Buvęs Rumunijos saugumo generolas papasakojo, kas dėjosi sovietiniais laikais su dezinformacija: slaptas sovietų ginklas, kurį vėl taiko Rusija, o mastai daugeliui yra tiesiog nesuvokiami (3)
Sovietų Sąjungos lyderiu tapęs ilgametis KGB vadovas Jurijus Andropovas dezinformaciją apibūdino kaip kokainą, kurio kartą pauostę, galbūt gyvensite kaip gyvenę, bet jeigu vartosite kasdien, tapsite narkomanu – visiškai kitu žmogumi.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1978 m. į Vakarus pabėgęs vienas iš šios knygos autorių, N. Ceauşescu valdomos Rumunijos saugumo generolas ir išorinės žvalgybos viršininko pavaduotojas Ionas Mihai’us Pacepa teigia, kad sovietų bloke dezinformacijos srityje darbavosi daugiau žmonių negu ginkluotosiose pajėgose ir gynybos pramonėje.
Čia puikiai suprasta, kad tinkamai ir laiku paskleista dezinformacija gali būti kur kas naudingesnė nei šnipinėjimas ir branduolinių raumenų demonstravimas. Dezinformacija tiesiogiai nežudo, bet ji sėja sumaištį, skaldo, sukelia abejones ir susipriešinimą. Dezinformacija tapo kryptingu ginklu, kurį sovietai įvaldė tiesiog meistriškai. Šiuo požiūriu jiems neprilygo nė viena Vakarų bloko šalis su laisva spauda ir demokratine santvarka.
2013 m. Jungtinėse Valstijose pasirodžiusioje knygoje „Dezinformacija“ saugumo generolas I. M. Pacepa ir Misisipės teisės universiteto profesorius R. Rychlakas atvirai ir be pagražinimų pasakoja, kaip Šaltojo karo laikotarpiu sovietai kartu su savo satelitais planavo ir įgyvendindavo plačias dezinformacijos bei atviro šmeižto kampanijas, kiršino tautas, skleidė baimę ir nepasitikėjimą. Per visą knygą besidriekianti gija – Romos popiežiaus Pijaus XII juodinimo kampanija, kurios metu jam lipdyta „Hitlerio popiežiaus“ pravardė.
Tiek J. Stalino, tiek N. Chruščiovo dezinformatoriai popiežių stengėsi pavaizduoti naciams simpatizuojančiu antisemitu, žydų genocidą ignoravusiu veidmainišku „šventeiva“. Tikrasis šios šmeižto lavinos tikslas – ne tik sužlugdyti milijonų žmonių tikėjimą, įkalti nesantarvės pleištą tarp religijų, valstybių, bet ir sudrebinti Vakarų pasaulio pamatus.
Nors knygoje „Dezinformacija“ pasakojama apie Šaltojo karo laikų informacinę priešpriešą, autorių teigimu, dabartinė Rusija nedaug skiriasi nuo savo pirmtakės Sovietų Sąjungos. Čia dezinformacijai skleisti buvo ir tam tikru mastu tebėra dedamos didžiulės pastangos, vadovaujantis dar Vladimiro Lenino išsakytomis nuostatomis, kad moralu yra tai, kas atitinka interesus.
Ion Mihai Pacepa, Ronald J. Rychlak. Dezinformacija. Slaptas ginklas: laisvos visuomenės griovimo metodai. Iš anglų kalbos vertė Aušra Stanaitytė-Karsokienė. – Vilnius: Briedis [2018]. – 464 p.