Mykolas Drunga. Kalėdų transformacijos: žmogus – visiškai ar tik pusiau gamtinė būtybė?

na is pirmos straipos turi buti aisku, apie ka toliau bus straipsnis, o cia perskaitai, ir vistiek neaisku, apie ka bus kalbama.

Idomus straipsnis. Daugiau tokiu pamastymu...

Na, kas del Einsteino panteizmo apie kuri raso Dawkinsas, tai yra gamtinis arba mokslinis panteizmas, manymas kad visata galima vadinti Dievu, nes mes jos savo protu negalime suvokti iki galo, bet tai neturi nieko bendro su tradicinio panteizmo jokia atgamtiska jega ar energija persmelkiancia visa Visata.

Pacio straipsnio iki galo ir nesupratau, bet kad idejos apie visata ir dieva kartu, tai man limpa Panasiai ir as suvokiu, tik nekisu kazkokiu antgamtisku pavadinimu kai Dievas.Tiesiog visata/visuma yra kaip ir Krikscioniu vadinamas Dievas, na ir dar visokiu stebuklu natgamtisku nepripazystu prisikelimai ir tt.. zodziu visu tu miglotu nesamoniu perteiktu netiesioginem prasmem, kuriose galim susimaisyt ir priimt kaip tikra, ka daznai daro Krikscioniai..

Jei nesupratai, tai ir nekomentuok. Tiek krikscioniu, tiek kitu religiniai rastai perteikiami simbolika, kuria reikia suvokti netiesiogiai, tai ne Linux manualas, kuri skaitai ir supranti tiesiogiai ir pazingsniui. Nepripazindams Dievo ar dar kazko irgi yra tikejimas (galbut poziuris), tik tikejimas kad tokio dalyko nera. Grynai mokslu argumentuodamas zmogus turetu atsakyti "as nezinau ar tai yra ar to nera", nes mokslas siu objektu netiria ir netirs, mokslas dievo, toki, koki mes ji paprastai suvokiame nei patvirtins nei paneigs. Siuo dalykus "tiria" pseudomokslai.

Labai geras straipsnis. 10 balu

10/10 geros mintys ir nieko cia nepridursi p.s. Avatar nerealus filmas!! geresnio nemaciau turbut

Tokie laikai kai mokslas ir religija bus tapatus ateis tada, kai zmones nebemastys taip, kaip tu.