Rolandas Maskoliūnas. Mokslas kine

Neseniai rodė filmą, kurio pabaigoje, danguje kybo, perskeltas į dvi nelygias dalis, Mėnulis. Toks scenarijus negalimas, nes trauka juos greitai vėl sutrauktų į vieną rutulį. Dar sprogimai beorėje erdvėje vyksta tyliai, bet žiūrovai laikomi neišmanėliais, todėl jie girdisi. Filme" Rydiko kronikos" neįmanomas toks staigus temperatūros kitimas planetoje su atmosfera.

ka jus cia tokio ruket? kur gavot? ir as noriu

Jei Menulis būtų perskeltas, ir abi dalys nutolę dideliu atstumu, iš abiejų dalių dėl gravitacijos susidarytų du mažesni rutuliai, nes mėnulis nėra visiškai atšalęs, viduje yra skystas, o ne atšalęs akmuo, kaip asteroidai.

''atiduotų dalį medžiagos Žemei'', tas atidavimas medziagos speju nekaip mums baigtusi. Nesinori, kad kas nors menuli ismustu is orbitos. Kiek zinau, tai del menulio gravitacijos pati zeme sukasi leciau, taigi dingus menuliui, arba smarkiai sumazejus jo masei, zemes apsisukimas apie asi pagreitu, zmones isprotetu, chaosas prasidedu. Apie pacius filmus tai galiu pasakyt kuo tolyn, tuo prastyn. Kaip straipsnyje ir sakoma, holivudas vis dar vadovaujasis 19a. desniais, o ne 21a. O kadangi filmai yra tokie populiarus, tai yra bukinama visa zmonija. Kad ir tas pats avataras. Kazi kokia tikimybe, jog palydove gali egzistuoti gyvybe? Manyciau N-kartu mazesne, nei kad ji egzistuoja kitoje planetoje. Sakyciau reikalauja daug daugiau faktoriu ir atsitiktinumu, nei kad gyvybe kitoje planetoje. Apie kovinius filmus nera ne ko sneket. Nukrite is didelio aukscio, pagrindiniai veikejai truputi paslubuoja, o veliau toliau begioja, lyg nieko nebutu buve. Nors mitu griovejai ir yra irode, kad iskritus net is lektuvo, kuris skrenda 6km auksti, galima isgyventi, sekmingai pasirinkus nusileidimo poza. Beja netgi yra pasakojama istorija, apie mergina, kuri po lektuvo katastrofos isgyveno, ir kelias dienas klaidziojo dziunglese, kol rado civilizacija. Cia kazkas panasaus i ''ultimate survival''. Kai istikro pagalvoji, beveik viskas, kas rodoma filmuose gali ivykti, taciau, kad taip bus yra tokia maza tikimybe, kad tai atrodo neitiketina. Taipogi reiktu padekot uz gana nebloga ir informatyvu straipsni.

Gal filme kaip tik ir yra tas momentas, kai Mėnulis kątik skilęs? Beje, skystos medžiagos jame ganėtinai mažai, jei išvis yra - 300-500 km spindulio, taigi max keli procentai masės. Reikėtų milijardų metų, kol atskiros dalys suapvalėtų, jei tai išvis įmanoma. Jei Mėnulis tiesiog dingtų, tuomet Žemės sukimasis nepakistų - nes nepakistų jos sukimosi momentas. Bet jei Mėnulis priartėtų arba net ir susijungtų su Žeme, tuomet gautųsi balerinos efektas - ta pati Žemės+Mėnulio sistemos masė su ta pačia sukimosi energija, tik mažesniame tūryje. Bet esmės tai nekeistų - Mėnulis yra kokius 8 k. lengvesnis už Žemę, todėl atitinkamai ir diena patrumpėtų vos pora valandų. Palyginus su katastrofomis, dėl kurių atseit Mėnulis dingtų, skiltų, ar nukristų, čia ne tragedija. Ir visgi, teisybė: "holivudas vis dar vadovaujasis 19a. desniais, o ne 21a. O kadangi filmai yra tokie populiarus, tai yra bukinama visa zmonija".

kodėl žmonės taip sureikšmina filmus? juk tai pramoga! ji neprivalo būti logiška. čia tas pats lyg sakyti, jog dažasvydis yra šūdas, nes kulkos netikros. jei norit logikos, žiūrėkit "hardcore" dokumentiką.

pritariu, taip pat nesuprantu logikos viso sito, gal pamirsot kad uz viso sito slypi milijonai? gal galvojat kad rezisierius nepagalvoja jog siais laikais king konga tikrai pastebetu kas, ar kad tas menulys plysta per puse ir tai nesamone nes butu taip ar kitaip, tegul nors ir i gabalus susidrasko, nukrenta i zeme ir visi valgo ji, nes ten pasirodo suris rezisieriuj visai vienodai, nes jis nori uzdirbt pinigu, ir jam patinka ka jis daro ir zino ka daro, svarbiausia didelis zmoniu demesys, daro viska kad pritrauktu aki kad ir koks sh.. rodomas, tik svarbu kad ta sh.. padarytu grazu, itraukianti ir kad veiktu jusu smegenu dali kuri pavadinta ''pramogos''

Šiaip tai pritariu. Rodos, Maskoliūnas nusivideokaukino, ne visas kinas turi būti rimtas - priklauso nuo žanro. Čia jis bando vertinti Avatarą ir King Kongą kaip sci-fi. Iš vienos pusės, suprantama, kostiuminis filmas turi atitikti laikmečio dvasią ir būti istoriškai/geografiškai tikslus, istoriniai filmai irgi, o sci-fi ir futurizmas turėtų nesileisti į efektus, jei jie nelogiški. Avatare nėra svarbu, iš kur atsirado "mąstanti planeta" - kaip Potery nesvarbu, iš kur ta burtininkų mokykla - tiesiog tradicinė alegorija. Arba Vėžliukų Nindzių ir King Kongo "mutacijos" - tas pats kaip pasakose "medžik poušen", niekas nesigilina, kodėl jie veikia. Bet. Jei pusė Juros periodo parko yra apie dinozaurų klonavimą ir tyrinėjimą, tai šitie faktai turi būti tikslūs. Jei Terminatoriai vaizduoja mašinų progresą, jei visas siužetas, kaip jie išnaudoja savo savybes, remontuojasi - tai irgi turėtų neprasilenkti su logika. Manau, jei yra poreikis Matricoje ieškoti operatoriaus klaidų ("nereikalingas šešėlis", "neištrinta virvė"), tai kur kas įdomiau panagrinėti, kaip Odisėjoj 2001 preciziškai numatyta visas istorinis kontekstas, kaip scenaristas balansuoja ties fizika, argumentuoja kiekvieną efektą - ir kaip režisierius tą perteikia (pvz., kaip nufilmuotas dirbtinės gravitacijos ratas).

Man tai labai patiko straipsnis. Nenuobodu buvo skaityt.. Labiausiai patiko vieta apie nematomumą, pats niekad apie tai nepagalvojau. Tipo suteikus kiekvienai savo dalelei tam tikrą energijos kiekį, tai jos sklaidytų regimąją šviesą suteikdamos fotonams energijos, dėl kurios atsispindėjusios šviesos ilgis būtų trumpesnis? Apskritai ar įmanoma tai padaryti bet kokiam kūnui? Kiek energijos reiktų?

Labai geras straipsnis. Noretųsi kad ir daugiau panašių straipsnių būtų tam, kad kinas visiškai pateisinų savo antirealistiškumą. Dabar tai vienas kitas žingsnis link to. Bet džiugu išties. Keliu aukštyn nykštį. Beje, aš irgi nustebau dėl nematomumo. Jau maniau, kad autorius rėš kąnors ironiško apie tai, kad čia vėlgi nelogiškas ir nepagrįstas dalykas, bet likau nustebinta. Tik gaila, kad manęs nedomina praktinė šio reiškinio pusė, tenkinuos įprastu gyvenimu

- greito artėjimo atveju, dar reikia, kad jis būtų visiškai šaltas (0K) - kitaip, šiluminis atomų judėjimas išlips į matomą sritį - turi judėti visiškame vakuume, kadangi judėdamas reliatyvistiniais greičiais dėl kontakto su šaltomis molekulėmis pradės spinduliuoti. Taigi, tuo būdu, kaip siūlo autorius, nelabai. Žmogus negali pakeisti savo struktūros, kad taptų nematomas. Antras variantas. - Tarkime, kad "vampyras" yra padarytas iš kristalo ar pan. - žodžiu, medžiagos, kuri pakaitinus tampa skaidri kaip stiklas iki matomumo ribos. - Tuomet normaliai būdamas šaltesnis jis taptų matomas. Visgi, toks vampyras padarytas ne iš mėsos ;[ Kokie dar variantai? Apsikarstymas šviesolaidžiais netinka - toks metodas autorius per prastas, juoba, kad tikriausiai nelabai pasitaiko filmuose.