Kaip skurdas apmokestina smegenis

Straipsnis arba net pats tyrimas nėra pilnas. Nes nėra išsiaiškinta kas yra skurdas. Ar tai kažkoks apibrėžtas pinigų kiekis, ar santykinis pinigų kiekis lyginant su kitais. O gal skurdo suvokimas priklauso nuo rinkos pasiūlos ir vartotojo sugebėjimo nusipirkti? Kaip skiriasi kog­ni­ty­vi­niai iš­tek­liai tarp asmens perkančio Samsunga už 1000 Lt ir Iphone už 3000 Lt. Aš nei vieno nei kito nelaikyčiau skurdžiais, bet vienas yra skurdesnis už kita (dažniausiai). Ar visi neturtingi asmenys ir lieka neturtingais? Ne. Tai kas jiems padeda praturtėti jei jie neturtingi ir jų mastymas prastesnis nei turtingų? O gal vis dėlto pats asmuo kaltas, kad prasčiau masto kai yra neturtingas? Kaip ir straipsnyje rašyta stresas taip pat kenkia mastymui. Žmogaus mastymą veikia daug ir įvairių faktorių ir tik geresni sugeba su jais susitvarkyti.

Pats pirmas komentaras ir iškart parašyta tiksliai tai kas straipsnyje paneigta... Rašė metines pajamas, pagal tai ir suprask kokia ta skurdo riba pas juos. Ir apie stresą rašė.

Nesupratai esmės visai. Skurdas čia įvardijamas kaip finansinė būklė, kuomet žmogus nėra užtikrintas dėl savo ateities. Turtingam 1500 už remontą nėra baisi bėda, tačiau menkesnes pajamas turinčiam tai iškarto sukuria stresinę situaciją, nes jam iš esmės reikia iš naujo susiplanuoti visus finansus. O jei tų finansų iš viso nėra - tuomet iš kur juos gauti ir kaip reikės tvarkytis su situacija. Tai smarkiai užkrauna smegenis. O iš esmės tikrai skurdūs žmonės su tokiais dalykais susiduria nuolatos.

Kitaip sakant yra du asmenys. Vieno turtas yra 100 milijonų kito 1 milijonas. Abu nusipirko automobilius po 0,5 milijono. Ir jie sugedo. Taisymui reikia 100 tūkst. Tam kurio turtas yra 100 milijonų, jis gali lengvai susitaisyti. Bet tam kurio tik 1 milijonas, jis jau yra skurdus, nes 100 tūkst. jam jau daug. Taigi tai yra santykinis dydis. Net ir turintys 100 milijonu bus skurdus lyginant su tuo kuris turi 10 milijardų.

Nors raso, kad niekas anksciau to nesuvoke ir cia pirmas toks revoliucinis bihevirionistines ekonomikos mokslininku tyrimas, bet musu liaudyje jau senai yra posakis: kodėl biednas ? Užtat, kad durnas. O, kodėl durnas ? Užtat, kad biednas.

Shinigami iš esmės turbūt tinka ir toks pvz., pasak tyrimo (pritaikant tavo pvz) tam kuris turi tik 1mln (čia pajamos per mėn. ar per metus?) 100 000 suma yra didelė, ir tuo metu kai jį užgriuvo ši problema - leisti pinigus automobilio tvarkymui, jo intelekto koeficientas sumažėjo 13 taškų. O tam kuriam išleisti tokią sumą - kaip tris pirštus apsim*** toks efektas neapsireiškia. Svarbiausia žinia kurią norėjo perteikti mokslininkai yra ta jog vargingai gyvenantys o gal net ir vidutininškas pajamas gaunantys žmonės su tokiomis situacijomis susiduria kasdien, ir todėl kur kas mažiau smegenų resursų gali skirti kitoms užduotims. Iš esmės žinant kiek žmonių gyvena žemiau skurdo ribos pasaulyje, tai labai didelis "intelekto kiekio" praradimas visai žmonijai

Matai, tas, kuris turi milijoną niekad nepirks automobilio už pusę, nebent yra idiotas. Šiuo atveju kalbama apie elementarias išlaidas. Tarkim yra tam tikri baziniai poreikiai. Juos gali patenkinti didžioji dalis žmonių gyvenančių vakarų pasaulyje. Vis tik, net ir pas mus yra skurdžių žmonių, šiuo atveju skurdą apibrėžkim tuo, kad žmogus nėra finansiškai saugus. Nors jis ir gali prasimaitinti ir kažką nusipirkti, vis tik jei iškyla nelaimė ar nenumatytas atvejis, tarkim liga ar atleidimas iš darbo - jam iškart kyla finansiniai sunkumai. Tokie žmonės, kurie vos vos tenkina savo bazinius poreikius yra nuolatinėje rizikos grupėje, todėl jie nuolatos mąsto apie savo finansinę padėtį ko pasekoje užkraunamas jų protas. Dar kartą kartoju, skurdas čia yra įvardijamas kaip neturėjimas rezervinių lėšų nelaimės atveju, ir arba nuolatinis nepriteklius, kuomet žmogus turi mąstyti apie finansus: kaip išleisti vaikus į mokyklą, kaip susitaisyti automobilį, kai reikia laukti iki algos ir pan. Čia nekalbama apie prabangą ir nekalbama apie tai, kad žmogus visada jausis skurdus, jei tas, kuris yra šalia jo bus turtuolis. Esmė yra ar finansų užtenka patenkinti bazinius poreikius. Tavo pavyzdyje žmogus nusipirkęs automobilį už pusę milijono vis tiek dar turės kitą pusę, šiuo atveju joks pavojus jam negresia, nes tas pusė milijono garantuoja jo finansinį saugumą - jis vis tiek galės prasimaitinti, susirgęs galės gydytis, niekas jo iš namų neišvarys už neapmokėtas sąskaitas.

Su šituo visiškai nesutinku. Jei jie mažiau dėmesio kreiptu į tai kaip gyvena, bet daugiau dėtu pastangų, kad geriau gyventu tai ir sektusi daug geriau. Nes šis skurdo poveikis yra tik psichologinis, kuri nulemia tai jog norima gyventi lengvai, bet turtingai.

. Suprantu, iš šono intuityviai atrodo, kad tik šlanga apsimetinėja ir neturi valios skurdžiai. Tačiau, kaip matai, tyrimai to nepatvirtina.

Geriausia Shinigami frazė: "Todėl realiai ne pats pinigų ne turėjimas kelia problemas, o norėjimas turėti daugiau nei turi kelia problemas. " Viskas priklauso, kiek tu sureikšmini tave supančius daiktus. Net prieš 50 metų, tualetas, tekantis ir dar karštas vanduo, kanalizacija buvo prabangos prekė. Dabar tai turi net totalūs skurdžiai ir prasigėrę. Negana to, maisto produktų įsigyti gali vos ne bet kur ir bet kada. Problema ta, kad dabar akys mato baisiai daug, o piniginės neneša. Iš čia ir atsiranda problemos, o iš kur pinigų traukti viskam. Tai yra kultūrinis/socialinis atsilikimas nuo technologinio progreso, kai žmogus kaip mažas vaikas, žliumbiantis vidurį prekybos centro, nes mama visų saldainių nenuperka, kurių nori. Dar neišaugome iš to etapo.

Aš nesiginčiju su tyrimo rezultatais aš ginčijuosi su tyrimo išvadomis. Ar norite pasakyti, kad jei jau neturtingas tai niekada netaps turtingu nes jų intelektas dėl skurdumo sumenko? Bet pasaulyje pilna asmenų kurie gimė ir augo skurdžiose šeimose, bet pasiekė gerų rezultatų ir tapo turtingais. Tai kaip su jais? Kodėl jų skurdas nepaveikė? O gal net ir paskatino veikti? Va tai rodo, kad intelekto sumažėjimą iš tiesu lemia ne skurdumas, o noras turėti daugiau nei gali. Žiurių, kad vis daugiau ir daugiau straipsnių kurie teigia kad žmogus už viena ar kita dalyką nėra atsakingas nes tai įtakoja jo smegenų veikimo procesai arba aplinka. Tai gal ir tie asmenys kurie išprievartavo septyniolikmetę ir ją gyvą sudegino automobilio bagažinėje nėra atsakingi? Nes tai nulėmė jų natūrali smegenų struktūra bei aplinka? Tai gal jų nereikia bausti, bet reikia gailėtis ir padėti? Bet koki žmogaus poelgi kažkas įtakoja, nei vieno sprendimo žmogus nepriima atsitiktinai. Net kompiuteriai negali generuoti atsitiktinių skaičių. Jei ne sąmonė, tai pasąmonė įtakoja žmogaus sprendimus ir elgesį. Bet žmogus vis tiek privalo būti atsakingas už šiuos sprendimus ir veiksmus.

Įtariu, čia labiau įgimtas dalykas, nei kultūrinis. Nes tas pats veikia tiek amerikiečius, tiek indų ūkininkus.

O kokias dar kitas išvadas galima padaryti, jei užduoda klausimą ir patikrina testu, o testo rezultatai priklauso nuo hipotetiškai reikalingos sumos ir subjekto pajamų? O kur straipsnyje teigiama, kad neįmanoma iš neturtingo tapti turtingu? Tik tam reikės ypatingo aplinkybių susiklostymo – didesnio intelekto, geresnio verslumo, įžūlumo, gal net mažiau naudojamos sąžinės ar nebijojimo „teptis rankų“. Bet atskiri atvejai nerodo tendencijos. Pagalvok pats, kam lengviau mokytis ir siekti tikslų – neturtingos kaimo šeimos vaikui ar didmiestyje gyvenančios vidurinės klasės atžalai? Prastai su teksto suvokimu tamstai. Kur straipsnyje teigiama, kad žmogus nėra atsakingas už savo veiksmus? Jei žmogus pakaltinamas, jis už savo veiksmus atsakingas ir niekur netvirtinama kitaip. Ką bendro turi minėtas žiaurus seksualinis elgesys su kognityvinių resursų , reikalingų, norint kažką pakeisti gyvenime, trūkumu?

Tiesa, spaudimas nepadeda pakilti, tiek skurdo tiek socialinis. Ir intelekta slopina. Bet dauguma skurdziai gyvenanciu be intelekto problemu turi ir kitu psichikos sutrikimu.Paciu ivairiausiu

Diskusija pakrypo ta linkme, kaip ir raso straipsnio autorius. Skurdzius per daug susikoncentruoja y skurdo problemas, todel nemoka spresti ar net neyzvelgia kitu problemu; - Shinigami per daug susikoncentravo y savoku tiksluma, todel apskritai nesuprato straipsnio prasmes. - Faktas vienas: yra zmoniu, nesugebanciu situacijoje yzvelgti platesnio paveikslo, todel smulkios problemos uzgozia betkokia kitokia perspektyva. O tokiam procesui ysisenejus, skurdas tampa gyvenimo budu - tiesiog sunku ka nors keisti ir viskas; - pripratimas pasalina sresa, todel skurdziai dazniausiai nieko ir nenorikeisti nes pokyciai sukelia stresa; - turtingi yra tie, kuriems pokyciai yra gyvenimo budas. Pasakyti lengva, o kaip realizuoti?

Skurdumo jausmas mažina intelektą, bet skurdumo jausmas atsiranda tik todėl jog matai, kad kiti gyvena geriau (galima gyventi geriau) ir pats to nori, bet ne gali. Todėl išmetus tarpines tarp rezultato ir pirminio veiksnio, gaunasi, kad intelektą mažina norėjimas gyventi daug geriau nei gali sau leisti gyventi. O ne pinigai.

Kairiųjų propaganda.

Kokiais tyrimais, eksperimentais paremti tokie teiginiai? Ar negalėtų dėl skurdumo, neturto atsirandantis nesaugumo jausmas turėti įtakos? Minčių užimtumas klausimais, kaip sudurti galą su galu? Baimė susirgti, nes neturėsi pinigų vaistams? Mąstymas, ar geriau iki darbo važiuoti su persėdimu, ar porą sustojimų paėjėti – kainuoja bilietai, bet ir batai ne už dyką. Svarstymas, ką patiekti į stalą, jei neduokdie, pažįstamą mėsos kontrabandininką policija susems. Baimintis, kad vaikas per guvus ir jei suplėšys ir sportinę aprangą, tam tikrai negalėsi skirti pinigų, – tik jau ne per šildymo sezoną. Baimintis, kad kuris nors valdžios/darbdavio/namo bendrijos/seniūnijos žingsnis atsilieps šeimos biudžetui. Ir taip kiekvieną dieną, mėnesį, metus. Neturtingiems žmonėms tikrai yra daugiau apie ką galvoti, apie ką pasiturimai gyvenantys žmonės nė nesusimąsto. Todėl logiškesnė atrodo straipsnio išvada.

Dėl skurdo esi kaltas tik tu pats. O čia bando kažką įteigti, kad kalta aplinka. Aplinka aišku gali padėti praturtėti, bet kad ir kokia gera aplinka bus, jei būsi tinginys ir idiotas, niekad tau nepadės.

Vėlgi, teiginys „dėl skurdo esi kaltas tik tu pats“ reikalauja svarių įrodymų. O jei gimei skurdžioje šeimoje, irgi esi kaltas, kad gyveni skurde?