Jurgita Laurinėnaitė. ES plėtra: dvišaliai kandidačių konfliktai ir stabilumo siekis

Aš prieš ES plėtimasį sparčiu tempu. Paprasčiausiai mes negauname to ko tikimės, esame laikomi antrarūšiais, ir vietoje to, kas turėtu būti mums skirama, gauna kitos valstybės ir mes dar turime primokėti. Tokiais argumentais ir vokiečiais švaistosi, tiksliau ekonominiais, nes jau dabar ES laikosi vos ne vien iš vokiečių pinigų.

Slovenijos ir Graikijos argumentai nepriimti Kroatijos ir Makedonijos kvailoki manyciau.

Eilinį kartą paprašysiu: gal galima konkrečiau?

elementaru, mūsų nuomonė nesvarbi, jei kokie svarbesni reikalai, tariasi vokiečiai, prancūzai ir britai, na bei dar pirmininkaujanti šalis. O kur kitos? Juk lig ir lygybės principu sąjunga sudaryta, tad turi būti išklausytos visos norinčios pasisakyti šalys. Iš oro gauname pinigus? Ne, iš ES. O ES paskirsto juos, taigi, kuo daugiau šalių, tuo daugiau dalių į kurias dalinama, o įstoja už mus vis vargingesnės šalys, tad akivaizdu jog daugiau pinigų skiriama ne mums prisivyti kokią Vokietiją, o toms šalims, jog jos bent Lietuvos lygį pasiektu.

As kazkodel abejoju, kad kitos salys bando pasisakyti. O su pabaiga sutinku.