Itin sparčiai pašokusios metalų kainos kelia galvos skausmą gamintojams Lietuvoje – pradedama kalbėti apie kainų augimus. Parduotuvėse jau netrukus gali brangti elektronikos prietaisai, kiti metalų gaminiai. Įtampų kyla statybose, kadangi į anksčiau suderėtas sąmatas nebeišsitenka rangovai – daliai tai virs nuostoliais. Analitikai ateities scenarijų nežino – gali būti, kad kainos staigiai kris, gali ir nebūti, bet stabtelėjimo tikimasi.

7,46 euro už kilogramą vario, 1,9 euro už kilogramą aliuminio, 21,4 euro – už kilogramą alavo. Tokiomis kainos praėjusį penktadienį metalus pirko trims mėnesiams į priekį (ateities sandoriais) Londone, rodo Bloomberg duomenys.

Nuo praėjusių metų pradžios varis yra pabrangęs 39 proc., aliuminis – 17 proc., plienas – apie 40 procentų, vertinant metalo laužo kainą. Rekordininkas – taurusis metalas rodis, kuris nuo pernai pabrangęs daugiau nei keturis kartus ir dabar gramas šio automobilių katalizatoriuose naudojamo metalo kainuoja 840 eurų. Palyginimui, aukso gramas atsieitų 47 eurus.

Brangsta ne tik metalai, bet ir kitos žaliavos – plastikai, energetiniai ištekliai.

„Snaigė“ užsimena, kad gamintojams nelieka kitų išeičių – kainos didės. Parduotuvėse butinės technikos kainos gali keistis ir 20 procentų.

Metalo konstrukcijų gamintojos UAB „Kauno pramontažas“ direktorius Jonas Gediminas Brazys pastebi, kad tarp užsakovų ir projektų įgyvendintojų kyla įtampų – seniau pasirašytos sutartys tampa nuostolingos.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas viliasi, kad metalų kainos stabtelės antrąjį ketvirtį – jos gali ir pakristi.

Tačiau metalų supirkėjams šiuo metu darbymetis – suaktyvėjo metalų pardavėjai.

Išaugusios žaliavų kainos brangins buitinę techniką

„Snaigės“ generalinis direktorius Mindaugas Sologubas patikina, kad metalų, plastikų, chemijos produktai vien per ketvirtį pabrango iki 30 procentų. Jis vertina, kad taip atsitiko dėl smarkaus žaliavų trūkumo – jį lėmė sumažėjusi gamyba, stringanti logistika, uždarytos perdirbimo gamyklos.

„Tai – didžiausias ir staigiausias žaliavų kainų bei konteinerines logistikos kainų šuolis per pastarąjį dešimtmetį. Iš tikrųjų neprisimename tokios situacijos, kai svarbiau tampa „gauti“ nei „kiek kainuoja“, – sako M. Sologubas.

„Snaigę“ žaliavų, tokių kaip metalas, plienas, varis, aliuminis, plastikai, ženklus ir staigus kainų augimas veikia tiesiogiai.

„Šios žaliavos naudojamos šaldytuvų gamybai. Beje, ne tik šaldytuvų, bet ir daugelio kitų buitinių ir nebuitinių prietaisų gamyboje reikalingos šios medžiagos. Kai jos brangsta, buitinės technikos gamintojai irgi turi kelti kainas savo gaminamai produkcijai. O tai – labai nemalonus procesas“, – apgailestauja vadovas.

Jis vertina, kad gegužę – birželį, kai pasibaigs praėjusio sezono prekių atsargos, mažmeninėje prekyboje kils iššūkių – vartotojai pamatys 20 procentų ir aukštesnes kainas, nors jos iki tol ilgą laiką buvo stabilios.

„Produktai parduotuvėse taps brangesni. Tai smarkiai nuvils vartotojus, o to mes norėtumėme mažiausiai. Keliame kainas ne norėdami pasipelnyti, bet priversti aplinkybių. Ne visi klientai nori tai suprasti, ne visi nori tai girdėti. Situaciją lengvina tai, kai kurie stambūs klientai, ypač Vakarų Europos šalyse, kurie užsako produkcijos gamybą ne tik pas mus, jie yra susidūrę su šia situacija, supranta apie ką eina kalba, jų reakcija yra santūresnė, sulaukiame daugiau supratimo ir palaikymo“, – paaiškina M. Sologubas.

Jis patikina, kad gamintojai turi užsakymų bent trims mėnesiams į priekį. Dėl įvairių įsipareigojimų ir aršios konkurencijos jie priversti rinktis – arba kainų augimą amortizuoti savo pelno sąskaita, arba ją perkelti vartotojams. Pirmasis pradėjęs kainas auginti, tikėtina, praras ir rinkos dalį

„Konkurentai reaguoja įvairiai. Vieni jau taip pat pranešė, kad kels kainas savo gaminiams, kiti paskelbė apie kainų kilimą, bet jau prižadėjo nuolaidas, treti kol kas nepateikė jokios informacijos“, – sako „Snaigės“ vadovas.

Didžiąją dalį produkcijos „Snaigė“ eksportuoja – pardavimai užsienyje sudaro 89 proc. apyvartos. Didžiausios „Snaigės“ pardavimų rinkos: Ukraina (19 proc.), Vokietija (16 proc.), Čekija (8 proc.), Prancūzija (5 proc.), Austrija (4 proc.). Bendrovės eksportas sudarė 89 proc. visos apyvartos.

Gali atsiliepti skaudžiai

Kainų augimas paprastai lemia pardavimų sumažėjimą – rinka ir vartotojai pakilus kainoms patiria tam tikrą šoką, adaptacijai prireikia laiko.

„Mano nuomone lengviau šią kainų krizę pergyvens didieji gamintojai. Dėl didesnio užsakymo masto jų pirkimo kaina daugeliu atveju yra geresnė, jie turi resursų sukaupti žaliavų atsargoms iki joms pabrangstant. Be to, paprastai tokios įmonės turi ir storesnį „lašinių“ sluoksnį, todėl gali sau leisti palaikyti savo kainas jų nekėlę ženkliai ilgiau. Sunkiausia, kaip visada, vidutinio dydžio ir smulkioms įmonėms. Nors Lietuvoje esame stambus gamintojas, pasauliniu mastu – esame labai maži, todėl mums šis žaliavų kilimas gali skaudžiai atsiliepti“, – pripažįsta „Snaigės vadovas.

Anot jo, poveikis priklausys nuo to, kiek truks aukštų žaliavų kainų periodas, kaip elgsis konkurentai. Palankesnėje situacijoje atsiduria tos įmonės, kurios turi prieigą prie vietinių žaliavų išteklių.

„Tai – Korėjos, Rusijos gamintojai. Pridėčiau ir Kiniją, tačiau Kinija šiuo metu susiduria su kita – logistikos problema. Atsivežti prekes iš Kinijos tapo labai brangu dėl kelis kartus pakilusių transportavimo kaštų. Beje, tai taip pat prisidės prie buitinės technikos produktų kainų kilimo“, – sako M. Sologubas.

Pirkėjai taipogi turėtų būti atidūs – prekių kokybė, gamintojams taupant, gali kristi.

„Net ir premium klasės gamintojai bus priversti naudoti ne geriausias žaliavas, o tas, kurias sugebės nupirkti. Todėl kompromisų kokybės sąskaita galima laukti visuose produktuose. Be to – padaugės pigių ekonominės klasės produktų rinkoje“, – vertina pokyčius M. Sologubas.

Statybų rinkoje kyla įtampų

Metalo konstrukcijų gamintojos UAB „Kauno pramontažas“ direktorius Jonas Gediminas Brazys patikina, kad metalų kainų svyravimai apsunkina derybas tarp užsakovų ir rangovų.

„Pagrindinis braižas – atsirado trūkumas ir visi metalai pabrango. Vyksta konkursai, ir niekas nedrįsta pasakyti, kokią įvertinti būsimą metalų kainą. Mes paskaičiuojame pagal prognozes, tai užsakovai nežino, ką daryti. Mes netgi sutinkame deklaruoti darbų kainą, o metalus, sakom, jūs nupirkit. Taip irgi nepavyksta susitarti, nes užsakovai, jei pinigus gauna iš banko, bankui reikia konkretizuoti, kokią sumą jis ruošiasi imti“, – pasakoja J. G. Brazys.

Anot jo, dalis įmonių rizikuoja – nurodo mažesnes kainas ir tikisi, kad metalai atpigs.

„Bet kaip rodo praktika, kad metalai kartais ir pabrangsta“, – sako vadovas.

Jis patikina, kad dabar „Kauno pramontažas“ vengia dalyvauti tokiuose pirkimuose ir konkursuose, kuriuose naudojami brangūs metalai, kurių kaina smarkiai keičiasi. Užsakovai retai kada būna sukalbami.

„Čia niekas paprastai nenori netgi kalbėti. Jei pasirašėt sutartį, tai, kaip sakant, vykdykit. Tokie patys argumentai – reikėjo numatyti kainą. Nors jeigu sutartis pasirašyta gerokai anksčiau, prieš pabrangimą, kas galėjo numatyt. Mes savu laiku Elektrėnuose energetinį bloką statėme, tai viena stipri organizacija tokiu atveju ir subankrutavo, kai įvyko metalo šuolis.Prancūzai buvo rangovai, nesutiko kompensuoti kainos skirtumo. Tai rizikingas dalykas“, – sako J. G. Brazys.

Jis apgailestauja, kad iki šiol neaišku, kuo esama žaliavų trūkumo situacija baigsis.

„Jei pasirašai sutartį, atsiranda grafikai, baudos. Jei nesi garantuotas, kad nusipirksi metalo, tau gali tekti mokėti baudą, kadangi nevykdysi grafiko, pažeisi sutartį“, – tvirtina vadovas.

Povilauskas: daliai įmonių gali skaudžiai atsiliepti

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pažymi, kad brangstantys metalai daliai įmonių gali atsiliepti skaudžiai.

„Kalbant apie plieno gaminius, armatūrą, kuri naudojama statybose – tiekėjai kas kelias savaites didina kainas Lietuvos pirkėjams. Lietuvoje metalų apdirbimo pramonė yra nemaža, akivaizdu, kad atsiranda klausimų, kiek įmonės turi galimybių perkelti išaugusią savikainą galutiniam pirkėjui. Tos, kurios nesugeba, jų pelningumas trumpuoju laikotarpiu sumažės. Na jei turi sutartį su fiksuota pardavimo kaina, o tavo pirkimo kaina sparčiai auga, taip galima nesunkiai nueiti ir į minusą“, – vertina T. Povilauskas.

Tai itin aktualu statybų sektoriuje, kur sutartys dėl projektų tarp užsakovo ir rangovo dažnai būna fiksuotos.

„Tokie dideli svyravimai kelia problemas visiems“, – patikina T. Povilauskas.

Ekonomistas manytų, kad pernelyg didelio poveikio Lietuvos ekonomikai metalų kainos nepadarys, kadangi pramonės produktų paklausa taip pat didelė.

„Nemanau, kad tai labai smarkiai paveiktų ekonomiką. Bet tam tikroms įmonėms gali būti didesnių problemų, kuomet didėjančią metalų kainą ne visuomet galima permesti pirkėjui. Tai nulemia ir įmonių indėlių pokyčius – dar pernai įmonių indėliai sparčiai augo, nes žaliavų kainos sparčiai krito, tiek metalų, naftos, elektros dujų. Šiuo metu tendencija priešinga – įmonės turi mokėti daugiau ir tai mažina jų pinigus sąskaitose ir pelningumą. Čia nemažai kam pasijaus“, – sako T. Povilauskas.

Tačiau tai kuria papildomą infliacinį spaudimą – palaipsniui tai gali įsukti kainų augimo spiralę pasaulyje.

„Galutines kainas vartotojai pajus netrukus. Čia nėra kaip su degalais, kur kainas pamatai per kelias dienas. Metalo gaminių ciklas yra šiek tiek ilgesnis. Bet jei norėsi šaldytuvą pirkti antrą ketvirtį, jis bus šiek tiek brangesnis. Taip pat mašinų pramonės gaminiai, žemės ūkio technika“, – dažnu atveju tai perkeliama tiesiai pirkėjui. Statybose armatūros kiekiai skaičiuojami tonomis, o statytojai negali visko prisiimti sau“, – vardija T. Povilauskas.

Tačiau tendencija gali pasinaudoti metalo laužo supirkėjai, pardavėjai: „Jei dabar turi metalo, tai juodojo metalo laužo pardavimui yra labai geras laikas.“

„EMP Recycling“ jaučia pardavėjų suaktyvėjimą

Dalis bando naudotis esama situacija, kai metalai pabrangę. „EMP Recycling“ komercijos ir gamybos direktorius Andrejus Jodko pastebi, kad rinkoje suaktyvėje metalų pardavėjai. Deja, ne visuomet sąžiningi.

„Žinoma, žmonės stebi šituos niuansus, stebi ir mūsų kainoraščius, tada ieško žaliavos, veža mums parduoti. Yra negerų tendencijų, sakykime, tai dažniausiai automobilių pramonėje“, – sako A. Jodko.

Jis paaiškina, kad smarkiai pabrangus rodžiui, Didžiojoje Britanijoje smarkiai išaugo automobilių katalizatorių vagysčių, tendencija juntama ir Lietuvoje.

„Veiksnių daug ir įvairiausių, tačiau pagrindinė – tai paklausa. Labiausiai kyla tauriųjų metalų kainos šiai dienai, nes jų paklausa labai didelė. Tai paladis, rodis. Rodis apie 90 proc. yra naudojamas automobilių pramonėje. O auksas ir platina šiai dienai yra stabiliausi metalai. Varis irgi yra pabrangęs, ne tiek ženkliai, bet pabrangęs. Tai rodo, kad ekonomika auga ir žaliava yra reikalinga“, – teigia A. Jodko.

Rodžio kainas paskatino griežtinami reikalavimai automobilių išmetamųjų dujų emisijoms. Tuo metu didžiausia gamintoja, Pietų Afrika, yra smarkiai paveikta koronaviruso pandemijos.

A. Jodko pripažįsta, kad metalų pirkėjams dabar sudėtinga, gamyklos bando rinkoje įsigyti kuo daugiau žaliavų.

„Paklausa didelė, kaina didelė, apyvartinių pinigų tam reikia labai daug. Visiems, kurie užsiima šia veikla, reikia“, – patvirtina A. Jodko.

30-40 procentų pabrangę juodieji metalai, pasak jo, atsilieps ir galutinėje gaminių kainoje.

Tačiau jis pastebi galimybę, kad dabar tinkamas metas atsikratyti senais automobiliais, už kuriuos galbūt galima gauti didesnę kainą.

„Mes automobilių supirkimu neužsiimame, bet taip, manau, kad ypač tais automobiliais, kurie gatvėse stovi nenaudojami, būtina jais atsikratyti. Vien dėl aplinkosaugos“, – sako A. Jodko.

Tikisi kainų stabtelėjimo

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas dabartinę metalų rinką vadina „išsiderinusia ir išsibalansavusia“.

„Didesnė problema čia yra tiekimo grandinės. Kurią žaliavą bepaimtume, metalus, plastiką, ar net trąšas, – visur matome tai, kad pernai kovą–gegužę, kai kur ir birželį, gamyba buvo sustabdyta, nes labai smuko žaliavų paklausa. Tai privertė dalį gamyklų stabdyti darbus, pardavinėti atsargas. Bet ką matėme paskui – nuo rudens ir visą žiemą labai staigiai atsigavo įvairių prekių paklausa. O po didžiulio gamybos nuosmukio, kai atsirado stiprus impulsas viską užkurti ir gaminti, atsargų nelabai ir yra“, – apžvelgia situaciją T. Povilauskas.

Susidaręs žaliavų trūkumas šiandien virto aukštomis kainomis, jį dar papildomai pakurstė konteinerių transportavimų kainų augimas, Kinijos investicijos į ekonomikos skatinimą per infrastruktūrą.

„Neapsieita ir be finansų rinkų, investuotojų indėlio – dominuoja rinkose naratyvas, kad tie metalai, kurių reikės JAV ir ES žaliajam kursui, bus labai reikalingi, tai varis, aliuminis“, – paaiškina T. Povilauskas.

Tačiau, anot ekonomisto, tokia situacija yra trumpalaikė – tolesnio kainų augimo jis nebesitikėtų.

„Aš esu atsargesnis. Manau, kad persistengti su tokiu optimizmu nereikėtų – artimiausią pusmetį, gal net per antrą ketvirtį, metalų, ypač juodųjų kurie aktualiausi Lietuvai, plieno gaminių kainos turėtų pakristi. Jos labai smarkiai išaugusios. Plieno gamyklos tikrai didins savo gamybą, nes pajėgumų yra, ir tik laiko klausimas, kada pasiūla padidės“, – lauktų korekcijos T. Povilauskas.

Anot jo, ir aliuminio bei vario kainos gali koreguotis, tačiau jas palaikys planuojamos didelės investicijos į energetikos projektus visame pasaulyje.

„Snaigės“ vadovas M. Sologubas taipogi tikisi, kad žaliavų gamintojai didins veiklos apimtis ir kainos grįš arčiau įprastų.

„Bet tai tik prielaidos. Reikia suprasti, kad tokia padėtis stambiems kai kurių žaliavų (metalo, chemijos, plastikų) gamintojams yra labai palanki pelnui uždirbti, smulkių pavienių gamintojų beveik nėra likę, o naujų konkuruojančių gamyklų atidarymas yra ilgas ir brangus procesas. Todėl tikėtina, jie stengsis tokią situaciją palaikyti kiek galima ilgiau“, – nuogąstauja M. Sologubas.

Jis vertina, kad į rinkas išleidžiama daug naujų pinigų ekonomikos skatinimui, o tai kursto bendrą infliaciją ir ilguoju laikotarpiu gali lemti tolesnį kainų augimą, tik nebe tokį spartų.

„Tendencijos kol kas yra kainų augimo. Bet kaip praktika ir istorija rodo, labai užaugusios kainos po to labai staigiai gali kristi žemyn, kaip buvo 2008 metais“, – įspėja ir „EMP Recycling“ atstovas A. Jodko.

Komentarai (2)