„2015 m. pirmąjį ketvirtį daugiau negu pusę bendrojo eksporto sumažėjimo lėmė naftos produktų pigimo poveikis, o realiai šių produktų eksportuojamas kiekis buvo didesnis negu prieš metus. Reeksportą labai paveikė sumažėjęs prekių srautas iš Vakarų Europos valstybių į Rytus. 2015 m. tam didžiausią įtaką turėjo (nustelbusią 2014 m. rugpjūčio mėn. Rusijoje įvestą maisto produktų embargą) svarbiausios Lietuvos reeksporto rinkos bendrosios makroekonominės situacijose prastėjimas ir staigus rublio kurso sumažėjimas. Tokia eksporto raida nebuvo netikėta ir iš esmės atitiko „Versli Lietuva" vasario mėn. prognozę, tiesa, kiek labiau nei manyta mažėjo apdirbamosios pramonės produkcijos kainos.“, sako VšĮ „Versli Lietuva“ vyr. analitikas Justas Jurevičius.

2015 m. I ketv. Lietuvos eksporto į Rusiją vertė sumažėjo 33,6 proc., palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, tai buvo didžiausias metinis sumažėjimas per daugiau kaip penkerius metus (nuo 2009 m. trečio ketvirčio). Tai lėmė keli svarbūs veiksniai.

Pakito Lietuvos eksporto rinkų svoris

Dėl sparčios eksporto į Rusiją (ir kitas NVS šalis) vertės mažėjimo reikšmingai pakito Lietuvos eksporto rinkų svoris. 2015 m. I ketv. palyginti su laikotarpiu prieš metus į Rusiją buvo eksportuota 13,7 proc. visos prekių eksporto vertės, tai 6 proc. p. mažiau negu buvusi dalis prieš metus (19,7 proc.). Kitos NVS šalys 2015 m. pirmąjį ketvirtį taip pat turėjo mažesnę dalį bendro Lietuvos eksporto – 8,9 proc. (palyginti su 9,8 proc. prieš metus). 2015 m. pirmąjį ketvirtį eksportas daugiausia didėjo į euro zonos šalis (neįskaitant Baltijos šalių), taip pat į kitas euro zonai nepriklausančias ES šalis (atitinkamai 9,0 ir 8,1 proc. per metus). Būtent į šias rinkas labiausiai padidėjo Lietuvos eksporto svoris. Bendrai į ES 2015 m. pirmąjį ketvirtį buvo eksportuojama 64,2 proc. Lietuvos eksporto, o prieš metus ši dalis sudarė 57,7 proc.

Apžvalgoje taip pat pristatyti keli lietuviškos kilmės prekių eksporto raidą reikšmingai nulėmę priemonės sektoriai

Chemijos pramonės eksportas augo dėl pasaulinės trąšų paklausos

Vertinant pagal sektorius, prie lietuviškos kilmės prekių 2015 m. I ketv. augimo, labiausiai prisidėjo chemijos pramonės eksportas, padidėjęs 13,2 proc. arba 52,5 mln. EUR, dėl išaugusio fosfatų ir azoto trąšų eksporto. Trąšų eksporto augimui didžiausią įtaką darė diamonio fosfatų eksportas, augęs net 59,7 proc. arba 36,7 mln. EUR. proc., o vidutinė eksporto kaina padidėjo beveik 43 proc. Pozityvios tendencijos prognozuojamos globalioje fosfatų rinkoje visiems 2015 m. dėl augančios paklausos šioms trąšoms, taip pat mažo atsargų lygio, santykinai stabilių kainų bei pingančių žaliavų. Prie lietuviškų trąšų eksporto augimo 2015 m. I ketv. ženkliai prisidėjo ir azoto trąšų eksportas, padidėjęs 14,3 proc. arba 19 mln. EUR. Nagrinėjamu laikotarpiu 96,8 proc. visų lietuviškų trąšų eksporto teko ES valstybėms.

Maisto pramonei ypač neigiamai atsiliepė nepalanki situacija Rytų rinkose

Maisto pramonės eksportas 2015 m. I ketv., palyginti su 2014 m. I ketv., mažėjo 11,6 proc. arba 51,3 mln. EUR iki 392,2 mln. EUR. Tokį mažėjimą daugiausia lėmė 40,9 mln. EUR arba 28,7 proc. smukęs pieno produktų eksportas, o labiausiai išaugo žuvų – 7,6 mln. EUR arba 13,3 proc. bei riebalų ir aliejaus – daugiau kaip dvigubai arba 4,9 mln. EUR, eksportas.

Pieno produktų eksporto mažėjimui didžiausią įtaką darė sūrių ir varškės eksportas, smukęs 47,7 proc. arba 35 mln. EUR pagrinde dėl eksporto mažėjimo į Rusijos rinką (dėl taikomo embargo) – 99,6 proc. arba 40,1 mln. EUR. 2015 m. I ketv., palyginti su 2014 m. I ketv. sūrių dalis lietuviškų pieno produktų eksporte sumažėjo nuo 51,6 proc. iki 37,8 proc.

Nagrinėjamu laikotarpiu labiausiai išaugusi rinka lietuviškiems sūriams buvo JAV, augimas sudarė 7,5 karto arba 3,1 mln. EUR. Kitų pieno produktų eksporto vertė taip pat mažėjo, pieno eksportas smuko 7,7 proc. arba 2,2 mln. EUR, pieno miltų – 29,6 proc. arba 7,2 mln. EUR (pieno miltų eksporto kiekiai didėjo 17 proc., tačiau kaina per metus smuko net 40 proc.), augo tik tai sviesto eksporto vertė – daugiau kaip trigubai arba 7,6 mln. EUR. Pieno produktų kainų mažėjimą ES lėmė 2014 m. ženkliai padidėjusi pieno pasiūla, Rusijos sankcijos bei lėtėjantis Kinijos pieno produktų importas. Kainų smukimą šiek tiek kompensuoja pingantis euras bei gerėjantis ES pieno produktų eksportas. Prognozuojama, kad kainos stabilizuosis trečiajame metų ketvirtyje ir palaipsniui pereis į augimo stadiją, o primilžio kvotų panaikinimas didesnės įtakos šiais metais pieno produktų kainodarai nedarys.  

Žuvų eksporto augimui, 2015 m. I ketv., palyginti su 2014 m. I ketv., didžiausią įtaką darė 17,6 proc. arba 6,1 mln. EUR padidėjusi rūkytų lašišų eksporto vertė, kurioms didžiausia rinka nagrinėjamu laikotarpiu buvo Vokietija, jai teko apie 51 proc. šių produktų, o labiausiai išaugo Italijos rinka – 70,4 proc. arba 3,8 mln. EUR. Žuvų eksportas į Rusiją 2014 m. I ketv. sudarė apie 2,5 proc. viso žuvų eksporto arba tik 1,4 mln. EUR, o 2015 m. žuvų į šią šalį iš Lietuvos nebevežėme.

Optinių gaminių eksportas veržlesnis dėl didėjančios paklausos Europoje

Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių pramonės eksportas, 2015 m. I ketv., palyginti su 2014 m. I ketv., augo 20,8 proc. arba 9,8 mln. EUR ir sudarė 56,8 mln. EUR. Elektroninių gaminių pramonės eksporto augimą labiausiai įtakojo 2,7 mln. EUR iki 2,8 mln. EUR išaugęs LCD televizorių eksportas į Vokietiją. Optinių gaminių eksporto augimą labiausiai įtakojo daugiau kaip trigubai arba beveik 1 mln. EUR padidėjęs prizmių, veidrodžių ir kitų neaptaisytų optinių elementų eksportas, kuriems pagrindinės eksporto rinkos 2015 m. I ketv. buvo Prancūzija, JAV, Vokietija ir Izraelis. Optinius komponentus gaminančios UAB „Altechna“ atstovų teigimu, tokį šių gaminių eksporto augimą lemia keletas veiksnių: 1. Prasideda keletas stambių mokslinių projektų Europoje, kuriems reikalinga lazerinė įranga ir optiniai komponentai 2. Auganti šių gaminių paklausa karinės ir medicininės pramonės šakose.  

Mašinų ir įrangos pramonė sugebėjo atverti naujų rinkų Rytuose

Lietuvos mašinų ir įrangos pramonės eksportas 2015 m. I ketv., palyginti su 2014 m. I ketv., augo 5,6 proc. arba 3,5 mln. EUR ir sudarė 64,8 mln. EUR. Centrifugų ir valymo mašinų ir aparatų eksporto augimui didžiausią įtaką darė daugiau kaip dvigubai arba beveik 5 mln. EUR išaugęs vandens valymo įrenginių eksportas, kuriems labiausiai didėjusios rinkos 2015 m. I ketv. buvo Kazachstanas, Rusija bei Lenkija. Kazachstane buvo užbaigtas UAB „Traidenis“ vykdomo valstybinio projekto vienas iš etapų. Įmonės atstovai teigia, kad tai pirmas tokio mąsto projektas šioje šalyje, kuris turėtų būti užbaigtas šiais metais. Sėkmingas projekto įgyvendinimas sudarys įmonei geresnes sąlygas imtis naujų projektų šioje šalyje. UAB „Traidenis“ taip pat dalyvauja nuotekų valymo modernizavimo projektuose Lenkijoje.

Su visa „Versli Lietuva“ analitikų apžvalga galite susipažinti paspaudę šią nuorodą – http://www.verslilietuva.lt/lt/analitika/eksporto-analize/lietuvos-prekiu-eksportas-2015-m-i-ketv-apzvalga/