Socialinės politikos revoliucija Suomijoje: kiekvienas suomis gaus po 800 eurų

Galima būtų išeiti iš darbo ir mėginti generuoti pajamas iš mėgstamų dalykų.

Ar stengsimės ir mes tapti, kaip suomiai šioje vietoje? Lietuvoje darbo našumas 4 kartus mažesnis. Tagi daliname 800 iš 4 ir gauname 200 eurų. Bandomuoju laikotarpiu apie 150 eurų. Štai tiek Lietuvoje turės būti mokama. Ar mes žengsime skandinavų keliu ar pasuksime link Putino Rusijos? Gal būkime pirmi ir ženkime kartu su išsivysčiusia Suomija.

Oi kiek daug milijardų būtų sutaupyta panaikinus pašalpų paskirstymo aparatą.

Tuoj imortaliukas ims skambint pavojaus varpais kaip kainos kils DD

Kokia garantija, kad paskui valstybiniai klerkai neims reikalauti grąžos, pvz., varys gatvių šluoti? Turi būti atsarginis išėjimas – galimybė tokios dovanėlės atsisakyti.

Na politikai, ypac Rusijoj, pinigus mato dazniausiai tik tuose akivaizdziuose dalykuose: kur galima kazka iskasti, issiurbti, uzauginti... Na is tu primatu per daug ir negalima tiketis. Taciau Skandinavija panasu, kad izvelge kiek daugiau.

Taip išeina kad tas pats Lietuvis, kuro našumas Lietuvoje atitinka 200 eurų, išvykęs į Suomiją tampa 4 kartus našesnis? O gal tiesiog Lietuvių "viarslinykai" vietoj pneumatinio plaktuko nupirkimo darbuotojui, kad jis galėtų efektyviau kalti lentas ir per darbo dieną atlikti daugiau darbo, taupo nupirkdami plaktuką už 5€, nes nori Kalėdoms meilužei naują BMW padovanot. Suomijoj ir daugumoj Europos šalių būtent darbdavys stengiasi skatinti darbuotojo našumą investuojant į geresnius darbo įrankius.

Čia kad įvairaus plauko "imortalai" liktų it mus kandę, neturėdami savo vienintelio argumento. Su plaktukais dirbdami lietuviai gali sau išsimokėt tuos 200 eurų už nieką.

immortal, paprastai bent turi kažkokius argumentus. nes jūsų tai vieninteliai "argumentai", kad "mma permažas" ir "verslininkai vagys".

Lietuvos siekiamybė yra skandinavijos šalys. Tai pagal dabartinę ekonominę padėtį, Lietuva yra pajėgi visiems mokėti po 200 eurų ir jokie "imortalų" išvedžiojimai nieko verti, nes teisingos yra išsivysčiusios Suomijos "galvos". Reikia baigti su ubagiška "imortališka" galvosena. Tai puikiai pasimatė ir čia, kur rusai stebisi, kaip tai gali būti, kad šalis be jokių iškasenų gali kelti šalies žmonių gyvenimo lygį. Atsakymas: suomiai savo ekonomikoje atsisakė ubagiško, pavydu paremto mąstymo. Bet vėl ateis "imortaliai" ir lieps išradinėt dviratį iš naujo, patikrinti ar tikrai čia viskas veikia, nors prieš pat nosį jiems bus pateiktas suomių pavyzdys. Vėl pranašaus, kad niekas nedirbs, kainos išaugs ir ištiks katastrofa, nors ir matys suomius klestinčius.

Klausyk, Che. Pinigai yra ideto darbo ir is to isaugusios vertes ekvivalentas. Jei gauni nekurdamas vertes tie pinigai yra niekuo nepadengti, popieriniai. O daug popieriniu pinigu greiciausias kelias i stipria infliacija. To pasekoje uz savo turima dideli kieki popieriniu pinigu nusipirksi tik kavos puodeli. Del suomiu, tai nezinome viso mechanizmo, kaip ir del ko tai daroma.

. Tokius dalykus leist gali tik pakankamai turtinga šalis, nes padariniai gali būt ir teigiami ir labai neigiami bei ilgalaikiai. 5. get a job, ir nereiks svajot apie pašalpas. O šiaip, nepaisant kaikurių čia jūsų nesąmoningų skiedalų, pats eksperimentas yra įdomus, ir įdomu koks bus jo rezultatas. Galbūt tai išties bus pagrindai kitoms šalims.

Tai dabar pašalpos gavėjas šluoja gatvę, tai kaip jis sukuria "pinigą"? Ką jis kur pagamina ar kas iš jo ką nuperka? Gimsta vaikas gauna pašalpą. Ką jis sukuria? Užplūsta milijonai pabėgelių, leidžiami milijardai jų išlaikymui. Ka jie sukuria tokiu būdu? Invalidai gauna pašlapas. Ką jie sukuria tokiu būdu? Kompesnuojamas šildymas. Ką sutaupo valstybė ir kokia iš to nauda? Ūkininkai gauna išmokas, kas čia dabar? Aš jau rašiau, kad yra daugybė pašlapų rūšių, bet kažkodėl pienininkai yra išskirtiniai, o kodėl negali man valstybė mokėt pinigus už tai, kad aš atsisėdęs šaukštus drožinėju. Pridrošiu šaukštų, niekas nepirks, tai susinervinęs užversiu Briuselio gatves šaukštais. Prašau mokėkit man eurus. Arba nedirbk žemė, tai gausi išmokas. Kas čia per velniava? Kas gali paaiškint? Kaip tai sukuriama "vertė"? Čia galiu prirašyt pašalpų sąrašų tiek kad netilps, bet nenorit jūs to matyt. Sustaikytkit su tuo, kad jau dabar yra daug tokių, kurie gauna pinigus už nieką ir nekuria "vertės".

1. Kad skandinavų keliu turime eiti, kartoja visos pagrindinės Lietuvos partijos, ir šaukliai. Bendro turim to, kad dominuoja Lietuvoje skandinavų įmonės, bankai. 2. Pasitelkus matematiką. 800 padalint iš 4 lygu 200. Aš žiūrau skaičius, ką jūs? Emocijas? 3. Darbo našumo, galima ir BVP, pagrindu. 4. Atvirkščiai. Ubagiška šalis, kaip tik turi leisitis į eksperimentus išjudinant savo sustabarėjusią ekonomiką. Turtingai valstybei nėra ko rizikuti savo gerove. Bet kadangi, tai nėra kokia tai naujovė, ir yra jau daug kur taikoma ir atnešė vien tik naudą, tiek turingose tiek ubagiškuose pasaulio vietose. 5. Šis punktas rodo, kad pralaimėjai, nes leidaisi į asmeniškumus.

O svarbiausia, kad visi žmonės, kuria bendrą valstybės kapitalą. Iš jo ir turi visi gauti naudą. Štai dunkso Trakų pilis. Atvažiuoja japonai pažiūrėt pilies, palieka pinigus. Štai puikus bendro kapitalo kaupimo pavyzdys. Kam priklauso Trakų pilis? Visiems lietuviams. Todėl iš to turi pelnytis visi lietuviai. Kažkaip keista, kad Trakų pilies dalininkai turi gauti 0 pajamų. Čia sumažntas pavyzdėlis, kad susidarytumėt vaizdą, nes matau, kad daugumai trūksta intelektinio pajėgumo aprėpiant bendrą vaizdą iš kur "vertė" pareina. Nemanau, kad turėčiau detaliau išdėstyti, nes jeigu nesueina galai, tai reiškia jau neduota, kad sueitų. Štai ir suomiai su savo ežerais. Kodėl eilinis suomis negali pelnytis iš visų bendro turto? Kur dividendai?

Taip, Che. Invalidumo, netekto darbingumo, senatves pensijos, laikino nedarbingumo, bedarbio pasalpos (butent pasalpos ir pensijos, kuriu dydis labai priklauso kiek ir uz kiek esi dirbes) yra musu visuomenes solidarumo mokestis uz kitus, socialiai pazeidziamus, visuomenes narius. Ne karta tai aiskino LR Konstitucinis teismas gincuose del pensiju skyrimo, ju mazinimo krizes laikotarpiais, pensiju ankstesnio dydzio atstatymuose. Kokio dydzio tos ismokos turi buti, kad butu galima jas laikyti adekvaciomis, kitas klausimas. Jei nenori tu ismoku moketi nurodytiems asmenims, tai sulauksim antrojo Lenino. Istorija kraupi. Suomiai, kaip maciau is straipsnio, nurodytas ismokas nori prilyginti pajamoms, o ne socialinems ismokoms. Cia ir iskyla klausimas - uz ka zmones gaus pinigus (anksciau minetus socialiai pazeidziamus galiu pavadinti nors ir parazitais, bet tai yra kaina, kuria mokame uz smurtiniu revoliuciju vengima.) Ukiskas paaiskinimas apie sukurta verte. Cia grandines pradzios neimanoma atsekti istoriskai, tad laisvai interpretuosiu. Furistas veziojo krovinius po Europa. Kazkam sukure verte, uz kuria gavo ekvivalenta-pinigus. Furistas uzsimane namo. As jam pastaciau nama. Jis man atidave kazkokia dali savo sulurtos vertes, kad turetu nama. As, gaves is furisto ekvivalenta, einu uz ekvivalenta/pinigus pirkti desru, bendeliu, pieno, televizoriu, kompiuteri. Siu pardavejas gauna mano sukurtos vertes ekvivalenta, kurio deka, pats kurdamas verte, gali pragyventi. Kitas scenarijus. As nekuriu vertes. Kiti panasus taip pat. Gauname 800 Eu. Vertes nesukures einu gauti kito sukurta verte. Sis, pamates, kad atsirado labai daug norinciu jo produkto, kelia kaina. Mes, gaudami uz nieka 800 Eu, ir toliau einame pirkti pas produkto kurejus. Tas, pamates tendencija, dar kelia kainas. Galu gale tie 800 Eu tampa verti tik arbatos puodeliui. Tad socialines ismokos (kai zmogus pries bukles pakitima kure produkta ar neigalus ji kurti) nelygu darbo pajamom. Klausimas, is tiesu, dar elementaresnis: kokia teise turi, nekurdamas produkto, gauti produkta? Kas i ka cia maino naudodamasis pinigais? Kai gaunantis uz dyka 800 Eu pereis per visas produkto pirkimo vietas, produkto pardavejai pakels ir kaina. O i kainos kilima jokios reakcijos, t.y. sukurto produkto, nera. Pardavejas greit savo kailiu pajus, kad pardavinedamas 800 Eu gavejams uz tuos 800 Eu pats jokio produkto neiperka. Logiska iseitis kelti kainas. Atsiprasau uz posto struktura ir kultura, brenduka geriu. Tie visi suzaidimai popieriniais pinigais turi tik trumpalaiki efekta.

Idealiai tu teisus. Realiai zinome, kad ekonomikos seselis, korupcija, kiti nusikaltimai to neleidzia. Lt biudzetas pakankamas, kad visi moketu mazesnius mokescius kazka veikdami. O, neturintys tokios galimybes, gautu padorias pasalpas neveikdami. Deja, deja. Cia problema ne idejose, o ju igyvendinime. O del socialiniu ismoku ir pajamu skirtuma siek tiek aprasiau. Kas gali dirbti, tegul dirba. Kas objektyviai negali gauna ismokas ir nedalyvauja darbo rinkoje. Butu neblogai. O seselis toks, kad ir ismokas gauna, ir neretai darbo rinkoje dalyvauja.

Labai yra klystama manant, kad gaudami tuos 200 eurų Lietuvoje ar 800 Suomijoje, žmonės nustos dirbti. Bet paiimkime pensininkus. Dauguma gauna tuos 200 eurų ir daugybė jų vistiek dirba, ne tik kad sunku pragyvent, bet ir žmonės patys nori ką nors dirbti. Taip išeina reikia stengtis perdaug pensijų nekelti, nes ateis pensinikai be vertės kūrimo ir sukels visur kainas. Nejuokaukit. Šios išmokos skirtuos užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį ir sunaikinti pašalpų administravimo, biurokratinį aparatą ir padidinti socialinio teisingumo jausmą. Ir netgi keliant ekonomiką. Perkamoji galia išaugs, dėl kurios mažumo taip visi verkia. Ir visa grandinė teigiamų rezultatų.

Arba ateis pabėgeliai su 600 eurų pašalpomis ir sujauks ekonomiką. Ne, nesujauks, o išauks žmonių pasipiktinimą. Todėl visi yra sulyginami ir visi gaus vienodai. Štai jums ir dar vienas pavyzdėlis.

1. Blemba, baikit su tais bankais. prie ko jie? Lietuva gali būt kompetetinga tik kurdama kažkokį produktą, materialų, intelektualinį, nesvarbu. Mūsų pramonė turi orientuotis į vakarus, o ne į skandinavus, kurių pusė išvis iš naftos gyvena. 2. Skaičiai turi būt paremti kuonors. Kodėl dalini iš darbo našumo procentinio skirtumo? kodėl ne iš vidutinės algos procentinio skirtumo? arba ne iš abiejų? 800/4/5=40 EUR. kodėl pagal tave 200 o ne 40? suomijoje našumas didesnis. pragyvenimo išlaidos didesnės. mokesčiai didesni. Tavo skaičius niekuo objektyviai neparemtas, o padalintas iš atsitiktinio dydžio. 3. Neatsakytas klausimas, nes čia ne pagrindas. Našumas nei bvp Lietuvos ir Suomijos net nelygintini. 4. Retorinis klausimas. Kas turi geresnes galimybes mesti dabartinį darbą, rizikuoti šeimos gerove ir eiti dirbti neatlygintiną praktikanto darbą pusę metų, su mintimi, jog tai turės teigiamos įtakos jo būsimai karjerai? a. MMA gaunantis asmuo, visiškai neturintis santaupų? b. Asmuo dirbantis už 1000 atlyginimą ir turintis sąskaitoje 12.000 eur? vat dėl to, turtinga šalis ir gali leistis į eksperimentus. 5. šis punktas tik rodo mano nepakantumą, žmonių verkšlianimui, vietoj to, kad imtų savo likimą į savo rankas. Nes kažkokių išmokų reikalavimas, ir reikalavimas pakelt MMA parodo tik asmens menkavertiškumą.