Pasirinkdami vaiko gimimo datą tėvai neretai pasikliauja zodiako ženklais. Vieniems svarbu atsidavimas šeimai, kitiems – sėkminga karjera, tretiems – kūrybinga asmenybė. Mokslu besidomintiems skaitytojams tai turbūt atrodys pakankamai kvaila. Tačiau pasigilinus į kai kuriuos gyvenimo atvejus, aiškėja ryški statistinė koreliacija tarp gimimo datos ir profesijos. Tai ypač pastebima detaliau patyrinėjus sportininkų karjerą. Nejaugi zodiako ženklai tikrai veikia? Iš karto nuraminsim visus skeptikus - zodiako ženklai čia nei prie ko, tačiau įsijungia kiek netikėtos priežastys, nulemiančios stulbinančią statistiką. Kaip ir kodėl tai vyksta - apie tai ir papasakosime šiame naujos pažintinės knygos pristatymui skirtame straipsnyje.

Iš pažiūros nereikšmingas faktorius – pusmetis kurį jis gimė. Skamba neįtikėtinai, tačiau pažiūrėkime į 2011 metų Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjų sąrašą.

Ar pastebėjote dėsningumą? Net aštuoni iš dvylikos žaidėjų yra gimę pirmąjį metų pusmetį, dar vienas – birželio pradžioje, o likę trys – rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais. Ir tai nėra atsitiktinumas, o moksliškai pagrįsta tendencija. Toks pats dėsningumas egzistuoja visose gyvenimo srityse visame pasaulyje. Kaip tai paaiškinti? Atsakymai – leidyklos Eugrimas išleistos naujausios autoriaus knygos „Išskirtys: sėkmės istorija“ ištraukoje.

Mato efektas

„Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta tai, ką jis turi." (MT 25:29)

Žemiau lentelėje pateiktas 2007 metų Medisin Hato Tigers žaidėjų sąrašas. Nuodugniai susipažinkite su juo ir pažiūrėkite, ar pamatysite čia ką nors keista.

Matote? Nesijaudinkite, jei nieko nepastebėjote, nes ledo ritulyje to niekas nepastebėjo daugelį metų. Tiksliau iki devintojo dešimtmečio vidurio, kai Kanados psichologas Rogeris Barnsley pirmasis atkreipė dėmesį į santykinio amžiaus fenomeną.

Barnsley stebėjo pietų Albertos miesto Letbridžo ledo ritulio komandos Broncos, kuri žaidžia toje pačioje Major Junior A lygoje kaip ir Vankuverio Giants ir Medisin Hato Tigers, varžybas. Kartu su juo buvo žmona Paula ir du jų sūnūs. Rogerio žmona skaitė programą, kai atsitiktinai aptiko žaidėjų sąrašą, panašų į tą, kurį jūs ką tik matėte.

Rogeri, — tarė ji, — ar žinai, kada šie jaunuoliai gimę?

Barnsley atsakė teigiamai:

Jiems visiems nuo šešiolikos iki dvidešimties, tad jie gimę septintojo dešimtmečio pabaigoje.

Ne, ne, — tęsė Paula. — Kurį mėnesį?

„Pamaniau, kad ji išprotėjo, — prisimena Barnsley. — Aš pažvelgiau į sąrašą ir man iškart pasidarė aišku, apie ką ji kalba. Kažkodėl sąraše buvo neįtikėtinai daug gimusių sausio, vasario ir kovo mėnesiais."

Barnsley tą vakarą parėjęs namo paieškojo visų, kiek tik galėjo rasti, profesionalių ledo ritulininkų gimimo datų. Jis pamatė tą patį modelį. Tuomet Barnsley, jo žmona ir kolega A. H. Thompsonas surinko statistinius duomenis apie kiekvieną Ontarijo jaunių ledo ritulio lygos žaidėją. Ta pati situacija. Žaidėjų, gimusių sausio mėnesį, buvo daugiau nei gimusių bet kurį kitą mėnesį, ir šis skirtumas buvo didžiulis. 

Antras dažniausiai pasitaikantis mėnuo? Vasaris. Trečias? Kovas. Barnsley nustatė, kad sausio mėnesį gimusių Ontarijo jaunių ledo ritulio lygos žaidėjų yra beveik penkis su puse karto daugiau nei gimusių lapkritį. Tada jis peržiūrėjo vienuolikmečių ir trylikmečių „visų žvaigždžių" komandų žaidėjų — jaunuolių, atrinktų elitinėms po šalį keliaujančioms komandoms — sąrašus. Vėl tas pats. Jis peržvelgė Nacionalinės ledo ritulio lygos žaidėjų sudėtį. Tas pats. 

Kuo daugiau duomenų Barnsley peržiūrėjo, tuo labiau buvo linkęs manyti, kad tai, ką jis pastebėjo, buvo ne atsitiktinumas, o geležinė Kanados ledo ritulio taisyklė: bet kurioje rinktinėje ledo ritulininkų — geriausių iš geriausių — grupėje 40 procentų žaidėjų bus gimę tarp sausio ir kovo, 30 procentų — tarp balandžio ir birželio, 20 procentų — tarp liepos ir rugsėjo ir 10 procentų — tarp spalio ir gruodžio.

„Per visus savo kaip psichologo darbo metus niekada nesusidūriau su tokio dydžio efektu, — sako Barnsley. — Nereikia daryti jokios statistinės duomenų analizės. Tiesiog pažiūrėkite į tuos duomenis."

Grįžkime prie Medisin Hato žaidėjų sąrašo. Dabar matote? Septyniolika iš dvidešimt penkių komandos žaidėjų gimė sausio, vasario, kovo arba balandžio mėnesiais.

Čia yra tiesioginis reportažas apie pirmus du įvarčius Memorial Cup finalo rungtynėse, tik šį kartą pakeičiau žaidėjų pavardes į jų gimimo datas. Dabar tai nebepanašu į Kanados jaunių ledo ritulio čempionatą. Tai panašu į keistą sportinį paauglių, gimusių po Ožiaragio, Vandenio ir Žuvų ženklais, ritualą.

Kovo 11 pradeda ataką aikštės pakraščiu Tigers vartų link, palieka ritulį savo komandos draugui Sausio 4, kuris perduoda ritulį Sausio 22, šis perduoda atgal Kovo 12, kuris smūgiuoja tiesiai į Tigers vartininką Balandžio 27. Balandžio 27 blokuoja smūgį, bet ritulys atšoka Vankuverio žaidėjui Kovo 6. Sis smūgiuoja! Medisin Hato gynėjai Vasario 9 ir Vasario 14 puola blokuoti smūgio, tuo metu Sausio 10 tiesiog bejėgiškai stebi, kas vyksta. Kovo 6 pelno įvartį!

Dabar persikelkime į antrą kėlinį.

Medisin Hato komandos atsakas. Tigers lyderis Sausio 21 lekia dešiniuoju kraštu. Jis sustoja, apsisuka, išsisuka nuo Vankuverio gynėjo Vasario 15. Tuomet Sausio 21 mikliai perduoda ritulį komandos draugui Gruodžio 20 — oho! ką JIS čia veikia? — kuris išvengia prie jo atlekiančio gynėjo Gegužės 17, čiuožia toliau ir atlieka perdavimą per vartų liniją atgal Sausio 21. Sis smūgiuoja! Vankuverio gynėjas Kovo 12 puola pirmyn bandydamas blokuoti smūgį. Vankuverio vartininkas Kovo 19 bejėgiškai tūpteli. Sausio 21 įmuša įvartį! Jis triumfuodamas iškelia rankas į viršų. Jo komandos draugas Gegužės 2 iš džiaugsmo užšoka jam ant nugaros.

Viso to paaiškinimas gana paprastas. Astrologija čia niekuo dėta, magija taip pat nesusijusi su šiais pirmaisiais trimis metų mėnesiais. Paprasčiausiai Kanadoje teisės žaisti tam tikroje amžiaus kategorijoje galutinė riba yra sausio 1-oji. Berniukas, kuriam sausio 2 dieną sukanka dešimt metų, gali žaisti kartu su tais, kurie dešimties sulauks metų pabaigoje — tokiame amžiuje, 9—12 metų paauglystės laikotarpiu, dvylikos mėnesių skirtumas reiškia labai didelį fizinės brandos skirtumą.

Tai Kanada, labiausiai dėl ledo ritulio pamišusi šalis pasaulyje, treneriai čia keliaujančiai „reprezentantų" — „visų žvaigždžių" — komandai pradeda rinktis žaidėjus šiems būnant devynerių—dešimties metų amžiaus, ir, žinoma, labiau tikėtina, kad jie kaip talentingą matys didesnį ir labiau koordinuotą žaidėją, kuriam lemtingi papildomi brandos mėnesiai išėjo į naudą.

Kas vyksta po to, kai žaidėjas pasirenkamas reprezentantų komandai? Jis geriau treniruojamas, turi geresnius komandos draugus, jis sužaidžia penkiasdešimt—septyniasdešimt rungtynių per sezoną vietoj dvidešimties per sezoną sužaidžiamų rungtynių „namų" lygoje, treniruojasi jis dukart, o gal net ir triskart daugiau, nei būtų tai daręs kitu atveju. Iš pradžių jo pranašumą sąlygoja ne tai, kad jis yra geresnis iš prigimties, o paprasčiausiai tai, kad jis yra šiek tiek vyresnis. Bet sulaukęs trylikos ar keturiolikos metų amžiaus, atsižvelgiant į geresnio treniravimo ir visos tos papildomos praktikos naudą, jis iš tikrųjų yra geresnis, taigi labiau tikėtina, kad jis paklius į Major Junior B lygą, o iš ten į kitas aukštesnes lygas.

Barnsley teigia, kad toks iškreiptas pasiskirstymas pagal amžių egzistuoja, kada vyksta trys dalykai: atranka, suskirstymas ir diferencijuota patirtis. Jei jūs sprendžiate, kas ankstyvame amžiuje yra geras, o kas ne; jei atskiriate „talentingus" nuo „netalentingų"; ir jei suteikiate „talentingiems" aukštesnės kokybės patirtį, šitaip galiausiai tai mažai žmonių grupei, kurie yra gimę arčiausiai ribinės datos, suteiksite didžiulį pranašumą.

Jungtinėse Valstijose amerikietiškojo futbolo ir krepšinio žaidėjai atrenkami, skirstomi ir diferencijuojami ne taip drastiškai. Rezultatas tas, kad vaikas tose sporto šakose gali būti truputį fiziškai mažiau subrendęs ir vis tiek žaisti tiek pat, kiek jo labiau subrendę bendraamžiai. Bet beisbole situacija tokia pat. Beveik visų nemokyklinių beisbolo lygų ribinė data Jungtinėse Valstijose yra liepos 31, o rezultatas toks, kad daugiausia aukščiausios lygos žaidėjų yra gimę rugpjūtį, o ne kokį kitą mėnesį. (Skaičiai įspūdingi: 2005 metais tarp aukščiausioje beisbolo lygoje žaidžiančių amerikiečių 505 buvo gimę birželį, o 313 — liepą.)

Europietiškasis futbolas yra organizuotas panašiai kaip ledo ritulys ar beisbolas — ir pasiskirstymas pagal gimimo datą šiame sporte taip pat labai iškreiptas. Anglijoje galutinė tinkamumo data yra rugsėjo 1, ir anglų futbolo asociacijos Premier League lygoje vienu metu XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje žaidė 288 žaidėjai, gimę tarp rugsėjo ir lapkričio, ir tik 136 žaidėjai, gimę tarp birželio ir rugpjūčio. Tarptautiniame futbole galutinė data paprastai būdavo rugpjūčio 1, viename neseniai vykusiame jaunių pasaulio čempionato turnyre 135 žaidėjai buvo gimę kurį nors iš trijų mėnesių po rugpjūčio 1 ir tik 22 gimę gegužę, birželį arba liepą. Dabar tarptautiniame futbole galutine data laikoma sausio 1. Pažiūrėkite į 2007 metų Čekijos nacionalinės jaunių futbolo rinktinės, kuri pateko į Pasaulio jaunių čempionato finalą, žaidėjų sąrašą. Štai jis:

Čekijos futbolo rinktinės treneriai per atrankos treniruotes taip pat sėkmingai galėjo tiesiog liepti visiems gimusiems po vidurvasario susikrauti lagaminus ir važiuoti namo.

Žinoma, ledo ritulys ir futbolas yra tik žaidimai, su kuriais susiję nedaugelis išrinktųjų. Bet lygiai tokios pat tendencijos išryškėja ir gerokai reikšmingesnėse srityse, pavyzdžiui, švietimo sistemoje. Tėvai, kurių vaikas gimęs kalendorinių metų pabaigoje, dažnai neskuba vesti jo į vaikų darželį: jie nenori savo penkiamečio leisti su daug mėnesių vyresniais vaikais. Įtartume, kad dauguma tėvų mano, jog visi tie nepatogumai, su kuriais darželyje susiduria jaunesni vaikai, ilgainiui išnyks. Tačiau taip nėra. Tai tarsi ledo ritulys. Mažas pradinis pranašumas, kurį metų pradžioje gimęs vaikas turi prieš vaiką, gimusį metų gale, išlieka. Jis įspraudžia vaikus į pažangumo ir nepažangumo, paskatinimo ir atbaidymo modelius, ir tai tęsiasi metų metus.

Neseniai dvi ekonomistės — Kelly Bedard ir Elizabeth Dhuey — bandė išsiaiškinti, koks ryšys yra tarp vadinamojo Tarptautinio matematikos ir gamtos mokslų tyrimo (TIMSS — Trends in International Mathematics and Science Study; matematikos ir gamtos mokslų testai, duodami kas ketverius metus vaikams daugelyje pasaulio šalių) rezultatų ir gimimo mėnesio. Jos atskleidė, kad tarp ketvirtokų vyresni vaikai savo rezultatais jaunesnius lenkia 4—12 procentilių. Tai, anot Dhuey, „milžiniškas efektas". Tai reiškia, kad jei paimsite du intelektualiai lygiaverčius priešingose ribinės datos galuose gimusius ketvirtokus, vyresniojo mokinio rezultatai gali atitikti aštuoniasdešimtąjį procentilį, o jaunesniojo — šešiasdešimt aštuntąjį. Tai skirtumas, kuris lemia, galėsite mokytis pagal gabiųjų programą ar ne.

„Tai tarsi sportas, — sako Dhuey. — Mes pagal gabumus suskirstome vaikus į grupes jau ankstyvoje vaikystėje. Suformuojame skaitymo ir matematikos grupes. Taigi pažvelgę pamatysime, kad jau ankstyvame etape, darželyje ir pirmose klasėse, mokytojai painioja jaunų vaikų brandą su gabumais. Jie paskiria vyresnius vaikus į pažangiųjų klasę, kur jie įgyja geresnių įgūdžių; dėl to kitais metais jie aukštesnėje grupėje viską daro dar geriau; tas pats būna ir kitais metais — jie vėl viską daro dar geriau. Vienintelė šalis, kurioje šito nerasime, yra Danija. Jų nacionalinė politika tokia, kad jie neskirsto vaikų pagal gabumus į grupes iki dešimties metų amžiaus." Danija palaukia, kad galėtų priimti sprendimą dėl mokinių atrankos, kitaip tariant, laukia, kol brandos skirtumai laikui bėgant susilygins.

Vėliau Dhuey ir Bedard atliko tokią pat analizę, tik šį kartą koledže. Ką jos nustatė? Ketverių studijų metų Jungtinių Valstijų koledžuose — kur didžiausias srautas siekiančių išsilavinimo po vidurinės baigimo — studentų, priklausančių santykinai jauniausiai savo kurso grupei, yra beveik 11,6 procento mažiau. Tas pradinis brandos skirtumas laikui bėgant niekur nedingsta. Jis išlieka. Ir tūkstančiams studentų ši pirminė kliūtis lemia, ar jie studijuos koledže — ir turės galimybę įsitvirtinti vidurinėje klasėje — ar ne.

„Manau, tai absurdiška, — sako Dhuey. — Keista, kad mūsų sutartinis ribinių datų pasirinkimas sukelia tokius ilgalaikius padarinius ir, atrodo, niekas dėl to nesuka sau galvos."

Minutėlę pagalvokite apie tai, ką ledo ritulio ir ankstyvų gimtadienių istorija byloja apie sėkmę.

Ji sako mums, kad mūsų supratimas apie tai, kas yra geriausias ir gabiausias, kas be ypatingų pastangų pasiekia viršūnę, yra per daug supaprastintas. Taip, ledo ritulininkai, kurie žaidžia profesionalų lygiu, yra talentingesni nei jūs ar aš. Bet jie taip pat turėjo gerą startą — galimybę, kuri nebuvo nei užsitarnauta, nei nusipelnyta. Ir tai suvaidino esminį vaidmenį jų sėkmės istorijoje.

Sociologas Robertas Mertonas pagal Naujojo Testamento Mato evangelijos eilutę taikliai pavadino šį reiškinį „Mato efektu": „Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi." Kitais žodžiais tariant, sekasi tiems, kas greičiausiai gavo ypatingų galimybių, kurios atveda prie būsimos sėkmės. Tai turtuoliai, kurie gauna didžiausias mokesčių lengvatas. Tai geriausi studentai, kurie gauna geriausią mokymą ir daugiausia dėmesio. Ir vyriausi devynmečiai—dešimtmečiai, kurie gauna geriausius trenerius ir treniruotes. Sėkmė yra rezultatas to, ką sociologai mėgsta įvardinti kaip „sukauptą pranašumą". Profesionalus ledo ritulio žaidėjas pradeda šiek tiek geresnėmis sąlygomis nei jo bendraamžiai. Ir šis mažas skirtumas atveda prie galimybės, kuri tą skirtumą gerokai padidina, o šis pranašumas atveda prie kitos galimybės, kuri iš pradžių buvusį mažą skirtumą dar padidina — ir t. t., ir t. t., kol ledo ritulio žaidėjas tampa tikra išskirtimi. Bet iš pradžių jis nebuvo išskirtis. Iš pradžių jis buvo tik šiek tiek geresnis už kitus.

Antra ledo ritulio pavyzdžio išvada yra ta, kad sistemos, kurias sukuriame norėdami nustatyti, kas yra gabesni už kitus, nėra ypač efektyvios. Mes manome, kad kiek įmanoma anksčiau pradedamos „visų žvaigždžių" lygos ir gabiųjų programos yra geriausias būdas garantuoti, kad talentas nepraslys pro pirštus. Bet dar kartą pažvelkite į Čekijos futbolo komandos žaidėjų sąrašą. Jame nėra žaidėjų, gimusių liepą, spalį, lapkritį ar gruodį, ir tik po vieną gimusį rugpjūtį ir rugsėjį. Visi gimusieji antroje metų pusėje buvo nepaskatinti, nepastebėti arba išstumti iš sporto. Iš esmės, pusė Čekijos sporto talentų buvo iššvaistyta.

Taigi ką daryti, jei esate jaunas sportiškas čekas, kuriam nepasisekė, nes gimėte antroje metų pusėje? Jūs negalite žaisti futbolo. Jums iškrito prastos kortos. Galbūt galėtumėte užsiimti kita sporto šaka, kurią dievina čekai, — ledo rituliu. Bet palaukite. (Manau, jau žinote, kas laukia.) Štai 2007 metų Čekijos jaunių ledo ritulio rinktinės, kuri pasaulio čempionate užėmė penktą vietą, žaidėjų sąrašas.

Gimę paskutinį metų ketvirtį gali taip pat užmiršti ir apie ledo ritulį.

Ar matote, kokios būdo, kuriuo nusprendėme galvoti apie sėkmę, pasekmės? Mes taip giliai personalizuojame sėkmę, kad prarandame galimybę ant aukščiausio laiptelio užkelti kitus. Sukuriame taisykles, kurios sužlugdo pasiekimus. Pirma laiko nurašome žmones kaip nevykėlius. Pernelyg pagarbiai žiūrime į tuos, kurie susilaukė sėkmės, ir per lengvai numojame ranka į tuos, kuriems nepasisekė. O dažniausiai tampame per daug pasyvūs. Tiesiog nepastebime, kokį didžiulį vaidmenį mes visi atliekame — sakydamas „mes" turiu omenyje visuomenę — apibrėždami, kas yra sėkmingas, o kas ne.

Jei norėtume, galėtume pripažinti, kad ribinės datos yra reikšmingos. Galėtume įkurti dvi ar net tris ledo ritulio lygas, padalytas pagal gimimo mėnesį. Leisti žaidėjams lavėti atskirai ir paskui rinkti iš jų „visų žvaigždžių" komandas. Jei visi metų gale gimę Čekijos ir Kanados sportininkai turėtų palankias galimybes, šių šalių nacionalinės rinktinės netikėtai įgytų dvigubai daugiau žaidėjų, iš kurių galėtų rinktis geriausius.

Mokyklos galėtų padaryti tą patį. Pradinės ir pagrindinės mokyklos galėtų nuo sausio iki balandžio gimusius mokinius paskirti į vieną klasę, į kitą klasę — gimusius nuo gegužės iki rugpjūčio, o gimusius nuo rugsėjo iki gruodžio — į trečią klasę. Būtų galima leisti mokiniams mokytis ir konkuruoti su to paties brandos lygio vaikais. Administravimo požiūriu tai būtų truputį sudėtingiau. Bet nebūtinai daugiau kainuotų, užtat suvienodintų žaidimo taisykles tiems, kas — be jokios savo kaltės — turėjo susidurti su didelėmis švietimo sistemos kliūtimis. Kitaip sakant, galėtume lengvai į savo rankas paimti pasisekimo mechanizmo kontrolę — ne tik sporte, bet, kaip pamatysime vėliau, taip pat ir svarbesnėse srityse. Bet mes to nedarome. Kodėl? Nes laikomės minties, kad sėkmė yra paprasčiausia individualių privalumų funkcija ir kad pasaulis, kuriame mes visi užaugome, bei mūsų, kaip visuomenės, parašytos taisyklės neturi visiškai jokios reikšmės.

Prieš Memorial Cup finalą Gordas Wasdenas — vieno iš Medisin Hato Tigers žaidėjų tėvas — stovėjo prie ledo aikštės ir kalbėjo apie savo sūnų Scottą. Jis dėvėjo Medisin Hato beisbolo komandos kepurę ir juodus Medisin Hato sportinius marškinėlius. „Kai jam buvo ketveri ar penkeri, — prisimena Wasdenas, — jo mažasis broliukas sėdėdavo vaikštynėje, o Scottas įbrukdavo jam į rankas ledo ritulio lazdą ir jie žaisdavo šį žaidimą ant virtuvės grindų nuo ryto iki vakaro. Scottas visada degė aistra šiam sportui. Per savo karjerą žemesnėse lygose jis visada žaidė pavyzdinį ledo ritulį. Jis visada patekdavo į geriausiųjų komandas. Tiek „mažių", tiek „peštukų" lygose jau pirmaisiais metais jis visad žaisdavo [geriausioje] reprezentacinėje komandoje." Wasdenas akivaizdžiai nervinosi: jo sūnus rengiasi žaisti svarbiausias savo gyvenimo rungtynes. „Jis turėjo labai sunkiai dirbti, kad tai pasiektų. Aš labai juo didžiuojuosi."

Tai aukščiausio lygio sėkmės sudėtinės dalys: aistra, talentas ir sunkus darbas. Bet buvo ir kitas elementas. Kada Wasdenas pirmą kartą suvokė, kad jo sūnus kažkuo ypatingas? „Žinot, pagal savo amžių jis visad buvo didelis vaikas. Jis buvo stiprus ir jau ankstyvame amžiuje gebėjo mušti įvarčius. Jis visad išsiskirdavo tarp savo bendraamžių, komandos kapitonas... "

Didelis pagal savo amžių? Na, žinoma. Scottas Wasdenas gimė sausio 4, per tris dienas nuo idealios elitinio ledo ritulininko gimimo datos. Jis buvo vienas iš laimingųjų. Jei ledo ritulio žaidėjų atrankos data Kanadoje būtų vėlesnė, jis galbūt būtų stebėjęs Memorial Cup čempionato rungtynes iš tribūnos, o ne žaidęs ant ledo.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Leidykla „Eugrimas“

Komentarai (13)