Suomija ir Švedija ruošiasi prisijungti prie NATO ir atvirai sako, kad toks sprendimas motyvuotas tik Rusijos agresijos. Tačiau Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas su tuo nesutinka.

„Ką daryti, jei tėvai, seneliai, dėdės ir tetos prieštarauja mūsų vestuvėms?"
„Tu dar paštininko paklausk“

Toks kadaise internete paplitęs anekdotas dabar primena situaciją, kuomet Rusija vadina Suomijos ir Švedijos žingsnius link narystės NATO „klaida“. Riabkovas sako, kad šios šalys „negali turėti iliuzijų“, kad „Maskva su tuo tiesiog susitaikys“. Tik Maskva čia neturi veto teisės.

„Situacija, žinoma, radikaliai keičiasi“, pirmadienį sakė Riabkovas, grasindamas, kad ši „klaida“ turės „toli siekiančių pasekmių“.

„Bendras karinės įtampos lygis padidės, nuspėjamumas šioje srityje mažės. Gaila, kad sveikas protas aukojamas dėl kažkokių fantominių idėjų, ką reikėtų daryti esamoje situacijoje“, situaciją komentavo Riabkovas. „Bet ką padarysi, toks lygis tų, kurie priima atitinkamus sprendimus atitinkamose šalyse“, Riabkovo žodžiuose pasigirdo šioks-toks nusivylimas.

Rusijos nuomonė čia nėra svarbi. Ir taip aišku, kad šiaurėje Maskva didins karinį aktyvumą. Rusija jau kalba apie tai, kad toks Švedijos ir Suomijos žingsnis sukarins Baltijos jūros regioną. Tikriausiai tai padarys pati Rusija, pasirūpindama, kad dažniau sukiotųsi prie Gotlando.

Rusijos šūkavimai iš kampo, į kurį ją pastatė sankcijos ir izoliacija, nėra svarbūs. Tačiau Suomijos ir Švedijos narystei NATO prieštarauja ir Turkija. Tiesa, JAV ir NATO atstovai yra įsitikinę, kad Ankara neblokuos šių paraiškų.

Komentarai (1)