Vakar rašėme apie medicinos ir fiziologijos srities Nobelio premijos apdovanojimus, šiandien pristatome Švedijoje paskelbtus 2007 metų Nobelio premijos laureatus fizikos srityje. Jais tapo prancūzas Albert Fert ir vokietis Peter Grunberg, kurie 1988 m. atrado milžiniškos magnetovaržos efektą.

Milžiniškos magnetovaržos atradimas 1988 metais garantavo mokslininkams Albert Fert (Université Paris-Sud) ir Peter Grunberg (Forschungszentrum Jülich) Nobelio premiją fizikos srityje. Apie tai pranešama oficialioje Nobel Prize svetainėje.

Milžiniškos magnetovaržos efektas pasireiškia daugiasluoksnėse kompozicinėse medžiagose, sudarytose iš besikeičiančių feromagnetinių ir diamagnetinių medžiagų sluoksnių. Efekto esmė – stipriai kintanti medžiagos varža ją patalpinus į magnetinį lauką.

Šis reiškinys abiejų fizikų buvo atrastas nepriklausomai vienas nuo kito ir beveik tuo pačiu metu. Jei ir anksčiau mokslininkai žinojo medžiagas, kurių varžą keičiasi keliais procentais nuo magnetinio lauko poveikio, tai Grunbergo ir Fert atradimai leido sukurti naujas medžiagas, kurių varžos dydis nuo magnetinio lauko svyruodavo dešimt procentų (vėliau sukurtos ir medžiagos turėjo dar didesnį varžos pokytį).

Šis atradimas, kurį Nobelio premijos komitetas priskyrė nanotechnologijoms, buvo praktiškai panaudotas daugelyje technikos sričių. Didžiausia įtaka efekto atradimas padarė IT sferoje kompiuterinių kietųjų diskų gamyboje – atsirado galimybė sukurti gigabaitinius, o vėliau ir šimtų gigabaitų talpos kietuosius diskus. Pirmosios informacijos nuskaitymo sistemos, paremtos šiuo atradimu, buvo sukurtos 1997 metais ir greitai tapo standartu.

Tačiau milžiniškos magnetovaržos efektas pritaikomas ir kitose sferose, ypač elektronikoje siekiant sumažinti energijos nuostolius.

Išsamiau apie milžiniškos magnetovaržos efektą galite pasiskaityti šiuose PDF dokumentuose – čia ir čia.

Komentarai (0)