų ar net sveikintinų įsitikinimų ir akivaizdžiai kenksmingų (net jei tik iš perspekyvos?). Ir kokie metodai yra pateisinami? Jei įtikinėti priimtina, o plauti smegenis - jau ne, tai kur riba?

- Taip, parašyk tai aludėse ir kitose "skylėse"!

Nenorėčiau gyventi tavo valdomame pasaulyje...

Matomai niekada nesidomėjai sektų / kultų veikimo mechanizmais, jeigu nesugebi suvokti, kur yra ta riba, ir kad žmogaus įsitikinimai nebūtinai kyla iš jo paties sąmoningo pasirinkimo, netgi jei pats žmogus taip teigia. Dažnai kartojamas melas galiausiai tampa tiesa: aplinka, įtikinėjimas, iškreiptos realybės formavimas, bet kokių kitokių pažiūrų neigimas žmogaus aplinkoje, tradicijos, speciali dieta, "grupės efektas" ir pats žmogaus tikėjimo fenomenas gali atvesti iki radikalių pokyčių žmogaus sąmonėje, ir dažnai yra kenksmingas jo socialiniam gyvenimui, jo artimųjų ratui ir pačiam asmeniui, todėl bet koks kraštutinis religinis / ideologinis judėjimas ar kiti fundamentalūs kraštutiniai įsitikinimai (pvz nacionalizmas), mano galva, turėtų būti traktuojami kaip psichinis susirgimas, ir turi būti gydomi.

Etatizmas irgi.

Ką tu čia nusišneki... Skirk šovinizmą nuo nacionalizmo. Ką tu matai blogo nacionalizme, kad reikėtų nacionalizmo atstovus gydyti?..

Dabar man įrodyk, kad tavo pasirinkimas kyla iš tavo sąmoningo mastymo, o nėra vien tik kažkieno praplautos smegenys. Jei islamistą gyvenanti Irake "išgydysi" iki demokrato, jo socialinis ir ekonominis gyvenimas bus sugadintas, o gal net ir sveikata. Jei demokratą JAV išgydysi iki islamisto, jo socialinis gyvenimas taip pat gali būti sugadintas, nes jo draugai ir šeima vis dar bus demokratai. Todėl naudojantys tavo apibūdinimu, visi žmonės yra psichiniai ligoniai. Nes kitų religiniu, politinių, socialinių įsitikinimų grupėje jis bus nepriimtinas ir atstumtas, kadangi jis kitoks. O jei dar jo įsitikinimai visiškai priešingi jį supančių asmenų įsitikinimams... Todėl tave yra galima rašyti pirmų numerių į praplautųjų sąrašą.

Jeigu vienas elgiasi kvailai jis yra idiotas, jei tai daro tūkstančiai tai jau vadinama religija. Pasilikime kiekvienas prie savo keistenybių/kvailysčių, o vaikams piršdami vienokias ideologijas papasakokime ir apie kitas alternatyvias, nes vaikas nėra nuosavybė jam reikės prisitaikyti prie daugiakultūrės visuomenės. Tolerancija požiūrių įvairovei eliminuos fundamentalizmą.

Man atrodo, vyručiai, praleidot vieną svarbų žodį mano pasisakyme --- Skirk sveiką blaivų patriotizmą nuo nacionalizmo, o tada burbuliuok.

Mielasis, nereikia čia demagogijos, visiems aišku kas yra kraštutinumai, o kas ne --- ne be reikalo yra vartojami tokie žodžiai kaip "sekta" arba "fundamentalistai". Būtent apie juos aš ir kalbu, ne apie visus tikinčiuosius ar kitaip manančius. Antra, mano pasisakyme niekur nebuvo jokios užuominos apie susidorojimą, aš tik pritariu straipsnyje išsakytai minčiai, kad religinis fundamentalizmas turėtų būti laikomas pagydomu protiniu susirgimu, kurį reikia gydyti. End of story:)

- Taip, o kam neaišku, tuos gydyti!

Paantrinsiu - įsitikinimai ne liga. Liga galėtų būti nesuvokimas, tavo išpažįstama idėja (nesvarbu, islamas ar anarchizmas) tėra tavo įsitikinimai, o ne gamtos dėsnis

Įsitikinimai ne liga, tačiau nepakantumas/agresyvumas/netolerancija kitai minčiai, savo įsitikinimų brukimas kitiems, to nepageidaujantiems jau galėtų būti liga.

Aha, išsigandai, kad būsi išgydytas Gal nustosi prieš homoseksualumą putotis (ne šeima matai, patį tuoj neurologai ne šeima padarys)

Tokiu atvejų tektu gydyti visus. Nes mokslininkų tarpe dažnai pasitaiko ne tolerancija kito minčiai. Taip pat ir visuomenėje. Ne tolerancija kitai seksologinei pakraipai, ne tolerancija turtingesniems. Kaip ir neseniai Kaune darbo vietoje susimušė du chirurgai, čia jau ne tik ne tolerancija, bet ir agresyvumas.