Amerikos Afrika – kurios žemyno šalys nepateko į Kinijos ir Rusijos įtaką ir remia Ukrainą (Foto) ()
Bent 16 Afrikos šalių turi potencialą bendradarbiauti su JAV. Tačiau vykstantis Rusijos ir Ukrainos karas taip pat išryškino aiškią takoskyrą tarp valdžios polių. „Fokus“ apžvelgė, kiek Afriką kontroliuoja Kinija ir Rusija, kokia stipri išlieka JAV pozicija ir kiek Afrika įdomi galingiausiai pasaulio valstybei.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kovo pabaigoje JAV viceprezidentė Kamala Harris lankėsi trijose Afrikos šalyse – Ganoje, Tanzanijoje ir Zambijoje. Tai pirmasis aukščiausio JAV reprezentacinio lygio diplomatinis vizitas Afrikoje per ilgą laikotarpį. Paskutinis Afrikoje apsilankęs prezidentas buvo Barackas Obama, kuris Kenijoje lankėsi 2015 m. Po to Vašingtono Afrikos politika tarsi sustingo ir įgavo naują gyvenimą tik 2022 m.
Per pastaruosius metus aukščiausi JAV pareigūnai pradėjo lankytis Afrikoje, o JAV ir Afrikos viršūnių susitikimas netgi buvo atnaujintas aukščiausiu lygiu. Kovo pradžioje Romoje įvyko 43 Afrikos šalių karinių vadovų susitikimas su Amerikos kariuomene, kuriame buvo aptarti ginklų tiekimo ir bendrų karinių pratybų klausimai.
Afrika Rusijos Federacijos ir Kinijos Liaudies Respublikos įtakos sferoje
Jau rašėme apie Rusijos Federacijos interesus Sudane ir įvairias jos skverbimosi į kitas Juodojo žemyno valstybes formas. Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) akys taip pat nukreiptos į ekonominę plėtrą į Afrikoje. Kinija naudojasi infrastruktūros projektų patrauklumu.
Abi šios pusės žaidžia šių valstybių apmaudo ir kompleksų korta, susijusia su jų kolonijine praeitimi.
Tačiau, nepaisant stereotipų, Afrikoje yra galinga šalių grupė, turinti demokratinę valdymo formą ir išsivysčiusią ekonomiką. Tokios valstybės egzistuoja abiejose Sahelio pusėse (Sahelis yra pereinamoji zona tarp dykumos ir savanų). Žinoma, šios sąvokos yra reliatyvios ir toli gražu ne idealios, tačiau pasaulis nėra statiškas, o vystymosi procese jos galės pasiekti nemažų aukštumų – jei, žinoma, nenukryps nuo kurso.
Thank you President Nana Akufo-Addo of Ghana for a wonderful night celebrating the longstanding ties that connect our people and nations. pic.twitter.com/DuBFU7aGuA
— Vice President Kamala Harris (@VP) March 28, 2023
Žinoma, Afrikos demokratijos yra orientuotos į JAV. Amerikiečių diplomatas Charles R. Stithas išskiria 16 demokratinių Afrikos žemyno valstybių, kurios akivaizdžiai turi potencialo bendradarbiauti su JAV:
Gana, Liberija, Senegalas, Malis, Nigerija, Namibija, Pietų Afrika, Botsvana, Beninas, Malavis, Mozambikas, Zambija, Mauricijus, Kenija ir Tanzanija, Žaliasis Kyšulys.
Tačiau Rusijos ir Ukrainos karas išskyrė aiškesnę takoskyrą tarp valdžios polių. Ir matome, kad 29 Afrikos šalys pasmerkė Rusijos agresiją. Tiesa ta, kad ne visos demokratijos yra JAV pusėje – pavyzdžiui Pietų Afrika. Be to, ne visi autoritariniai režimai skuba besąlygiškai palaikyti KLR ir Rusijos Federaciją.
Afrikos „demokratijos ramsčiai“
Gana yra viena labiausiai išsivysčiusių, stabiliausių ir demokratiškiausių regiono šalių. Ši šalis yra viena iš trijų žemyno šalių, dažniausiai tapusių JT Saugumo Tarybos nare (vis dar yra jos narė). Žinoma, politinė sistema šioje šalyje nėra tobula – karts nuo karto vyksta kariniai perversmai.
Gana, buvusi britų kolonija, glaudžiai bendradarbiauja su JAV ir Didžiąja Britanija karinėje ir gynybos srityse. Bendradarbiavimas su galingais hegemonais leidžia Ganai išlaikyti savo suverenitetą regione, kuris išgyvena itin sudėtingą padėtį. Aplink šią valstybę veikia liūdnai pagarsėjęs „Wagner“. Pati Gana sėkmingai priešinasi nelegalių ginkluotų grupuočių įsiskverbimui į savo teritoriją.
We are all in on Africa.
— Vice President Kamala Harris (@VP) March 28, 2023
Our Administration and the American people stand ready to partner with the African people to help accelerate the innovation and entrepreneurship that is already underway across the continent. pic.twitter.com/z0znWuAi5d
Kita dažna JT Saugumo Tarybos narė yra Nigerija, didžiausia Afrikos ekonomika. Pagrindinė šalies eksporto dalis (ir biudžeto pajamų dalis) yra nafta. Tačiau pajamų iš energijos išteklių eksporto augimą atsveria sprogstamasis gyventojų skaičiaus augimas, kuris per pastarąjį šimtmetį išaugo dešimteriopai.
Bet Nigerijai nepavyko išlaikyti suvereniteto visose savo teritorijose. Valstybėje veikia islamistų teroristinė grupuotė „Boko Haram“. Todėl valstybei svarbu sukurti savo saugumo komponentą, kad būtų subalansuota ekonominė plėtra ir kiti valstybės veiklos aspektai.
Kenija yra žemyno rytuose, netoli nuo Afrikos rago. Valstybė vaidina labai svarbų vaidmenį regiono transporto jungtyje, nes būtent per jos Mombasos uostą vyksta prekių (ypač maisto iš Rytų Europos) logistika į kitas kaimynines regiono valstybes, kurios neturi prieigos prie jūros.
Kenija yra viena iš labiausiai išsivysčiusių Afrikos šalių. Šalies užsienio prekyba sudaro maždaug 21 milijardą USD. Ir nors didžiausia šalies prekyba vyksta su Kinija, Carnegie fondo Afrikos programos direktorius Zainabas Usmanas atkreipia dėmesį į šalies užsienio prekybos struktūrą ir investicijas. O čia situacija visiškai kitokia, nes nors Kenija žaliavas daugiausia importuoja iš Kinijos, planuoja plėtoti gamybą su JAV. Kenijoje tikimasi, kad JAV technologijų įmonės, kurios bus priverstos perkelti savo gamybą iš Kinijos, pagaliau ją suras savo šalyje.
Tačiau Kenijai kaip transporto lyderei iššūkį ruošiasi mesti Tanzanija, kuri taip pat turi galingą Dar es Salamo jūrų uostą. Priežastis – protestai Kenijoje, kuriuos išprovokavo gerokai pabrangę maisto produktai – Rusijos agresijos prieš Ukrainą atgarsis. Pastarąsias savaites vykstantys protestai kelia susirūpinimą vežėjams, todėl Tanzanija maloniai siūlo jiems alternatyvą – savo logistikos paslaugas.
Tanzanija daug metų bandė reklamuoti Dar es Salamą kaip logistikos centrą, tačiau pastarieji metai buvo lūžis šalies užsienio politikoje. Po ankstesnio prokiniško prezidento Johno Magufuli mirties naujasis šalies vadovas Samia Hassan smarkiai pakeitė šalies kursą JAV link. Amerikiečių diplomatė Michelle Gavin tikisi, kad pastaruosius dvejus metus šalyje vykstantys demokratiniai pokyčiai Tanzanijoje pagaliau prisidės prie vaisingo šalių bendradarbiavimo užmezgimo ir jų bendradarbiavimo išplitimo visame regione. JAV viceprezidentė Kamala Harris lankėsi šalyje būtent tam, kad dirbtų šia kryptimi.
A tremendous welcome from the people of Ghana. pic.twitter.com/KJaXtMnfET
— Vice President Kamala Harris (@VP) March 26, 2023
Michelle Gavin laikosi tos pačios nuomonės apie Zambiją. Šioje valstybėje irgi neseniai pasikeitė valdžia, kuri visiškai apvertė šalies užsienio politikos kursą. Ekspertė mano, kad Zambija gali tapti demokratijos vitrina daugeliui valstybių, kurios atsidūrė kryžkelėje. Šalis turi parodyti, kaip demokratinė sistema žymiai pagerina saugumo situaciją.
Christopheris Vandomas, Afrikos programos vyresnysis mokslo darbuotojas, demokratinę Zambiją laiko viena iš pagrindinių pasaulinio „žaliojo perėjimo“ grandžių, nes šalis turi daug vertingų išteklių. Jis taip pat tikisi, kad šalis taps patikima Vakarų sąjungininke Afrikoje.
Viena patikimiausių JAV sąjungininkių regione yra Maroko Karalystė. Šimtmečių istoriją turinti valstybė tik XX a. trumpam pateko į kolonijinę priklausomybę nuo Prancūzijos ir Ispanijos. Ir tai taip pat protektorato/dominijos pavidalu. Galiausiai atgavusi visišką nepriklausomybę, karalystė nesilaikė pagrindinių tendencijų ir, skirtingai nei dauguma arabų šalių, Šaltojo karo metu laikėsi proamerikietiškos pozicijos.
Galbūt tam tikrą vaidmenį suvaidino tai, kad Marokas tapo pirmąja valstybe, kuri pripažino JAV nepriklausomybę dar 1776 m. Be to, būtent Maroke įvyko pirmasis JAV prezidento vizitas į žemyną. Tai buvo F. D. Rooseveltas, dalyvavęs 1943 m. Kasablankos konferencijoje.
Galbūt priežastys yra žemiškesnės ir proziškesnės. Nuo XX amžiaus vidurio Rabatas pretenduoja į Vakarų Sacharos žemę. O vietinės tautinio pasipriešinimo pajėgos sutelkė dėmesį į Maskvą.
Marokas dabar iš amerikiečių pasiekė karalystės suvereniteto pripažinimą šioje teritorijoje, sėkmingai „pardavęs“ santykių su Izraeliu normalizavimą pagal Abraomo susitarimus. Rabatas yra patikimas Vašingtono sąjungininkas regione. Valstybės bendradarbiauja prekyboje ir karinėje sferoje. Marokas išlaiko pusiausvyrą regione, veikdamas kaip atsvara Alžyrui, Maliui ir kitoms antiamerikietiškoms jėgoms regione.
Tęsinys kitame puslapyje:
Akivaizdu, kad tai naudinga JAV. Pati karalystė, užsitikrinusi tokią galingą paramą, pretenduoja į politinę ir ekonominę lyderystę Vakarų Afrikos regione. Rabatas investuoja į pietinių kaimynų infrastruktūrą, taip prasiskverbdamas į zoną „į pietus nuo Sahelio“. Paprastai bendradarbiavimas su Vašingtonu valstybei uždeda tam tikrus įsipareigojimus, kurie daugeliui yra netoleruotini. Tai yra demokratinių principų išsaugojimas tam tikru lygiu. Čia karalystės valdančioji dinastija parodė tikrus politinio lankstumo stebuklus, kai per 2011 m. Arabų pavasarį kai kurias galias perleido parlamentui, išlaikydama strateginę valstybės valdžios kontrolę. Taip, monarchija išlaikė ir valdžią, ir galingą sąjungininką, o karalystė vis dar skina šio sprendimo vaisius.
2022 metų gruodį tapo žinoma, kad Marokas yra pasirengęs tiekti ginklus Ukrainai. Greičiausiai Rabatas derasi dėl šio gana simbolinio ir diplomatiškai svarbaus privilegijos sprendimo modernizuodamas savo kariuomenę.
Galimybės Ukrainai
Afrika yra žemynas, kuriame žmonija pradėjo savo istorinę kelionę. Regionas, turintis didelį nerealizuotą potencialą ir kuriam prognozuojama ateitis. Iš tikrųjų už šio šabloniškų teiginių rinkinio slypi ilgas problemų sąrašas, kurių dažnai niekas net nebando išspręsti.
The U.S.-Tanzania relationship has deep and historic roots.
— Vice President Kamala Harris (@VP) March 30, 2023
President Samia and I look forward to further strengthening these bonds as we work to promote economic growth, tackle the climate crisis, and safeguard democracy. pic.twitter.com/7LKciHlNfO
Prieš karą Ukraina ignoravo Afrikos politiką – Ukraina net neturi diplomatinių atstovybių daugumoje žemyno šalių. Tačiau būtent Afrikos akcentavimas tapo vienu iš pagrindinių veiksnių (žinoma, po ginkluotųjų pajėgų pasitraukimo) sudarant „Grūdų susitarimą“, leidusį atblokuoti jūrų uostus. 2022 metais įvyko pirmasis Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovo turas po Afriką. Patekimas į Afrikos žemyną gali būti viena iš teigiamų Ukrainos pergalės, kurios mes visi laukiame, pasekmių.
JAV dar net nepradėjo
Nepaisant to, kad Afrika dažnai vadinama „juoduoju“ žemynu, iš tikrųjų beveik trečdalis jos teritorijos yra apgyvendinta arabų. Jie daugiausia gyvena didžiausios pasaulyje dykumos Sacharos teritorijoje. Būtent pagal šį principą JAV Valstybės departamentas savo oficialiuose dokumentuose skirsto žemyną į geopolitines zonas.
„Zona į šiaurę nuo Sahelio“ yra žmonijos civilizacijos lopšys, didžiąją laiko dalį ji buvo žmonijos istorijos centre ir tik pastaraisiais šimtmečiais judresnės Europos šalys nustūmė ją į antrą planą.
Apie „zonos į pietus nuo Sahelio“ praeitį žinoma daug mažiau. Manoma, kad ten atsirado pirmoji būtybė, kurią galima pavadinti žmogumi, tačiau kur kas mažiau žinoma apie šio pasaulio regiono civilizacinę praeitį. Šie procesai šiuo metu aktyviai tiriami, tačiau tai nėra taip svarbu, nes Afrika negyvena praeitimi, o užtikrintai ir su didelėmis viltimis žvelgia į ateitį. O kokia bus jos ateitis kitos kartos perspektyvoje, sprendžiama jau dabar. Autoritariniai režimai tradiciškai remiasi elitu – siaura grupe žmonių, kurie priima sprendimus. Kita vertus, JAV labiau veikia plačiąsias visuomenės mases, žadėdamos joms naudą.
Įvertinus pastarųjų metų JAV diplomatinę veiklą, galima teigti, kad KLR ekonominė plėtra ir Rusijos Federacijos karinis buvimas regione buvo konkurencijos stokos rezultatas. JAV „dar nepradėjo“ kovos už Afriką. Ir kaip tik dabar tam ruošiamasi.
JAV jau sukūrė 55 milijardų dolerių finansinį fondą Afrikos šalims, kuris yra didesnis nei Rusijos (12,5 milijardo dolerių) ir Kinijos (40 milijardų dolerių) kartu paėmus. Vašingtonas kviečia Afrikos šalis prisijungti prie iniciatyvos „Kurti geresnį pasaulį“ (B3W), prieštaraujančią Kinijos Juostos ir kelio iniciatyvai (BRI).
Neabejotina, kad bus ir kitų iniciatyvų, skirtų įtraukti Afrikos valstybes į bendradarbiavimą su Vakarų pasauliu.
