JAV deficito lubos: kiek gi yra tie 16,699 trilijono JAV dolerių?

Na ir ką tuo nori pasakyt? JAV nesubankrutuos ir niekas jai nieko nepadarys, nes jeigu subankrutuotų JAV tai viso pasaulio ekonomika žlutų, čia tau ne kokia Graikija, nuo kurios priklauso 5 aplink esančių šalių ekonomika, nuo JAV priklauso viso pasaulio ekonomika.. Todėl čia atskira tema, manau, kad net bijama jei tą reitingą kad ir vienu punktu mažint ir trumpai tariant mes dabar patys JAV "stumiam" į tokį gyvenimą į skolą, nes tik to dėka, vis dar įmanoma išlaikyt stabilią ekonomiką.. va kame esmė, norint, kad kiltų vartojimas, augtų ekonomiką ir t.t. mes esam priversti sau ant sprando neštis po storą Amerikietį.. P.s. vienintelis vaistas išspręs šitą problemą, tai turbūt valstyjų atsiskyrimas ir galimybe nuo kiekvienos valstyjos išskaičiuot skolą atskirai.. kitu atveju neįmanoma nieko pakeist.

na valstybe varyt iki begalo irgi negali kazkada tai turi liautis.. kazkaip neisivaizduoju salies su 100 trilijonu skola ar dar daugiau..

O siaip idomumo dleei pabandykit paanalizuoti kas nutiktu jei staiga nafta pradetu pardavineti ne dolerais o sakykim kiekviena alis savo valiuta. ko vertas butu doleras ir kas jiem dar ryztusi skolinti.

Atsakymas: absoliučiai nieko nenutiktų. Šiais laikais valiutos keičiamos vienu pelės spragtelėjimu, tai absoliučiai nėra jokio skirtumo kokia valiuta sudaromas vienas ar kitas sandoris.

Va čia ir visas paradoksas, dabar jau nebe JAV varo be galo, dabar mes esam priversti jiems bučiuot kojas, kad tik jie nepradėtų tos skolos atidavinėt.. Čia kaip ta mintis "Jeigu esi skolingas 1 milijoną bankui - tai tavo problema, jeigu esi skolingas 100 milijonų bankui - tai banko problema" Labai taikli mintis, šiuo metu taip ir vyksta..

? Pabandykime pasiaiškinti. (A) Visų pirma, užsienio skolintojams JAV vyriausybė skolinga maždaug 5.6 trilijonus dolerių, arba kiek mažiau nei trečdalį vyriausybės skolos. Atitinkamai likusius du trečdalius arba 66% vyriausybė skolinga vietiniams skolintojams. (B) Kas yra užsienio skolintojai? Jie yra gražiai surašyti JAV Iždo deparatamento dokumente: http://www.treasury.gov/resource-center ... ts/mfh.txt (C) Kaip matome, "liūto dalis", beveik pusė visų emigravusių JAV obligacijų gyvena Kinijoje ir Japonijoje. Taigi Kinija ir Japonija yra didžiausi JAV užsienio skolintojai. Jeigu dar pridėsime Azijos bankininkystės centrus: Honkongą, Singapūrą ir Taivanį, gausime daugiau nei pusę visos skolos. (D) Garbingą trečią ir ketvirtą vietas užima "Karibų salų bankininkystės centrai" (Bahamų, Bermudų, Britų Mergelių, Kaimano, Antilų salos ir Panama) ir "Naftos eksportuotojai". Ši kompanija drauge laiko apie 10% JAV valstybės skolos. (E) Einant toliau sąrašu išsiskiria pagrindiniai pasaulio bankininkystės centrai: Didžioji Britanija, Belgija, Šveicarija, Liuksemburgas. (F) Likę JAV valstybės skolos trupinėliai yra išsisklaidę kone po visą pasaulį. Tai tiek.

Visi pamirstate viena dalyka, kad jav turi stipriausia armija pasaulyje ir net kinija negalvoja ten paprasyti savo skolos. Antra kaip kazkas ir minejo - jav yra didziausia bvp sukurianti valstybe ir jos skola palyginus su bvp yra mazesne nei japonijos! Nuo jav ekonomikos priklauso visos pagrindines salys o ypac kinija. Jav uztenka nusikeseti ir kinijos ekonomika atsidurs prie mirties nes tai ju didziausia eksporto salis. Trecia daug kas klausia kam skolinga jav - ji skolinga pagrinde pati sau. Jav federalinis rezervu bankas kaskart "paskolina" vyriausybei pinigu kuriuos jis gauna "spaudindamas" pinigus, aisku dar skolinamasi leidziant izdo obligacijas ir t.t. Jav gali bankrutuoti arba pvz devalvuoti valiuta. Ji gali pvz isivesti nauja valiuta kuria keistu nustatytu santykiu su doleriu (tokiu pasiulymu kongrese yra nuolat) bet ji to nedaro ne tiek del zmoniu bet del stambiausiu korporaciju lobistiniu interesu

Kažin ar labai apsidžiaugtum jei iš tavęs ką nors perkant pasiūlyčiau Zimbabvės dolerius? Ar tikrai nėra skirtumo? Gal paaiškinsi, kodėl skiriasi palūkanos bankuose imant paskolą skirtinga valiuta? Juk litas su euru yra surišti.

kazkur 2010 berods putinas (medvedevas) sake kad rusijos rublis taps tarptautinis atsiskaitymo vienetas prekiaujant valiuta taciau kazkodel arabai nelabai noriai nori pereiti prie kitos valiutos nei usd nor pasiulymu yra pastoviai nuo 1970, taciau doleris yra stiprus todel, kad jav armija yra stipriausia pasaulyje !

Isvis kazkokia nesamone kad visas pasaulis stovi ant ekonomikos... Ir dar tokios labai netobulos sistemos. Kaip kazkas sake, zmoni prisigalvojus pati sau, kazkokiu nesamoningu taisykliu, kad tik butu visi nelaimingesni. Idomu kas bus po 100 metu, juk pasaulis su tokiom eknominem nesamonem ilgai netemps.

Paskolų prašau čia nepainioti. Kalbėjome tiktai apie pirkimo-pardavimo sandorius. Ne apie paskolas ir ne apie investavimą. Zimbabvės doleriai nėra laisvai keičiami į kitas valiutas, taigi griežtai tariant jie netgi nėra pinigai. Tačiau JEIGU bankas man tą pačią minutę iškeičia Zimbabvės dolerius į man reikalingą valiutą - tai kokios problemos?

tu turi suprasti, kad perkant nafta uz dolerius jie nepuola iskart keisti i savo drachmas / rublius ar dar kokias valiutas. jie tuos pinigus irgi ne i kisene deda o isleidzia kitur kur priima tuos pacius dolerius. todel valiutu kaitaliojimai primyn atgal nera "sunkus" bet kainuoja ir kai spaudinedamas pele tu keiti milijardus - ir keliolika milijona nueina vien valiutu keitimui - tada tikrai pradedi noreti tokios valiutos kuria priema visos salys, visi tiekejai ir t.t. pvz kodel verslas nori euro - todel kad nereiketu kaitalioti uzsienio iplauku eurais i litus ir atgal kas kainuoja. o jei tavo valiuta neprirista prie dolerio - tai dar tu zaidi ant valiutu kursu kas sunkiai prognozuojama ir dazniausiai visi praradimai eina i nuostolius kuriuos reikia padengti ir t.t.

O tai man kyla klausimas - dėl ko kitos šalys skolina JAV?

Naturalu, kad pinigų savininkų nuomone tai yra geriausias pinigų investavimo ir apsaugojimo būdas.

Leons Tu tikras ekonomikos specas. Didysis tavo ekonominio isprusimo deimantas yra sakinys - O kam ir kaip, taip ir nepaaiskinai. O as girdejau toky dalyka, kad daugiausiai obligaciju yra supirke Kinija bei Japonija. Kokiomis salygomis nezinau, bet tos obligacijos yra labai nuverteje (t.y. nusipirkes brangiau gali parduoti pigiau). Ir JAV yra suinteresuota, kad Kinija tas obligacijas isparduotu. Todel dabar dirbtinai jungiamas tariamas skolos skaitliukas, kai tuo tarpu tai butu Pasaulio skola Amerikai, t.y. JAV sugebejo perparduoti savo ysipareigojimus kitoms salims. Tai reiskia, kad JAV niekam neskolinga, skolingi ysipareigojimu turetojai, kurie vis dar tikisi, kad kazkada JAV supirks atgal savo obligacijas. Zodziu galit nusivalyti uzpakaly su tomis obligacijomis. Pvz.: JAV pilietis perka busta. Ima paskola is banko ir moka bankui palukanas. Bankas parduoda paskola treciajai saliai, o si dar kazkam - Kinieciams. Tad is esmes JAV pilieciui skolina Kinija, todel paskolos JAV pilieciams labai pigios. Kinija nupirkusi ysipareigojimus is ymones, kuri po keliu metu nebeegzistuoja, nebeturi is ko issireikalauti nuostoliu. O savo ieskinius nukreipti y JAV piliety negali, kadangi tai ne jis pardave tuos ysipareigojimus. Pvz.: 2008 m. buvo paskelbtas JAV automobiliu gamintojo bankrotas. Kreditoriai (Kinieciai ir kiti) pakele veja, bet JAV galioja ystatymas, neleidziantis isdraskyti ymones tikslu issaugoti darbo vietas. Tokiu budu visus kreditorius pasiunte nafik. Yvykde ymones pertvarka, kosolidavo lesas, o tai reiskia - didele daly turto nurase y nuostolius ir grauzkit mieli kreditoriai morka. Tuo labiau, ymones padalinys Vokietijoje pareikalavo is Vokietijos valdzios finansines paramos arba ji uzdarys gamykla Vokietijoje ir tukstanciai zmoniu praras darba. Ber Vokieciai nedurni - jie pasiule ykeisti daly ymones turto mainais uz parama, taciau ymone nesutiko - jie norejo paramos nachaliava. Tada Vokieciai juos pasiunte nafik, o ymone kazkaip sugebejo nebankrutuoti - tiksliau bijoje uzleisti rinka vokieciu automobiliu gamintojams. Faktas vienas: jeigu JAV ekonomika auga - investaves gali uzdirbti. Bet jeigu neaauga - gali prarasti viska. Verslo rizika. Isvada: sios skolos, tai tarptautines skolos, bet JAV vidaus rinka yra pilnai apsaugota. O daug triuksmo del to, kad niekas nezino kiek jiems skolintis, o kiek dirbti is savo kapitalo kurio per akis.

Vėlgi, kur problema?

Siaip nusisnekejai biski. Tu maisai valstybes skola su verslo skola. Taip jav imones teisingiau financiniai bankai sekmingai pardave paskolas, draudimus ir t.t. kaip investicinius paketus kitoms imonems o jos dar kitoms is kitu valstybiu ir t.t. manipuliuodami savo lobistais ir visiskos kontroles nebuvimu. Kas issauke ta didziaja krize kai busto kainosbkrito ir todel paveike daugeli pasaulio saliu. Taciau tai nera valstybes skola ir tai neieina i tuos trilinonus, pvz juk jei achema skolinga rusams kelis milijardus - lietuva del to netampa skolininke. Cia snekama apie jav valstybes isipareigojimus: valstybines obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai, valstybines paskolos bankuose bei didziausia - paskolos federaliniame rezervu banke kuris kaip ir priklauso jav

Tai kokią apčiuopiamą naudą gauna kinai? Negi jie selpia amerikonus vien, kad neprarasti vartotojų? Jai taip tai kodėl gi mes negalime vietoj amerikiečių imti didžiulių paskolų, iš jų gyventi ir dar kinų prekes nupirkti?? Ir jai ir įvyktų tas bankrotas ir visos skolos būtų nurašytos nejau kinai kaip nieku nieko susitaikytų su 2trln praradimu?

gal kam bus įdomu, filmukas apie pinigus ir skolas: http://www.youtube.com/watch?v=jqvKjsIxT_8 (angliskas variantas) http://www.youtube.com/watch?v=8nfgfZEZ-hg (rusiskas variantas)

Del tos pacios priezasties kodel zmones isvis investuoja i popierius ar auksa ar naftos kainas ir t.t. - del to kad jav vert popieriai turi labai gera likviduma ir nenuverteja taip kaip pvz auksas ar kitu valstybiu popieriai. Tu uztikrintas kad jav sumokes labiau nei ta pati kinija nes jav yra didziausia ekonomika pasaulyje. Jei kinija laikys savo turta jienom ji praras daugiau. O kodel mes nesiskolinam? Nes mums niekas neskuba skolinti, nes musu valstybe gali banrutuoti ar nuvereteti, nes mes neturim kuo apginti savo turtiniu interesu ir vertes