Tai, ko galima pasimokyti iš šios gerai žinomos istorijos, vargu ar kam bus atradimas. Kad ir kaip tautos nekęstų priešininkų kare, stiprios emocijos reparacijų skaičiavimui nepadeda – čia būtinas blaivus mokumo vertinimas. Be to, pralaimėjusiojo padėties vienareikšmiškumas, kaip ir jo padarytos žalos mastas, dar nereiškia, kad tokia valstybė pasirengusi amžinai nuolaidžiauti, kad tik išpirktų savo kaltą.

Ar supranta tai tebereikalaujantys iš Vokietijos reparacijų, neišreikalautų anksčiau, galbūt tinkamesniu tam metu? Tikriausiai supranta. Tačiau vis tiek reiškia pretenzijas – tiesa, veikiau retorine, nei ultimatyviai juridine forma.

Gauti papildomą kompensaciją už nacistinės Vokietijos padarytą žalą nesėkmingai bando Graikija. Savo laiku VFR graikams sumokėjo $59 mln (115 mln doičmarkių), tačiau graikų politikas Aléxis Tsípras, tuo metu ėjęs Graikijos ministro pirmininko pareigas, tvirtina, kad ši suma visiškai neatlygino materialinių karo sugriovimų. Nepriemoką Atėnai įvertino €279 mlrd. Nuostabu, tačiau Vokietija, pasak Tsípraso, vengia atviro problemos aptarimo, o jos taktika apsiriboja „nutylėjimu, juridiniais kabliukais ir proceso vilkinimu“. Iš Vokietijos reparacijų pareikalauti neseniai pažadėjo Lenkijos gynybos ministras Antoni Macierewicz, o taip pat Lenkijos URM vadovas Witold Waszczykowski, pažymėjęs, reparacijų situacija iš Vokietijos pusės buvo „daug metų painiojama“. Lenkijos ir Vokietijos susitaikymo fondo prezidentas Dariusz Pawłoś pareiškė, kad lenkai gavo vos 2% nuo Trečiojo reicho aukoms skirtos kompensacijų sumos: „Esame labiausiai nuo vokiškos okupacijos nukentėjusi šalis. < …> Tačiau didžioji išmokų dalis tenka Vakarų Europai, JAV ir Izraeliui“. Lenkijos padėtį šiuo klausimu blogina tas faktas, kad ji du kartus oficialiai atsisakė reparacijų reikalavimų – 1953 metais, kai buvo kontroliuojama SSRS, ir po 1989-ųjų, kada atsikratė komunizmo.

Trilijonai be kabučių

Panaši ir Rusijos situacija: čia irgi nuskambėjo raginimai kritiškai permąstyti pokario susitarimų turinį. Išmokų dydis ($10 mlrd) ir sąlygos buvo nustatytos 1945 metais laimėtojų konferencijoje Jaltoje. Reparacijos SSRS, kurias ji gavo didžiąja dalimi kaip turtą, išvežtą iš savo okupacinės zonos, o paskui iš VDR, vertinamos maždaug $15,8 mlrd. VFR Finansų ministerijos skaičiavimais, ši suma padengia tik nežymią žalos dalį – 12,3% tiesioginės žalos ir 4,4% bendros žalos, kurią SSRS patyrė Antrajame pasauliniame kare.

Sankcijų karų su Europa fone vėlyvų reparacijų tema nušvito naujomis spalvomis. „Manau, galutinė reparacijų suma dabartinėmis kainomis turėtų būti ne mažesnė, nei €3–4 trln , kuriuos Vokietija privalo sumokėti Rusijai – SSRS teisių perėmėjai“, – pareiškė LDPR frakcijos deputatas Michailas Degtiariovas. Ir kitaip, nei Afrikos kovotojai už postkolonialistinį teisingumą, rusų deputatas netgi nesistengia pateikiamos sumos papuošti tariamomis kabutėmis. Kažin ar istorija neturi senaties termino, tačiau ji, be jokio abejonės, kartojasi kaip farsas.

E. Karasiuk
Republic apžvalgininkas
republic.ru

Komentarai (5)