Lietuvoje diskutuojant apie darbo santykių liberalizavimą rodoma į kaimynų pusę, kurie tai esą jau padarė gerokai anksčiau.

Dešimt metų gamyklą Estijoje turinčios įmonių grupės „BOD group“ direktorius Ričardas Sartatavičius interviu portalui delfi.lt pasakojo, kokie yra esminiai darbo santykių ir darbo kultūros skirtumai Lietuvoje ir Estijoje.

„Ko mes, lietuviai, galėtume pavydėti estams, kad jie neapšneka savo valstybės. Jie dirba, siekia rezultato, galbūt būna sunku, galbūt būna neteisybių, bet jie šitaip viešai savo marškinių neskalbia ir blogybių neskelbia. Jie yra labai patriotiškai nusiteikę valstybės atžvilgiu, o valstybė tuo pačiu atsilygina savo piliečiams“, – tvirtino jis.

Pasak pašnekovo, estai yra kitokie darbuotojai nei lietuviai, o dabartinį Lietuvos Darbo kodeksą nuo estiškojo skiria vienas esminis dalykas – pigesnis darbuotojų atleidimas.

„Visi supranta, kad darbuotojas atleidžiamas ne dėl to, kad nepatiko jo akys ar plaukų spalva. Rimtose įmonėse darbuotojas atleidžiamas tada, kai neatlieka savo pareigų arba jas atlieka blogai“, – tvirtino pašnekovas.

Dabar Lietuvoje galiojančiame Darbo kodekse numatyta, kad atleidžiamas darbuotojas turi būti įspėjamas prieš 2-4 mėnesius, o, priklausomai nuo stažo, jam turi būti išmokama 1-6 mėnesių atlyginimo dydžio kompensacija.

Šiuo metu Vyriausybė svarsto naująją Darbo kodekso redakciją, pagal kurią siūloma į stažą nebeatsižvelgti ir visiems darbuotojams mokėti 2 mėnesių atlyginimų dydžio kompensaciją, o įspėjimo terminą visiems nustatyti vieną mėnesį, auginantiems vaikus, neįgaliesiems – tris mėnesius.

Pasak R. Sartatavičiaus, Estijoje įspėjimo terminas yra nuo 15 dienų iki 3 mėnesių ir priklauso nuo darbuotojo stažo įmonėje.

Bandomasis laikotarpis Estijoje yra ilgesnis nei Lietuvoje – keturi mėnesiai, o Lietuvoje jis yra trys mėnesiai. Norint atleisti žmogų bandomuoju laikotarpiu, Estijoje reikia įspėti prieš 15 dienų, Lietuvoje – prieš tris.

Tiek Estijoje, tiek Latvijoje Darbo kodeksai pakeisti per pastarąją ekonominę krizę.

Tačiau bendrovės vadovas atkreipia dėmesį, kad lietuviai ir estai yra labai skirtingi darbuotojai.

„Pavyzdžiui, jeigu Estijoje priimi darbuotoją ir duodi jam pasirašyti pareigines instrukcijas, tai Lietuvoje žmogus jų beveik neskaito, pasirašo ir eina dirbti. O Estijoje jis jas paima, porą dienų išsianalizuoja ir tada, kai pasirašo, to, kas yra už instrukcijos ribų, jis nedarys. Pavyzdžiui, jeigu darbas prasideda 9 val. ir baigiasi 17 val., tai 17 val. jis išjungs kompiuterį ir išeis. Jie labai laikosi taisyklių ir tai yra atėję iš Skandinavijos“, – pasakojo pašnekovas.

Pasak jo, Lietuvoje yra daugiau neformalaus požiūrio į darbą tiek iš darbuotojo, tiek iš darbdavio pusės.

„Kuo darbuotojas savo neformaliu požiūriu į darbą skiriasi Lietuvoje, kad Lietuvoje jis gali dirbti ir daugiau negu jam priklauso, o kad Estijoje dirbtų daugiau negu jam priklauso, reikia labai stipriai padirbėti šiuo klausimu. Lietuviai yra darbštūs, energingi, spėresni. Jie gali darbą atlikti greičiau nei estas. Tačiau tai nėra nei gerai, nei blogai, tiesiog taip yra“, – kalbėjo R. Sartatavičius.

Paklaustas apie šalių atlyginimų skirtumus, pašnekovas sakė, kad ir prieš 10 metų Estijoje tiek atlyginimai, tiek kainos buvo didesni. Paskutinė statistika rodo, kad Estijoje vidutinis atlyginimas yra 1100 eurų neatskaičius mokesčių arba 44 proc. didesnis nei Lietuvoje.

Tačiau, jo vertinimu, priklausomai nuo ekonomikos srities, atlyginimai Estijoje yra 15-20 proc. didesni nei Lietuvoje.

Komentarai (11)