Kaip karas artimiausiu metu paveiks gyvenimą Lietuvoje: laukiamas kosminis kainų šuolis, bet kai kas gyvens geriausius laikus (6)
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) paskelbus, jog karas Ukrainoje gali sumažinti pasaulio ekonomikos augimą „daugiau nei 1 procentiniu punktu“, suskubta analizuoti, kaip tai paveiks Lietuvą. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjęs ekonomistas Marius Dubnikovas patikino, jog brangs viskas, ir maistas, ir prekės, ir paslaugos, tačiau Lietuva pajėgs šią kainų naštą atlaikyti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
– Paskelbtas karo Ukrainoje ekonominis vertinimas kiek baugina, Lietuva gali būti viena labiausiai nukentėjusių valstybių dėl nemažos priklausomybės nuo Rusijos išteklių.
– Pritariu tam, kad maisto ir energetikos kainos kandžiosis labiausiai. Tai didins Lietuvos infliaciją, kuri ir taip jau yra aukšta.
Bet visiškai nepritariu dėl nukentėjimo ir saugumo klausimo, nes, pavyzdžiui, kviečiais mes visiškai apsirūpiname ir dalį net eksportuojame. Esant tokioms aukštoms, padvigubėjusioms, kviečių kainoms, Lietuvos ūkininkai turėtų išgyventi pačius sėkmingiausius metus per visą Lietuvos istoriją.
Kalbant apie energetiką, reikia nepamiršti, kad esame viena iš retų šalių, turinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Dujos laivais atplaukia ne tik mums. Per mūsų šalį dujos keliauja ir suomiams, estams, latviams, lenkams.
Tad reikia pripažinti, kad kainos bus dar didesnės, bet geroji žinia – esame apsirūpinę ir itin saugūs. Mes bet kokiu atveju dujų gausime, jos bus kiek brangesnės, bet namuose tikrai bus šilta.
– Šią savaitę Europos Sąjunga (ES) paskelbė ketvirtąjį sankcijų paketą Rusijai. Dalis ekspertų šiuo sankcijų paketu yra nusivylę. Kaip jį vertinate jūs?
– Šiandien Rusija skaičiuoja jau apie 5 tūkst. įvairių skirtingų sankcijų vienetų. Tai labiausiai sankcionuota šalis, ji dukart daugiau sankcionuota nei Šiaurės Korėja. Tad nusivilti tokiomis sankcijomis yra neįmanoma arba tai manipuliacija. Tik reikia palaukti, kol tos sankcijos bus įgyvendintos.
Jau šiai dienai Rusijos ekonomika yra sudraskyta į gabalus, tik reikia sulaukti, kol ji pradės byrėti, o tai bus greitai. Juk sankcionuota Rusijos finansų sritis, matome šimtus iš Rusijos bėgančių vakarietiško kapitalo įmonių. Jų išėjimas reiškia šimtus tūkstančių prarastų darbo vietų, už kurias buvo mokamas didesnis nei vidutinis atlyginimas Rusijoje.
Rusijos laukia sudėtingi laikai. Per artimiausias porą savaičių prasidės nebegrįžtami procesai. Net jei sankcijos būtų nutrauktos, Rusijai tektų nevienerius metus triūsti vien tam, kad atsigautų.
– Kokia dabar yra rublio vertė?
– Nebėra prasmės žiūrėti rublio vertės biržoje, nes rusai nebegali atsiskaityti užsienio valiuta, gyventojai negali keisti rublio į užsienio valiutą. Vadinasi, Rusijos centrinis bankas su valiutos kursu gali žaisti taip, kaip nori, tai liko tik skaičius lentelėje.
Būtų įdomu sužinoti, kiek Maskvos gatvėse kainuoja popieriniai doleriai ir eurai. Nenustebčiau, jei jų vertė yra du tris kartus didesnė, nes tai antrinė, šešėlinė rinka.
– Energetinių išteklių, naftos, dujų, kainos šoko į nematytas aukštumas. Kiek ES šalys dar yra pajėgios mokėti už laisvę?
– Europa tikrai yra ir bus pajėgi mokėti už brangesnę naftą, dujas ir maistą. Reikės naudoti rezervus. Tai, žinoma, skaudės, bet nebus mirtina. Juolab artėja vasara, tad energijos suvartojimas kris.
Ką reikia padaryti? Lietuvai ir Europai pasistengti gyventi be rusiškų dujų ir naftos, ieškoti papildomų partnerių. Dėl naftos problemų nėra, jos turėsime, su dujomis – šiek tiek sudėtingiau, bet išdujinimo, LNG laivai turėtų šią spragą užkišti.
– Kokie nuostoliai bus Lietuvos ekonomikai?
– Akivaizdu, kad viskas priklauso nuo karo eigos, tačiau vasarą tikrai matysime kylančias kainas. Bet Lietuva gali susimokėti tą kainą už laisvę, galimybę reikšti savo mintis ir nekariauti savo žemėje. Tad ta kaina tikrai nebus per didelė.
– Neseniai matėme staigų dyzelino kainų pakilimą. Ar artimiausiu metu dar galime sulaukti tokių kainų šuolių?
– Į Europą šeštadalis dyzelino atkeliauja iš Rusijos. Tai – didelis kiekis. Būtent dyzelino tiekimo sutrikimai lemia tai, kad jo kainos šokteli staigiau nei benzino, juk benzino importuojame mažiau.
Jei karo situacija blogės, dyzelino kainos gali išlikti aukštesnės nei benzino. Ar jos gali dar labiau šoktelėti? Kad tai žinotume, reikia paklausti, ką Rusija dar blogo yra nusprendusi nuveikti Ukrainoje. Jei to blogio dar daug, dyzelino kainos gali augti dar smarkiau.
– Už ką gali dar tekti mokėti brangiau?
– Greičiau išvysime brangesnius degalus ir maistą, bet vėliau brangs ir kita, nes daugumos prekių ir paslaugų kainoje degalai yra viena iš dedamųjų. Taip pat neaišku, ar konfliktas nuslops iki kito šildymo sezono. Jeigu jis išliks karštas, be abejo, šildymo sezonas bus brangesnis nei šiemet.
– Kokią dabar turime infliaciją ir ar buvo galima tokios tikėtis?
– Kad pasieksime 14 proc. infliaciją tikėtis tikrai buvo galima, ypač metų pabaigoje. Bet į dabartinę infliaciją yra neįskaičiuotos karo pasekmės, tad, manau, kad infliacija artimiausiu metu dar kils ir sieks rekordines aukštumas. Kiek kils? Sunku nuspėti.
Anksčiau tikėtasi, kad šiemet infliacija pradės mažėti gegužę, bet dabar vargu, ar pamatysime kritimą anksčiau nei šių metų rugsėjį ar spalį.
– Ar dabar kylant kainoms lietuviams derėtų susilaikyti nuo didelių pirkinių?
– Jei žmonės dar netaupo pinigų, reikia pradėti taupyti. 10 proc. nuo pajamų atsidėjimas yra sveikas. Santaupų turintis žmogus yra saugus, kad ir kiek kas kainuotų.
Be abejo, prabangos prekių dabar nelabai norisi pirkti, tačiau, jei būsto pirkimas buvo suplanuotas, jo atidėlioti tikrai nereikia. Tik būtina pasižiūrėti, kad tas būstas jau būtų pastatytas ir geroje vietoje.
Taip pat reikia peržiūrėti nebūtiniausias išlaidas, galbūt turime prisipirkę visokių abonementų, kurių nenaudojame. Manau, kiekvieno sąskaitoje yra tokių liekanų ir dabar pats laikas jas peržiūrėti.
