Antrasis šaltasis karas. Kokios bus Huawei technikos draudimo JAV pasekmės  ()

Amerikiečių technologinis lyderiavimas prieš kinišką pranašumo strategiją


Visi šio ciklo įrašai

  • 2019-06-02 Antrasis šaltasis karas. Kokios bus Huawei technikos draudimo JAV pasekmės  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nuo gegužės 15 dienos JAV kompanijoms draudžiama pirkti telekomunikacijų įrangą iš „grėsmę nacionaliniam saugumui“ keliančių kompanijų, – visų pirma, iš Kinijos korporacijo Huawei. Šį sprendimą pasirašė JAV prezidentas D. Trumpas. Vėliau tą pačią dieną JAV Prekybos ministerija iš tiesų smarkiai vožė Huawei: įtraukė ją į sąrašą kompanijų, su kuriomis JAV firmoms be oficialaus leidimo draudžiama bendradarbiauti. Iš esmės tai reiškia technologijų boikotą – amerikietiškų technologijų eksportą Huawei, kas Kinijos korporacijai kelia rimtą grėsmę. Taip tarp JAV ir Kinijos atsirado technologinė „geležinė uždanga“, ir prekybos karas peraugo į naują šaltąjį karą.

Ekonominis fonas, kuriame vyksta ši priešprieša, iš principo skiriasi nuo buvusių XX amžiuje: jei devintajame dešimtmetyje prekybos apimtys tarp JAV ir SSRS siekė 2 milijardus dolerių (0,25% tarptautinės JAV prekybos), tai apyvarta tarp JAV ir KLR 2018 metais buvo 2 milijardai dolerių per dieną (13% visos JAV užsienio prekybos).

Niujorko Federalinio rezervų banko skaičiavimu, tarifų padidinimas kiniškoms prekėms 2019 metais vidutiniam amerikiečių namų ūkiui kainuos $831 per metus: $211 tiesiogiai dėl tarifų kiniškai produkcijai ir $620 – dėl to, kad amerikiečių kompanijoms teks brangiau pirkti prekes iš kitų šalių, o ne iš Kinijos.

Trumpas sako, kad ir tarifų padidinimas ir technologijų pardavimo Huawei draudimas yra derybų proceso dalis. Jo rezultatu turėtų tapti naudingo JAV prekybos sandėrio sudarymas, kurio dalimi gali tapti Huawei boikoto atšaukimas. Tačiau telekomunikacijų giganto vadovas Ren Zhengfei tokią prielaidą vadina absurdiška, nes Huawei niekaip nesusijusi su valstybių prekybos karu ir tvirtina, kad JAV atakuoja juos dėl to, kad jie išsiveržė į priekį.

Abipusiai kariškių įtarimai

Prieš mėnesį iki Huawei boikoto FTB direktorius Christopher Wray pasakė: „Kalbant be užuolankų, Kinija nori vagystėmis nusitiesti taką į ekonomikos viršūnę mūsų sąskaita“. 2018 metų lapkritį jų žinyba kartu su Teisingumo departamentu sukūrė „Kinijos grėsmės iniciatyvą“ – specialią komisiją, skirtą Kinijos vykdomų amerikiečių komercinių paslapčių ir technologijų vagysčių aiškinimuisi ir prevencijai.

Huawei įkūrėjas Ren Zhengfei anksčiau buvo Kinijos armijos inžinierius, todėl JAV specialiosios tarnybos mano, kad tarp jo kompanijos ir Padangijos valdžios egzistuoja stiprūs ryšiai. Specialiųjų tarnybų, kariškių ir Trumpo administracijos požiūriu, Huawei kelia „egzistencinę grėsmę“ – visų pirma, saugumo srityje.

Tokie nuogąstavimai visai pagrįsti, jei atsiminsime, kad nuo 2012 metų, kai valdžion atėjo Si Dzinpingas, vadinamasis civilinis-karinis susiliejimas tarp technologijų kompanijų ir kariškių tapo nacionalinės KLR strategijos dalimi. 2017-ais šis susiliejimas jau buvo įtvirtintas šalies Konstitucijoje ir buvo sukurta Centrinė karinio ir civilinio vystymosi integracijos komisija, kurios vadovu paskirtas pats KLR premjeras Zhang Gaoli.

Iš analogiškos amerikiečių kariškių iniciatyvos 2015 radosi ir Gynybos inovacijų vienetas – Defence Innovation Unit (DIU), organizacija, įsikūrusi greta pagrindinės Google būstinės Silico slėnyje. Pentagonas tikisi, kad DIU padės užmegzti tampresnį technologijų startuolių ir gynybos pramonės ryšį, kad būtų galima pasipriešinti Kinijos sistemai, kur šie du sektoriai veikia neatsiejamai.

Dar viena organizacija, derinanti Pentagono ir Silicio slėnio ryšius – 2016 m. įkurta Gynybos inovacijų taryba Defence Innovation Board (DIB). Jai pirmininkauja dar neseniai buvęs trečias pagal įtakingumą Google žmogus Eric Schmidt. Likus mėnesiui iki šurmulio dėl Huawei, šių metų balandį, DIB paskelbė ataskaitą, kurioje daroma išvada, kad Kinija ima pavojingai pirmauti 5G technologijų sferoje – vienoje iš svarbiausių šiose technologijų lenktynėse.

5G ir mikrolustų gamybos problema

4G technologija atnešė tiesiogines vaizdo transliacijas ir socialinių tinklų paplitimą, padėdamos tokioms kompanijoms kaip Google ir Apple tapti brangiausiomis pasaulyje. 5G žada tapti dirbtinio intelekto, daiktų interneto, išmaniųjų miestų ir kitų svarbių ketvirtosios pramonės revoliucijos technologijų vystymo know how. Čia veikia „pirmo ėjimo pranašumas“: pirmasis rinkai pateikęs komerciškai naudingą ir gerai veikiantį 5G modelį ne tik pasauliui diktuos pačios technologijos standartus, bet ir eksportuos jos diegimo infrastruktūrą. 5G kūrimui per artimiausius 5 metus KLR skyrė 180 milijrdų dolerių.

Trumpo administracijos prekybos karą su Kinija pajuto ir pirmaujančias 5G srityje korporacijas – ZTE ir Huawei. Pernai gegužę JAV uždraudė parduoti amerikietiškas atsargines dalis ZTE, dėl ko kompanija patyrė didelius nuostolius. Šiai metais istorija kartojasi jau su Huawei.

Abiem atvejais draudimai stipriausiai smogė pažeidžiamiausiai kinų technologijos pramonės vietai – mikrolustų gamybai. Be jų Huawei ir kitos kinų kompanijos negalės toliau gaminti ne tik aukštos klasės išmaniųjų telefonų, bet ryžtingai pereiti prie 5G: kinų firmos pačios, be išorinių tiekėjų, turi tik 30% reikalingų patentų.

Kaip aiškina kibernetinio saugumo Kinijoje ekspertas Jamesas Malvenonas, „Pentagonas nusprendė, kad puslaidininkiai – ta aukštuma, dėl kurios jie pasirengę kovoti iki paskutinio atodūsio. Puslaidininkiai – paskutinė industrija, kurioje JAV laikoma besąlyginiu lyderiu ir ant kurios laikosi visos likusios šakos“. Bet kokia aukštųjų technologijų gamyba – išmaniųjų telefonų, kompiuterių, 5G įrangos, etc – neįmanoma be puslaidininkių. Vos 16% Kinijoje naudojamų puslaidininkių gaminama šalyje, ir tik pusė iš jų yra kinų firmos. Tuo tarpu 2018 metais Kinija importavo mikrolustų už daugiau nei $300 mlrd. – tai yra daugiau, nei, pavyzdžiui, naftos importas. Šiuolaikiniuose išmaniuosiuose telefonuose gali būti iki 20 mikrolustų. Pavyzdžiui, Huawei flagmane Huawei P30 Pro naudojai mikrolustai, pagaminti JAV, Japonijoje ir Taivane, bei pačioje Kinijoje pagamintas procesorius.

Kodėl JAV pasirengusios kentėti nuostolius

Gali atrodyti, kad draudimas parduoti amerikietiškus mikrolustus kenkia tik Kinijai, tačiau jis veikiausiai neigiamai atsilieps ir JAV kompanijoms. „Skirtingi standartai, skirtingos ekosistemos, skirtingos technologijos – maišatis kils visame pasaulyje, – sako Huawei vyresnysis viceprezidentas Peng Zhongyang. – Trumpuoju laikotarpiu pakenksite Huawei, tačiau ilguoju – kenkiate amerikiečių tiekimo sistemai ir visai JAV pramonei“.

Taip, Kinija mikrolustų gaminti autonimiškai negali, tačiau ji yra svarbi amerikiečių kompanijų puslaidininkių gamybos grandinės dalis. Jeigu dėl technologijų karo Kinija savo ruožtu atsisakys bendradarbiauti su jomis, JAV teks ieškoti brangesnių alternatyvų ir kreiptis į savo konkurentus Korėjoje ir Taivanyje.

Be to, Kinija nuperka didelę dalį amerikiečių kompanijų produkcijos: pavyzdžiui, Micron, viena iš JAV puslaidininkių srities lyderių, 2018 metais 57% savo produkcijos pardavė būtent Padangijoje. Kinija jau stengėsi tapti nepriklausoma šioje sferoje, kai 2015 metais investicinis kinų fondas Tsinghua Unigroup už Micron pasiūlė rekordinę 23 miijardų dolerių sumą. JAV užsienio investicijų komitetas sandorį uždraudė dėl nesuderinamumo su nacionalinio saugumo interesais.

Tad, sankcijos prieš Huawei – ne pirmasis JAV žingsnis, saugant savo technologinę pirmenybę. Be to, amerikiečiai laikosi įspėjamosios ugnies strategijos: Kinija technologijų srityje dar nepirmauja ir netapo nepriklausoma mikrolustų gamintoja – ir Trumpo administracija siekia užtikrinti status quo.

MIC 2025: kiniška pirmenybės strategija

Kinija jau antrą dešimtmetį atkakliai stengiasi įveikti pagrindinį savo pažeidžiamumą ir pradėti nuosavą puslaidininkių gamybą.

Susiklosčiusios technologinės blokados sąlygomis, specialistai išskiria tris šios nepriklausomybės įgijimo kelius. Pirmasis kelias – gauti technologijas iš Taivano, vieno iš svarbiausių puslaidininkių rinkos žaidėjų. Antrasis – sukurti alternatyvią, be JAV dalyvavimo, tarptautinę mikrolustų gamybos grandinę, kurioje mikrolustus kurtų Kinijos firmos, o gaminami jie būtų užsienyje, kad ir tame pačiame Taivane. Ir trečias variantas – pradėti nuosavą gamybą.

Trečiasis variantas – brangiausias ir rizikingiausias: šiuolaikinės puslaidininkių gamyklos statyba gali atsieiti nuo 7 iki 14 milijardų dolerių, o jos „galiojimo laikas“ – vos 5–6 metai. Puslaidininkių pardavimų lyderis, Intel, tyrimams ir kūrimui kasmet išleidžia maždaug 13 milijardų dolerių, o artimiausi konkurentai Samsung it Qualcomm – po 3 milijardus dolerių. 2019 metais Huawei puslaidininkių vystymui planuoja išleisti $15 milijardų, o blokados likimo brolis ZTE – $1,9 mlrd.

Tačiau visas privačias kompanijas toli pranoko Kinijos vyriausybė: per artimiausią penkmetį puslaidininkių pramonės vystymui ji planuoja išleisti $118 milijardų. Tai yra dalis 2014 metais KLR Valstybės tarybos priimto plano, pagal kurį Kinija iki 2030 metų turėtų tapti pasauliniu puslaidininkių gamybos lyderiu. Kinijos valdininkai nori tuo metu patenkinti 80% nacionalinės rinkos poreikių ir kasmet gauti $305 mlrd pelno.

Kitas ambicingas strateginis planas „Pagaminta Kinijoje 2025“ (MIC 2025), KLR tapsmą „pramonės supervalstybe“ numato dar anksčiau. MIC 2025 pavyzdžiu tapo 2013 metais pradėta Vokietijos nacionalinė strategija „Industry 4.0“ (I40). Joje numatoma Vokietijos pramonės modernizacija pagal ketvirtosios pramonės revoliucijos reikalavimus: „protingų gamyklų“ statyba, darbo automatizavimas ir daiktų interneto įdiegimas.

Pagal MIC 2025 planą, vystymasis turėtų vykti 10 pagrindinių krypčių – nuo informacinių technologijų ir robotechnikos iki lėktuvų ir kosminių skrydžių įrangos gamybos, nuo medicinos įrangos kūrimo iki biofarmacijos technologijų vystymo. KLR vyriausybė nori vietinę svarbiausių technologijų pramonės elementų ir priemonių gamybą pakelti iki lygio, kuris Kinijos kompanijų poreikius 2020 metais tenkintų 40%, o 2025 – 70%. Kitaip tariant, Kinija nori nulipti nuo vakariečių – visų pirma JAV – technologinės priklausomybės adatos.

2015 metai priimto MIC 2025 plano sukeltas amerikiečių valdžios nerimas augo iki pat 2018 metų liepą prasidėjusio JAV ir Kinijos prekybos karo. Santykių pablogėjimas Kinijos valdžios, aišku, neprivertė atsisakyti technologinės pirmenybės plano, bet ji ėmė vengti jo minėjimo savo propagandiniuose pranešimuose ir oficialiuose dokumentuose. „Jeigu „Pagaminta Kinjoje 2025” savo tikslus pasieks, JAV ir kitos šalys Kinijai veikiausiai taps eilinėmis produktų tiekėjomis – naftos, dujų, jautienos ir sojos,“ sako Jeremie Waterman, JAV Prekybos rūmų Kinijos centro prezidentas.


republic.ru

(29)
(1)
(28)

Komentarai ()

Susijusios žymos: