Suomijos valdžia atliko eksperimentą: du metus grupei žmonių kas mėnesį mokėjo po 560 eurų — tiesiog taip. Kuo tai baigėsi?

Kaip asmuo sukūręs milijoninį verslą, turėtum žinoti, kad c kategorija tik nuo 21 metų, arba furos vaikų žaislinės buvo.

Matai problema ta, kad nebus kam tuos mokesčius mokėti tada. O infliacijos nedidins ženkliai (nebent kai kurioms prekių grupėms), nes nuo to pinigų nedaugėja. Bazinių pajamų idėja ta, kad atsisakyti paskirstomojo aparato (socialinių darbuotojų ir pan., kurie atsakingi už pinigų paskirstymą) ir kitų socialinių išmokų ir realiai gauti tik bazines pajamas. Gryname bazinių pajamų modelyje nelieka nei pensijų, nei invalidumo pašalpų, nei vaiko pinigų - nieko. Bet tokiu atveju geriausiu atveju lieka dabartiniame pensijų lygyje bazinės pajamos, mokesčiai nesumažėja. Padidėja dirbančiųjų skaičius privačiame sektoriuje ilgu laikotarpiu (su sąlyga kad neauga dalis žmonių, kuriems geriau nieko nedirbti ir uždirbti mažai). Bazinių pajamų eksperimentą turėjome sovietų sąjungoje. Na beveik tokį. Į darbą einančių ir per dieną absoliučiai nieko nenuveikiančių buvo tuntai, komunalinės paslaugos, net butas ir tas buvo praktiškai nemokamas. Ar daug buvo žmonių, kurie laisvalaikiu kažką kūrė? Apie laimę nekalbėsiu, nes kitos aplinkybės buvo. Žmones skatina kurti ir tobulėti konkurencija. Stresas yra gyvenimo dalis ir be streso nėra motyvacijos. Kodėl dauguma geriausių rašytojų ar dainininkų yra patyrę traumas, gyvenimo sunkumus ir pan.? Kodėl ypač turtingais dažnai patampa iš skurdžių šeimų, o iš turtingų šeimų dažnai nusigyvena? Valstybė turėtų įsikišti ir padėti žmogui kai atsitinka bėda, (liga, trauma, sužalojimas, masinis atleidimas, ekonominė krizė ir pan.), bet ne nuolat kišti pinigus. Senatvė nėra liga ir pensija nėra pašalpa. Invalidumo pašalpa nėra pagalba, nes dauguma žmonių su negalia galėtų prisitaikyti gyventi pilnavertį gyvenimą, pats save išlaikyti ir dar mokesčių daug sumokėti. Reikia tik pagalbą taikyti pakankamo masto ir tinkamu metu: reabilitacija, operacijos, bioninės "dalys", kokybiškas perkvalifikavimas, ir būtinai stipri psichologinė pagalba.

Assa tu gyveni siandiena bet nezinai kas buvo pries 25 metus, pasidomek ir suzinosi kad buvo laikotarpis teises nuo 16 metu o profesionalo nuo 17 metu.

Kalbant apie pirma pastraipa, stresas yra gerai tol, kol jis nesitesia metu metus ir kol jis yra valdomas: netrukdo funkcionuoti, dziaugtis, atsipalaiduoti, nesukelia mitybos problemu ir pan. Visais kitais atvejais, tai yra blogis. Tai parodo tas faktas, kad Siaures/Vakaru Europoje zmones yra laimingesni, nei pvz. JAV, kur stresuoja visi, nes nera net minimalaus saugumo jausmo. O kaip jis gali but, jei tu gyveni skoloje, o ant rytojaus gali pasakyt, kad tave isspiria i gatve ir tu (ir tavo seima) neteksi sveikatos draudimo, kuri tavo darbdavys tau suteike. Taip pat, del tu turtingu/kazka pasiekusiu is skurdziu/vargingu seimu... Tai atrodo kaip siekiamybe ar teigiamas pavyzdys tik pavirsiuje. Daznu atveju, tie zmones, kurie tapo kazkuo nuo visisko nulio be pagalbos yra depresuoti, darboholikai, neturi hobiu (nes tuo metu, jaunysteje, gerai gyvenantys iesko saves, like mokosi/aria), negali atsipalaiduoti ir megautis gyvenimu, nes jie zino, kad gana greitai visko gali netekti ir kaip atrodo gyvenimas, kai nieko neturi, todel sunkiai leidzia pinigus. Kitaip tariant, jie yra traumuoti. Tokiu daug, tarp tu, kurie gime i SSRS pabaiga ar tik atkurus Nepriklausomybe. Dabartinis jaunimas gyvena auga geresnese salygose, tad tokiu mazes, kas yra nuostabu. Kur kas geriau, kai gyvenimas nesisuka apie nepritekliu ir zmogus sprendimus priimineja jau patenkines savo butinuosius poreikius. Del antros pastraipos... Taip, galbut. Bet pvz. Suomija turi tokia sudetinga socialine sistema, kad klausimas, kas jiems butu pigiau - ieskoti/filtruoti kam reikia pagalves, ar tiesiog duoti mazesne pagalve visiems.

Mes uzaugom skurde bet gyvenom laimingi, patys organizuodavom olimpiadas tarp vaiku, ivairius zaidimus o futbolas buvo nuoryto iki vakaro, ziema ledo ritulys o dabar jaunimas be plansetes nei zingsnio, ju smegenys pazeisti, auga invalidai, sakau anukams padekit savo ismaniuosius eikit pasportuoti, kieme lauko teniso kortas, baisus pyktis juos apima kai atimi plansetes, kazkokie monstrai auga, va cia tai traumos.

Žinoma, niekada niekas nėra gerai grynas variantas. Geriausia visada yra kažkur per viduriuką, čia kalbant praktiškai apie viską tas tinka, bet visuomenė visada siekia kraštutinumų ir tame viduriuke būna labai trumpą laiką. Tas viduriukas ir yra, nemokamų pietų sveikam žmogui neduoti, bet galimybė visada dirbti ir užsidirbti turėtų būt, net elementariai, vienos šalies pavyzdžiu sekant, einant medžius sodinti. Dėl antros pastraipos - būtent tą ir noriu pasakyti, bet tada klausimas, ar iš vis kokia nors nauda lieka iš tos menkos pagalvės? Bazines pajamas bando pateisinti jau daugiau nei trijų amžių senumo baubu - mašinos atims darbo vietas. Bet natūralus nedarbas per tą laiką nukrito nuo 35% iki 5% kažkur. Ai tiesa, ir vietoje ~40-45% dirbančiųjų darbingo amžiaus dabar yra 60-75% priklausomai nuo šalies.

Daug prisiginčijot ,bet manau jog nepamatėt viso šito eksperimento esmės. Taip, vieni sėdėtų ant tų bazinių pinigų ir parazituotų, bet jie ir be tų pinigų puikiai parazituoja: rausiasi po konteinerius, plėšikauja, vagia, gyvena asocialiai. Aš bazines pajamas matau kaip galimybę mesti samdomą darbą ir pradėti kažkokią individualią veiklą. Pagal dabartinį ekonominį modelį tu arba dirbi pilną darbo dieną ir bandai "saviveikla" užsiimt po darbo, arba užsiimi "saviveikla" visą dieną, bet susitaikai jog pirmus metus (ar kol viskas įsibėgės) gyvensi nepritekliuj. Deja, bet Lietuvoje nėra taip, kad dirbdamas samdomą darbą tu kurį laiką gali atsidėti 500€/mėn. tam, kad būtų iš ko gyventi perėjus tik prie saviveiklos.

Prie ruso taip ir buvo, dirbai samdoma darba uz grasius o po darbo jeigu ne tinginys chalturindavai, kas darzoves augino, kas geles, kas automobilius remontavo ir gyveno gerai o netikeliai gyveno is samdomo darbo, pavydejo darbstiems ir skunde milicijai.

apie dantis iš babos aukso. 4. Automobilių buvo mažai, atsarginių dalių jiems - dar mažiau. Dauguma savo techniką remontavosi patys, garažiniai pradėjo rastis nepriklausomybės laikais. 5. Vogti nebuvo ką, nes pas visus buvo ta pati niekam tikusi tarybinė technika ir baldai. Galiu privardinti ir daugiau, bet tamsta jau nelabai pameni kaip iš tikrųjų tais laikais viskas buvo.

Nu tu neteisus. Aš dirbu samdomą darbą ir kas mėnesį iki karantino lygiai po tiek ir atsidėdavau taupymui, o dabar prastovose kol baigsis akrantinas. Ta prasme jei dirbi už minimumą ir esi sulindęs lizinguose ir paskolose, tai kaip ir pats kaltas kad nemoki su savo finansais elgtis racionaliai. Tai va čia yra tavo problema o ne mūsų šalies.

Dirbau tik samdomą darbą į mėnesį atsidėdavau ženkliai daugiau nei 500€/mėn., dirbu toliau samdomą darbą, nepilnu etatu ir dar susirenku freelance darbų papildomai. Nuo pirmo mėnesio kai pradėjau freelance (beje, dar ir kranatino metu), darbų turiu tiek kad sumoje susirenku pajamų daugiau nei prieš tai turėjau kaip tik samdomas. Beje, darbų net neieškojau, patys susirado. Ir jei bazines pajamas įvestum Lietuvoje proporciškai tai, kas buvo Suomijoje, tai viso labo būtų kokie 200€/mėn. Tai kažką tau pakeistų jei galvotum eiti freelance? Beje, Suomijos pavyzdys būtent ir parodė, kad būtent šita prielaida, kad žmonės daugiau rizikuos ir eis freelance dirbti ar pan., neveikia.

Va cia visa esme kad prie ruso visi turejo pinigu ir buvo ramus, turejo uzsiemima rasti prekiu, vezdavomes is Maskvos kava, is Kaliningrado silke, cekisko alaus po blatu, visi pasistate namus kurie norejo be jokiu banku, atsipalaidave prie ezeru leisdavom laika, ypatingai truksta tu laiku bendravimo, po nepriklausomybes tarsi kazkoks dangtis nukrito tarp musu, vistik socializmas turejo geru dalyku.

Tik neaiškink apie "atsipalaidavę" ir neaiškink apie tai, kaip prasminga ieškoti prekių ar važiuoti stalo servizo pirkti 400 km už pusės metų atlyginimą. Atsipalaidavę pastatydavo namą? Niekas tau neleido kur nori, kada nori statyti namą. O jei legaliai gaunant medžiagas statyti namą, tai vien reikalingas plytas gaudavai per 20-30 metų. Korupcija, vagystės, šnipinėjimas, skundimas ir t.t. tikrai nuostabi aplinka gyventi. Su problematiškais darbininkais, baigiu pastatyti ir įrengti namą A+ energetinės klasės per 1,5 metų. Taip, paskola yra, bet man ta paskola mizeris, kartais per dieną daugiau uždirbu.

Tai sveikinu, kad tau realiai lieka ženkliai daugiau nei 500€/mėn. Tik reikia nepamiršti, kad vidutinis lietuviškas atlyginimas šiai dienai yra 1400€ "ant popieriaus" arba 890€ į rankas, bet ne visa Lietuva be Vilniaus tokius atlyginimus specialistams moka (galima pasižiūrėti cvbanko pasiūlymus). Aš uždirbu daugiau nei vidutinis lietuviškas atlyginimas, bet šiai dienai vertimasis tik individualia veikla mano šeimos padėtį gerokai pablogintų.

Kiekvienas turi teisę rinktis, kaip dėlioja savo gyvenimą. Ar tau 200€/mėn. padėtų pereinant dirbti ant individualios veiklos? Kas beje reikštų, kad sumažėtų dar vienu žmogumi, kuris moka SoDrai ir ligonių kasoms normaliai, net tą patį GPM'ą pilną tarifą ir reikštų, kad bazines pajams dar būtų mažiau iš ko mokėti Vidutinio atlyginimo dydis panašiai kaip pieno riebumas, nė velnio nerodo tikros situacijos apie vidutines pajamas.

Mano sunus gauna 2000 i rankas plius naujas automobilis be apribojimu, jam dabar reikia papildomai darbuotoju bet uz 2000 euru i rankas nesutinka dirbti, nori 3000, darbai suristi su automatika, sunus bande savarankiskai verslauti, sako neapsimoka, nei as rizikuoju savo turtu , nei as nervus gadinu tu 2000 euru neturiu kur isleisti.