„RuNet“ era - Rusija ruošiasi atsijungti nuo interneto (7)
Anksčiau šiais metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, įgalinantį apsaugoti šalies ryšių infrastruktūrą tuo atveju, jei ji būtų atjungta nuo pasaulinio žiniatinklio – ar bent jau tokia yra oficiali versija. Tuo tarpu kritikai teigia, kad tai atvėrė duris „kinų ugniasienės“ stiliaus užkardai, atskiriančiai Rusiją nuo išorinio pasaulio, rašo „Forbes“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar federalinės komunikacijos reguliavimo tarnybos „Roskomnadzor“ vadovas Aleksandras Žarovas žurnalistams patvirtino, kad „didžiųjų telekomunikacijų operatorių tinkluose montuojama įranga“, o uždarojo rusiškojo interneto („RuNet“) bandymai bus pradėti iki spalio pradžios. Žurnalistams buvo pasakyta, kad tokie bandymai traktuojami kaip „kovinė priemonė“.
Kai buvo priimti teisės aktai, kilo diskusijų, ar visa tai veiks praktiškai. Vyriausybė teigė, kad jos tikslas yra išspręsti „grėsmes stabiliam, saugiam ir vientisam rusiško interneto veikimui šalies teritorijoje“, centralizuojant „bendrąjį ryšių tinklą“. To būtų siekiama diegiant alternatyvią domenų vardų sistemą (DNS) – kad Rusija nukreiptų savo interneto srautą ne per tarptautinius serverius – ir Rusijos interneto paslaugų teikėjai įpareigojami to laikytis.
„The Moscow Times“ tuo metu pranešė, kad „2014 m. Viduryje Rusija atliko mokymus, kuriais siekė patikrinti šalies reakciją į galimybę atsijungti nuo pasaulinio interneto – ir kaip pranešama, slapti testai parodė, kad Rusijos internetą galima izoliuoti, bet viskas atsistatytų per 30 minučių“.
Remiantis vietos žiniasklaidos pranešimais, dabartinių „kovinių bandymų“ atveju Žarovas patikino, kad viskas bus daroma „atsargiai“: „Roskomnadzor“ vadovas teigė, kad pirmiausia bus atlikta techninė patikra – ar pokyčiai veikia interneto srautą, ar neturi neturi įtakos, ar visos tarnybos veikia. Planuojama, kad visi šie bandymai turėtų būti atlikti iki spalio pabaigos.
Nors „Roskomnadzor“ stengiasi pabrėžti, kad „RuNet“ planas yra skirtas tik tam atvejui, jei Rusijos internetas kada nors jų manymu atsidurs „pavojuje“, kyla aiškus klausimas, kokiomis aplinkybėmis toks sprendimas būtų priimtas. Viešai paskelbtos tokios grėsmės, kaip „poveikis tinklų vientisumui, tinklų stabilumui, natūralus ar žmogaus sukeltas poveikis ar grėsmė saugumui“ yra gana plataus masto klasifikatoriai, pastebi „Forbes“ apžvalgininkas Zakas Doffmanas.
„Neseniai įvykę Rusijos žingsniai siekiant sustabdyti mobilių duomenų srautą protestuotojams, nukreiptiems prieš Putiną – ir vyriausybės perspėjimai, kad gali būti apribota prieiga prie socialinės žiniasklaidos – nesuteikia daug pasitikėjimo techniškai išsilavinusiems piliečiams“, – rašo jis.
„RuNet“ turėtų pradėti veikti lapkričio mėnesį. Anot „Freedom On The Net“, „Rusijos interneto laisvė mažėja šeštus metus iš eilės, ir be visa ko apima vyriausybės pastangas užblokuoti populiarią žinučių siuntimo programą „Telegram“ bei daugybės teisės aktų siūlymus, kuriais siekiama apriboti internetinį anonimiškumą ir padidinti cenzūrą“.
„Ir nėra požymių, kad greitai viskas pagerės“, – apibendrina Z.Doffmanas.
