Verslininkas: turime didžiuotis, kad taip emigruojame

Siuvėjų įkainiai tokie, kad ne visada „užvaro“ minimumą. Na, bet, pasak ekspertų, maža alga didina Lietuvos konkurencingumą; o jei žmogus nori užsidirbti, tai tegu imasi verslo, ir pats kaltas, kad nesiima verslo. Ne ironija čia (kad suprastų kai kurie protingi it apuokai ilgais kaklais kaip žirafos ir gausūs kaip šakalai), čia tik reali situacija (pirmas sakinys) ir forume surinkti argumentai, ką daryti paprastam žmogeliui, jei jis neturi ką valgyti. Įvairūs tyrimai, ataskaitos, ar net oficialūs dokumentai ne visada atspindi realybę, net jei jie parašyti žymių žmonių. Užtat emigracijos mastai pasako viską.

Ne visur situacija tokia. Tai jei sakai, kad aš geresnis, tai reiškia, chebra nieko nesugeba ir nori gerai gyventi, o tokie gerai niekur negyvena.

Na, tie, kuriems čia nesisekė ir kurie emigravo - ir ten gali nesisekti, O tie, kuriems čia sekėsi - ir tie išvažiavo, tiems dar labiau ten pasisekė, daugumoje atvejų. Sugrįžta paprastai tie, kuriems ten nesiseka... Dar sugrįžimą stabdo ir įsitvirtinimas ten - kai jau turi ten namą, įprastą gyvenimą, sunku keltis dar kartą. Taigi - nereik jokių tyrimų, sugrįš pirma tie, kuriems ten nesisekė. Ir štai klausimas, kurie svarbesni ekonomikai, ar tie, sėkmingi, darbštūs ir iniciatyvūs, bet nesutinkantys dirbti už mažai, ar tie, kurie bus priversti iš bado dirbti už minimumą? Mažos algos didina konkurencingumą, ar viską lemia kadrai? Šiaip tai čia retorinis klausimas. Ateitis, manau, nuspręsta. Emigracija vis tik per didelė.

Iš giminės tik 2 žmonės buvo išvažiavę. Vienas pardavinėja savo verslą, kitas jau grįžęs 3 metai, buvo kelių restoranų vyr šefas. Nors meluoju, dar pora yra. Tik tiedu ilgiau 2mėn neišbuvo. O šiaip taip, užsienyje galimybės didesnės, dėl vienos paprastos priežasties - pasaulis didelis, visada yra kur nors geriau nei esi dabar, nepriklausomai nuo šalies, kurioje esi. Viskas priklauso nuo to, ko ieškai.

Man emigracija - gerai is visu pusiu. Maziau debilu gatvese, taip pat maziau protingesniu konkurentu darbo rinkoje Salies problemos man visiskai neidomios, gyvenimas per trumpas, o ir pasaukimas bei specialybe ne ta Del manes - vaziuokit ir negrizkit

Dar nevelu isstoti is ES, uzdaryti sienas, ir issirinkti prezidentu Myndauga Murza, taip pat leisti jam suformuoti nauja seima, ir pakeisti konstitucija . Kol Lietuva dar visai neissivaiksciojo. nepaprastais laikais reikalingi nepaprasti sprendimai .

Įstojus į ES kainos Lietuvoj susilygino su Europietiškom, o atlyginimai - NE. Taigi emigracija vyksta dėl balanso.

Kas savotiškai įdomu, toks psichologinis momentas, tai emigravo pagrinde dėl verslo nenoro mokėti algas, ir dabar verslas šito atstovo vardu didžiuojasi? Seime ir toliau skatinama darbo santykių libe... , iibo... na, darbininkėliui dar truputį nuims pasitikėjimo dėl rytojaus. Galės daugiau verslininkų didžiuotis emigracija. Šalia ekonominės priežasties yra dar ir psichologinė: kai žmonės bėgo nuo beteisiškumo ir nelaikymo žmonėmis. Gal tik ne tokia didelė dalis. Pažiūrėkit, kas pasikeitė... Ir jokie tikrintojai trūkumų neranda, o kvailą pasiskundusį žmogelį suėda visiškai. Štai ir didžiuojasi savo veiklos rezultatais.

Dar išgirsiu frazę "verslo nenoro mokėti algas" ką nors nudėsiu. Atsidaryk savo verslą ir mokėk, pagal tave tapsi milijardieriumi per metus. Kuo tai galima pagrįsti? Visų įmonių pelnu padalintu iš visų darbuotojų atmetus mokesčiais. Algos padidėjimas ~200 litų per darbuotoją - nelieka jokio pelno, tame tarpe ir investicijų bei algos augimo kada nors iš viso. Taigi verslas augina pinigų medžius ir nenori dalintis.

Immortallt, ne mokamose algose esmė, o kai kurių verslininkų mentalitete apskritai. Kai darbo skelbime įvardija prie privalumų pvz. "laiku mokamas atlyginimas", tai pypiec, aš be žodžių. Kas čia per privalumas? Kuo jie save laiko?

1) kodėl verslininkai turi būti kažkoks tobulumo pavyzdys? Jie tokia pati visuomenės dalis. Pasižiūrėk į visuomenę. 2) į skelbimus įtraukia tai, ko dažniausiai klausia paskambinus. Jei klausia ar alga mokama laiku, tai ir parašys. Ir iš viso, žinot, kaip geriau verslą daryti ir algas mokėt dideles? Tai kiek jau žmonių įdarbinote? 100? 1,000? Nė vieno? Tada susikišk savo nuomonę apie verslą subinėn ir eik daryt tą verslą, apie kurį tiek daug neva išmanai. (čia ne kam nors asmeniškai, o bendrai, retoriškai)

. Situaciją dar šiek tiek gelbsti sezoniniai emigrantai, kurie į Švediją ar Norvegiją išlekia 3-6 mėnesiams, o ten uždirbtus pinigus išleidžia Lietuvoje. Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo visais būdais buvo bandoma slėpti mokesčius, darbuotojams kalant į galvas, kad gaudami vokeliais jie uždirba daugiau. Taip dirba dauguma mažesnių parduotuvių ir paslaugų tiekėjų. Lygiai ta pati situacija ir su visokio plauko siuvyklomis ir mezgyklomis — samdomas darbuotojas yra realiai apgaudinėjamas įdarbinant ketvirčiui ar pusei etato, o iš to naudos turi įmonės tik sąvininkas. Pažįstamas dirba tolimųjų reisų vairuotoju Lietuvoje, tai „džiaugėsi“ jog po kiekvieno reiso tenka kovoti dėl atlyginimo, nes tai laiku nemoka, tai ieško būdų už ką atskaityti. Žinoma, oficialiai rodomas minimumas, o visa kita yra komandiruotpinigiai. Žmogus jau planuoja kaip kelis metus pasukinėjęs vairą lietuviškoj įmonėj, tokio paties darbo ieškosis Vakaruose. Lygiai tokia pati situacija su valymo paslaugų įmonėmis... Na, o vadybininkais prekybinėse įmonėse dirbantys pažįstami net neslepia, kad nemaža dalis apyvartos yra daroma juodais pinigais — kitaip būtų badas ir bankrotas.

Ir vėl, vis verslininkai viską turi už kitus padaryti... Simplicity, tai ko pats savo tobulo verslo nekuri Lietuvoje? Visi mandri pakalbėt.

Immortal, nudėjėjau mielas, darbuotojai dažnai dirba ir našiau, ir pigesnėmis priemonėmis nei vakariečiai, o algos negauna, nes darbdaviai turi kartelinį susitarimą. Jei kas, tai luktelėk dar kelis metus - apie tai parašys žiniasklaida. Nudėsi, sakai? Grasinimai čia administracinis ar BK?

)?

—http://www.ird.lt/infusions/report_manager/crimes_lithuania.php Lietuva sunkiai serga... Patikėkit, komforto zonoje užstrigusiam protingam žmogui, yra labai sunku pasirįžti mesti patogų gyvenimą ir grįžti į Lietuvą.

Būtent. Visiems komforto zoną Lietuvoje sąžiningai susikūrusiems, turėtų būti šlykštoka skaityti. Grįžk, daryk revoliuciją, steik profsąjungas, mokėk mokesčius Lietuvoje, sukurk bent vieną papildomą darbo vietą, kovok dėl savo darbo vietos. Kaip minimum, steik verslą ten, burk lietuvių verslininkų bendruomenę ir atidarinėkit filialus Lietuvoje ar dar kaip padėk Lietuvai. DO SOMETHING! Bet, matyt, tarybinis mentalitetas ir jaunesnę kartą yra palietęs. Iš įprasto "give and take" balanso yra likę tik " take, leave and bark". Verslininkas yra teisus, iš dalies. Su sąlyga, kad kažkas grįš. Bet čia užburtas ratas, jei niekas negįš - gali nebelikti kur grįšti. Bus galima atsimint gurkšnojant šviežią Beamish'ą kaip forumuose už Lietuvą kovojot.

Immortallt, pasakysiu taip - geriau jokio verslo, nei subsidijuojamas lietuviškas verslas. Įvest minimumą, kuris kistų kasmet, ir jo formulė - skurdo riba + 25% nuo jos. Jei „verslas“ nesugeba mokėti tokio minimumo - nafik jis reikalingas, kad ir kaip verktų „mažieji“. Jau kiek užkniso verkiantys verslininkai, kad „nieko neuždirbam, nieko negaunam“ - Ignalinoj miško kirtimo įmonėje oficialiai dirba 3 žmonės, realiai - 30, savininkas sūneliui krizės metu Vilniuje chatą trijų kambarių įrengė nupirkęs, kad studijuot būtų kur nors. Tiems 30 čiai dar SoDra pašalpas išmoka, malkas kompensuoja - čia, jei nežinojai, tai iš mokesčių mokėtojų pinigų. Užsilenktų tas verslas - nieks nepakistų, nes valstybė prarastų tik 3 mokesčių mokėtojus...

Pranešei? Jei kiekvienas iš LT likusių per mėnesį neimtų ar neduotų bet 1 kyšio, nepirktų bent 1 pakelio kontrabandos, praneštų žinant apie sukčiavimą arba bent jau sąžiningai susimokėtų visus mokesčius, situacija jau po mėnesio būtų apie 2KK kartų geresnė. Laido riteriai su nuomone, bet ir su išlaikytinių mentalitetu.