Dvi pasaulio galybės artėja prie rimto susidūrimo: tokio konflikto pasaulis dar nematė (4)
Dvi didžiausios pasaulio galybės – JAV ir Kinija – susikibo į žodžių dvikovą, artėjant lemiamam tarptautinio teismo sprendimui dėl Pekino teritorinių pretenzijų Pietų Kinijos jūroje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pentagono vadovas perspėjo, kad, jei Kinija nekeis krypties, Amerika ir sąjungininkai imsis veiksmų jai izoliuoti, ir priminė, kad artimiausius dešimtmečius galingiausia jėga regione liks Amerikos pajėgos. Pekinas atkirto, kad arbitražo verdikto nepripažins, ir paprašė, kad Amerika nebeneštų į Aziją karo ir konfliktų.
Lėtai, bet nesustabdomai dvi pasaulio galybės artėja prie susidūrimo, prieš kurį gali nublankti kiti konfliktai. Jungtinės Valstijos perspėja Kiniją, kad nustotų savintis jūros plotus.
„Kinijos veiksmai Pietų Kinijos jūroje ją izoliuoja kaip tik tuo metu, kai visas regionas vis glaudžiau bendradarbiauja. Deja, jei tokie veiksmai tęsis, Kinija gali pasistatyti Didžiąją saviizoliacijos sieną“, – sakė JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris.
Perspėjimai griežtėja
Pentagono pajėgoms regione vadovaujantis admirolas pareiškė, kad rengiasi viskam: jei įmanoma – bendradarbiavimui su Kinija, bet jei neįmanoma – susidūrimui. Mat Pekino teritorinės pretenzijos gresia konfliktu su Amerikos sąjungininkėmis, kurias ji įsipareigojusi ginti ginklu. Todėl Vašingtonas kaskart sako, kad ginčus reikia spręsti pagal tarptautinę teisę, bet kaskart sulaukia vis irzlesnio Kinijos atkirčio, kad tai jos vandenys, o ne tarptautinių derybų reikalas.
„Jungtinės Valstijos visiškai pasišventusios šiam saugumo tinklui, paremtam principais, ir Azijos bei Ramiojo vandenyno ateičiai, paremtai principais. Nes šis regionas, kur gyvena kone pusė pasaulio žmonių ir kurio ekonomika sudaro kone pusę pasaulio ekonomikos, lieka svarbiausias pačios Amerikos saugumui ir klestėjimui“, – teigė A. Carteris.
Aršiausias konfliktas – dėl Pietų Kinijos jūros. Pekinas sako, kad 80 proc. šių strateginių vandenų yra Kinijos. Bet pretenzijas reiškia ir Filipinai, Vietnamas, Malaizija, Brunėjus ir Vietnamas.
„Kinija tvirtai pasiryžusi užtikrinti suverenumą ir jūrų teises bei interesus“, – užtikrino Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Hong Lei.
Kinija supylė dirbtines salas vandenyse, kur gausu išteklių, ir per kuriuos gabenama didžiulė dalis visos pasaulio prekybos už 5 trilijonus dolerių kasmet. Jose įrengė karinius aerodromus ir priešlėktuvinės gynybos sistemas, nors Kinijos vadovas Amerikos lyderiui žadėjo to nedaryti, o dvylikos jūrmylių zoną laiko savo vandenimis, nors tai tiesiogiai prieštarauja tarptautinei teisei.
Jungtinės Valstijos vis dažniau meta iššūkį, siunčia lėktuvus ir laivus į šiuos vandenis. Pekinas piktinasi dėl provokacijų.
„Vienintelis būdas sulaukti gero Kinijos elgesio yra koordinuotos tarptautinės pastangos parodyti, kad vienašališki agresyvūs veiksmai neapsimoka. Bet to pasiekti labai sunku“, – mano Filipinų universiteto profesorius Jose Custodio.
Jau artimiausiomis savaitėmis laukiama tarptautinio verdikto. Nuolatinis arbitražo teismas Hagoje turėtų paskelbti lemtingą sprendimą pagal Filipinų ieškinį ir, manoma, jį patenkins, sukeldamas politinį žemės drebėjimą Rytų Azijoje.
Kinai rodo raumenis
Kinijos laivynas prieš ketverius metus jėga išstūmė Filipinų jūreivius iš vienos salelių grupės ir, pasak spaudos, rengiasi ten taip pat statyti bazę. Todėl Filipinai nenori nusileisti Pekino siūlymui ginčą spręsti dvišalėmis derybomis. Turėdami Amerikos užnugarį, jie reikalauja, kad arbitražas pripažintų, jog nė vienas iš rifų negali būti laikomas tikra sala, aplink kurią skaičiuojama išskirtinė ekonominė zona. Pekinas aiškina, kad yra salų, kur kinų žvejai nuolat gyveno.
„Jungtinės Valstijos artėjantį Jungtinių Tautų arbitražo tribunolo verdiktą dėl Pietų Kinijos jūros mato kaip galimybę Kinijai ir visoms kitoms regiono šalims įsipareigoti kurti principais paremtą ateitį. Atnaujinti diplomatiją, įtampą mažinti, užuot ją didinus“, – sakė JAV gynybos sekretorius A. Carteris.
Kinijos atstovas Azijos saugumo forume Singapūre iškart atkirto, kad tai Šaltojo karo mąstymas. Amerikai derėtų liautis nešti karus į regioną.
„Byla peržengė arbitražo jurisdikciją, nes jis negali spręsti teritorinių ir suvereniteto ginčų. Taigi arbitražą laikome neteisėtu, jame nedalyvausime ir jo nepripažinsime“, – tvirtino Kinijos tarptautinio karinio bendradarbiavimo tarnybos vadovas adm. Gvan Jufei.
Vašingtonas ir Pekinas buria savąsias koalicijas – už ir prieš arbitražo verdiktą pasisakančių šalių. Pentagono vadovas perspėja, kad neturi būti abejonių, jog tiek į gynybą investavusi Amerika dar dešimtmečius bus nepralenkiama ir pagrindinė saugumo regione garantė, todėl Pekino žingsniai sulauksią atsakomųjų veiksmų.
Vykintas Pugačiauskas, LRT TV naujienų tarnyba
