1995 m., kai Paryžiuje sprogo ekstremistų padėtos bombos ir teroristai pradėjo vykti į Jungtinę Karalystę, vieninteliai asmenys, suvokę, jog tai yra smurto ciklo pradžia, buvo patys teroristai. Praėjus 20 metų smurtas ne tik nenyksta – kyla vis žiauresnės jo bangos.

Ką galima pasakyti apie „Islamo valstybės“ keliamą grėsmę? Atsakymas: tai labai komplikuota grėsmė. Ir jai pašalinti nėra jokio stebuklingo būdo. Tačiau yra tuzinai skirtingų būdų, kurie, taikomi po vieną, turi minimalų poveikį, tačiau taikomi visi kartu leidžia išspręsti problemą. Daugelis jų, tokie kaip diplomatija, regione esančių konfliktų sprendimas ir humanitarinė pagalba sirams pastaruoju metu, deja, sulaukia kur kas mažesnio dėmesio, nei, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos sprendimas prisijungti prie kovos su „Islamo valstybe“ iš oro, rašo theguardian.com.

Nužudyti kalifą

Abu Bakras al Baghdadis, kuris paskelbė save „kalifu“, yra vienas pagrindinių Vakarų ir kitų su teroristais kovojančiųjų šalių taikinių. Taigi, belieka pasirinkti tinkamą atakos strategija. Jei prisiminsime kovą su „Al-Qaeda“, tai svarbiausias vaidmuo teko dronams ir specialiųjų pajėgų reidams. Abu Bakro al Baghdadi mirtis būtų didžiulė žala organizacijai. Ir nors jį, kaip ir bet kurį kitą, pakeisti, žinoma, įmanoma, tai būtų kurį laiką veikiantis trikdis. Galbūt net būtų galima tikėtis vidinės teroristų kovos dėl valdžios ir fragmentacijos. Spėjama, kad lyderio mirtis mažų mažiausiai sulėtintų „Islamo valstybės“ veiklos tempą. Nors teroristai tai galėtų pateikti kaip dar vieną sunkų išbandymą, vis tik norintiems prisijungti prie teroristų tai nebūtų labai patraukli perspektyva. Tačiau reikia pripažinti, kad „kalifo“ pašalinimas gali turėti neprognozuojamų pasekmių. Osamos bin Ladeno mirtis buvo įvertinta kaip vinis į „Al-Qaeda“ karstą ir teroristų pavojaus Vakarams mažėjimas. Tačiau situacija vėl pasikeitė.

Mažinti ne pinigų srautus, o teritoriją

Siekiant susilpninti „Islamo valstybę“, pastaruoju metu didžiausias dėmesys skiriamas jų pinigų srautų sutrikdymui. Tikima, kad svarbiausia silpninti teroristų gebėjimus uždirbti iš prekybos nafta. Nors ši veikla generuoja pinigus organizacijai, tai tikrai nėra pagrindinis jų pinigų šaltinis. Didelius pinigus teroristai taip pat gauna ir ne už įkaitus gaunamų išpirkų pavidalu ar už istorinių vertybių išpardavimus. Daugiausiai „Islamo valstybė“ uždirba iš mokesčių. Jie yra primesti ir verslams, ir neteisėtoms veikloms. Subombarduoti šį „šaltinį“ kol kas yra ne tik sunkiau, bet ir beveik neįmanoma. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog kalifato egzistavimui yra būtina plėtra. Ekspansijai reikia pinigų, tačiau ji taip pat atneša pinigų. Vis tik tokia pasirinkta strategija gali greitai tapti žalinga. Teritorijos plėtra gali greitai pereiti į atsitraukimą ir galbūt netgi nuvesti į sutriuškinimą.

Kova su propaganda

„Islamo valstybės“ propaganda nuolat pasiekia visą pasaulį ir nėra būdo ją suvaldyti. Vaizdo įrašai yra gerai padaryti ir skirti žiūrėti per mobilųjį telefoną kavinėje, gatvėje ar namuose… Jie būna 3-4 minučių ilgio, pilni veiksmo, nereikalaujantys mąstymo… Skirtumas tarp jų ir daugelio kitų jaunų vyrų telefonuose randamų vaizdo įrašų aiškus, tačiau yra ir panašumų. Dažnai nesuprantama, kodėl teroristų žinutės būna patrauklios. Bendra informacija, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose, kad su „Islamo valstybe“ greičiau pražūsi nei patirsi žadamą palaimą, eilinį septyniolikmetį veikia, galima sakyti, tiek pat, kiek ir įspėjimas dėl žalos sveikatai, esantis ant cigarečių pakelio. „Islamo valstybės“ propaganda, deja, vilioja nuotykiais, tikra draugyste ir statusu. Kodėl? Todėl kad būtent tai rūpi paaugliams jų kasdieniniame gyvenime.

Kitas aspektas – specifinis musulmonų istorijos ir tikėjimo išaiškinimas. Idėja atkurti kalifatą – pagrindinis „Islamo valstybės“ projektas – yra grindžiama siekiu grąžinti musulmonams galią, garbę ir turtus, kurie buvo prarasti prieš daug laiko kovojant su Vakarais. Tačiau „krikščionybės“ ir „islamo“ santykiai visuomet buvo komplikuoti – juose persipindavo ir draugiškumas ir priešiškumas. Tačiau apie tai visuomenės žino labai mažai.

Specialiosioms tarnyboms turi būti skiriama daugiau pinigų ir žmogiškųjų išteklių

Europos kovos su terorizmu institucijų ir organizacijų klaidos pastarosiomis savaitėmis bado visiems akis. Pirminė problema, susijusi su žudynėmis Paryžiuje, buvo ne nesugebėjimas identifikuoti grėsmę – visi pagrindiniai išpuolio organizatoriai buvo gerai žinomi tarnyboms. Pagrindinė klaida buvo negebėjimas stebėti įtariamuosius, kai šie judėjo Europoje bei iš ir į Siriją. Valstybių sienos Europoje galbūt ir sumažėjo, bet tos, kurios skiria šalių slaptąsias tarnybas, galima sakyti, liko tokios pat kaip ir anksčiau. Saugumo tarnyboms taip pat reikia daugiau resursų. Visai neseniai paaiškėjo, kad Belgijos kovos su terorizmu skyriuje dirba 600 žmonių. Norint 24 valandas per parą sekti vieną asmenį reikia 30-40 žmonių. Išteklių trūkumo problema lėmė tai, kad koncentruojamasi ties labai mažu asmenų kiekiu ir prioritetais – t. y. nuolat stebimi yra tik tie, kurie laikomi didžiausia grėsme. Taigi, šioms tarnyboms būtini papildomi žmogiškieji ištekliai, finansai ir galios.

Stiprinti vietinę valdžią

Tai paprastas sprendimas, kuris, deja, retai įgyvendinamas. Šios strategijos pagrindas yra su teroristais kovojančių valstybių pajėgumų stiprinimu – t. y. vietinių koalicijų formavimas ir stiprinimas. Ši netiesioginė strategija turi rimtų apribojimų – Sirijos valdžia nužudė mažiausiai 200 tūkst. savo šalies žmonių ir tikrai nepasinaudojo progomis bendradarbiauti. Be to, tenka daryti sunkius pasirinkimus, kuri valdžia gaus paramą. Tarp jų – daug godžių, represyvių, nedemokratiškų ir nekompetentingų valdžių.

Geresnė imigrantų bendruomenių integracija

Tvirtinama, kad Anglijoje, Vokietijoje ar Italijoje gyvenantys imigrantų kilmės jaunuoliai nuolat susiduria su diskriminacija. Darbą, pavyzdžiui, gauna tas, kurio vardas lengviausiai ištariamas. Taip pat tenka patirti, kas yra žeminanti kontrolė, policijos patikrinimai. Juos persekioja jausmas, kad būdami čia jie laikomi atėjusiais iš jų tėvų kilmės šalių, o būdami ten, jie laikomi atėjūnais iš šalių, kuriose jie dabar gyvena. Kol kas būdų, kaip spręsti šią problemą, rasti nepavyko, bet jokiu būdu negalima nuleisti rankų ir bandyti visas įmanomas ir priimtinas strategijas.

Didinti užimtumą

Paryžiaus žudynės, atrodo, buvo suplanuotos žmonių, kurie augo kaimynystėje, Molenbeek rajone, Belgijoje. Nors tai viena skurdžiausių Belgijos sostinės dalių, yra tikrai pavojingesnių vietų tiek Prancūzijoje, tiek Belgijoje, tiek ir Didžiojoje Britanijoje. Tačiau žudynėse dalyvavę teroristai nebuvo neturtingi. Jų šeimos turėjo barą, parduotuvę. Daug tų asmenų, kurie išvyko prisijungti prie „Islamo valstybės“ buvo neturtingi, tačiau buvo nemažai ir pasiturinčių. Pastaruoju metu į Siriją bėga privačiose mokyklose mokęsi jaunuoliai, smulkūs nusikaltėliai ir netgi kvalifikuoti gydytojai. Dominuojančios ekonominės ir socialinės teroristų šaknys per dešimtmečius kito ir skiriasi kiekvienoje Europos valstybėje, tačiau slaptosios tarnybos pripažįsta, kad vieno modelio nėra.

Tačiau yra būdų, kaip sutrukdyti tam tikrose vietose gyvenančių asmenų radikalizaciją. Jaunimo nedarbo lygis Molenbeek rajone yra labai aukštas – apie 40 procentų. Mokslininkų teigimu, niekas iš tų, kurie išvyko į Siriją, ir tikrai niekas iš tų, kurie grįžo pakenkti, neturėjo jokių finansinių įsipareigojimų. Galbūt tuo atveju, jei jie negalėtų išvykti dėl įsipareigojimų, vietoje to, kad griautų visuomenę ir jos struktūras, jie rūpintųsi jos apsauga ir gyvavimu.

Pajėgti susidoroti su išpuoliais

Atsparumo koncepcija pamažu tampa kovos su terorizmu debatų dalimi – tuo siekiama sumažinti potencialų išpuolio poveikį visuomenei, tautai ir bendruomenei. Čia kalbama ir apie technines galimybes, treniruotes, taktiką ir išlaidas įrangai. Tačiau atsparumas, kaip mano tam tikri specialistai, turi gilesnę prasmę – kalbama apie gebėjimą tų, kurie patiria išpuolį, nepasiduoti iracionaliai baimei. Tai yra būtent tai, ko siekia teroristai – skatinti nerimą kuris yra neproporcingai didelis lyginant su grėsme. Toks nerimas užteršia visą visuomenę ir sukuria naujas sąlygas, kurioms egzistuojant teroristai gali lengviau pasiekti savo tikslus.

Taigi, labai svarbus ginklas siekiant nugalėti „Islamo valstybę“ yra suvokimas, kad reikės tęsti kovos su terorizmu operacijas ir gali būti jog nepavyks išvengti aukų. Nuotraukos ir filmuota medžiaga, kurioje matomi su bombomis kylantys ir „Islamo valstybę“ bombarduojantys lėktuvai, tik trumpam paslepia gąsdinančius ateities scenarijus. Tačiau spėjant pagal teroristų tinklų aktyvumą, išpuolių turime tikėtis ir jiems ruoštis.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: TV3

Komentarai (4)